Vakarų Afrikos būgnai – išskirtinė dvasia, energija ir patirtis

Vakarų Afrikos būgnai - vieni seniausių muzikinių instrumentų pasaulyje. Afrikoje - tai šventas meno kūrinys, turintis gilią istorinę ir simbolinę reikšmę. Be jų neįsivaizduojami jokie tradiciniai ritualai ir šventės. Kartu šokant ritualinius šokius, jais grojama gimus vaikui, įšventinant jį į suaugusiųjų pasaulį, vestuvių, laidotuvių, aukojimo bei dvasinių seansų metu, siekiant išgydyti sielą. Įdomu tai, kad afrikietiški būgnai yra laikomi pirmąja telefono forma, o jų ritmas - tarptautine kalba bet kurioje kultūroje, kurioje jie yra mušami. Afrikos gentys būgną naudojo ir vis dar tebenaudoja komunikuoti su kitomis gentimis už daugelio mylių. Kad įsitikinti ar visi gyvi ir saugūs, anksčiau būgnininkas naktimis sugrodavo ritmą, kurį kitose stovyklavietėse esantys būgnininkai turėdavo pakartoti. Jie ypač buvo naudingi, kaip slapta komunikacijos priemonė karų ar mūšio metu, kada tam tikri ritmai signalizuodavo puolimą ir kitas karių komandas, kurių negalėdavo įminti priešas. Būgnai dar ir dabar tarp genčių yra naudojami norint pasiųsti žinią žmonėms mieste, ar žmonėms, gyvenantiems gretimame kaime, o šiaurės Afrikos istorikų ir muzikantų klajokliai instrumentą naudoja pritarimui sekant pasakas, kurios dažniausiai yra apie Mali imperijos karius. O kokį vaidmenį Vakarų Afrikos būgnai atlieka mūsų šalyje?

„Afrika" Lietuvoje

Į Lietuvą afrikietiški būgnai atkeliavo palyginti neseniai, tik 20 a. pabaigoje, ir turbūt užtektų rankų pirštų norint suskaičiuoti, kiek profesionalių šių būgnų meistrų šiandien gyvena mūsų šalyje. Vakarų Afrikos būgnų studiją įkūręs Gediminas Mačiulskis atskleidžia, kad šis instrumentas dar tik skinasi kelią į populiarumą mūsų šalyje. Afrikietiški būgnai vis labiau įsilieja į šalies kultūrinį gyvenimą skambėdami visuomeniniuose renginiuose, arba kaip uždaro renginio dalis, susilaukia vis daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, viena iš Lietuvos aukštųjų mokyklų savo būsimus studentus džiugino ir mokslo metų pradžią žymėjo būtent šių būgnų skambesiu. Ir tai nėra vienintelis pavyzdys, kada afrikietiški būgnai netradiciškai stebina žmones renginiuose. „Esam groję ant stogo. Aukštai, dieną, saulei plieskiant ir Afrikos karščiui esant. - šypsosi pašnekovas, - Tai buvo vieno iš įmonės bendradarbio gimtadienis."

Apskritai kalbant, Lietuvoje, o taip pat ir Vakaruose, šie būgnai labiau yra siejami su pramoga ir atlieka stiprią socialinę funkciją - vienija žmones. Tai pastebi ir perkusija grojantis atlikėjas G. Mačiulskis, patvirtindamas, kad būgnai nuo senų laikų iki dabar išlikusi stipri muzikinė komunikacijos priemonė. „Būgnai suburia žmones bendrauti. Pavyzdžiui, studijoje yra žmonių grupė, kurie groja jau ketverius metus kartu. Jie visiškai skirtingi: vienas dirba banke, kitas matuoja žemę, trečias sukasi televizijoje ir kt. Jie niekada nebūtų susitikę, jei nebūtų pradėję groti būgnais." - pasakoja šiuos užsiėmimus vedantis būgnininkas ir priduria, kad „grodami būgnais žmonės taip pat dalyvauja įvairiuose seminaruose, mokomosiose repeticijose, festivaliuose kitose šalyse, kur taip pat užsimezga ir vyksta komunikavimas."

Savo asmenine patirtimi ir tikro būgnininko potyriais bei gyvenimiškomis detalėmis sutiko pasidalinti Kamilė Sarnickaitė. Kamilė groja ir djembe, ir dunun afrikietiškais būgnais. Ji tik dar kartą įrodo, kad afrikietiški būgnai, suburia ir vienija žmones ne tik bendroje erdvėje kur jie groja, bet ir visame pasaulyje.

Kamile, kaip Jūs atradote Vakarų Afrikos būgnus? Kas Jus paskatino juos išbandyti?

Savo gyvenimą su muzika ir judesiu sieju nuo vaikystės. Pirmasis rimtas mano pomėgis buvo sportiniai šokiai, kuriuos lankiau 10 metų. Nutraukus šią veiklą aš gana įtemptai ir ilgai ieškojau kažko pakeisiančio tai, kol atradau Vakarų Afrikos būgnų užsiėmimus, vedamus G. Mačiulskio. Nuėjusi į pirmąją pamoką supratau, kad ritmas yra būtent tai, ko man reikia. Pirmiausia mokiausi groti djembe būgnu, greit „pagaudavau" ritmą, įsimindavau frazes. Tikriausiai vienas labiausiai pirmyn vedančių dalykų ir buvo tai, kad man tikrai gerai sekėsi. Kiekvieną dieną norėjosi išmokti, sužinoti ir sugroti vis daugiau ir geriau. Norėjosi artimiau susipažinti su šia muzika ir kultūra.

Grojate jau ketverius metus. Kas, Jūsų manymu, sunkiausia siekiant išmokti groti afrikietiškais būgnais?

Vakarų Afrikos muzika nėra primityvi. Visiškai priešingai. Nors iš šalies tai gali pasirodyti monotoniškas būgnų mušimas, tačiau mums tai yra nuolatinė koncentracija ir komunikavimas su grojančiais kartu. Kiekvienas instrumentas turi savo ritmą, o norint perprasti vieną ar kitą ritmą, reikia žinoti ir mokėti bent jau kelis djembe akompanimentus bei bosinių būgnų grojamą melodiją. Taip pat dauguma ritmų turi savo tradicines frazes, šaukinius bei signalus. Visa tai sudaro gana sudėtingą sistemą ir reikalauja geros atminties. Pradžioje sunkiausia būna gebėti išgirsti ne tik save, bet ir tai, ką groja kiti, nes Vakarų Afrikos muzikoje dažniausiai būna bent vienas solistas, kurio klauso jam akompanuojantys. Tačiau kuo daugiau groji, tuo labiau šita muzikinė kultūra tampa pažįstama ir natūrali.

Teko skaityti, kad žmogus grodamas afrikietiškais būgnais gali pajusti net transo būseną. Koks jausmas apima grojant jais?

Tai yra visiška tiesa. Vakarų Afrikos muzika, kaip jau minėjau, gali pasirodyti gana monotoniška. Iš dalies tai yra tiesa, nes dauguma ritmų yra sukurta remiantis mums įprastu skaičiavimo pagrindu ir periodiškai kartojasi. Kiek ilgėliau grojant tą patį akompanimentą protas po truputį atsiriboja nuo to, ką daro rankos, kūnas atsipalaiduoja ir pasidaro labai lengva. Pamiršti viską - kur esi, ką darai, darei ar ketini daryti. Problemos, jei tik jų yra, nuplaukia tolyn ir pats lieki paniręs į hipnotizuojantį ritmą. Tai išties nuostabi būsena, tarsi išsivalymas nuo visų minčių.

Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas pradėjus groti Vakarų Afrikos būgnais?

Per ketverius metus gyvenimas pasikeitė labai. Žinoma, ne viskas tik dėl būgnų, tačiau tai tikrai turėjo ir vis dar turi labai daug ir didelės įtakos. Visų pirma, prasiplėtė mano draugų ratas. Kaip taisyklė, būgnais susirenka groti atsipalaidavę ir besidžiaugiantys gyvenimu žmonės. Tai neturi nieko bendra su marihuana ar kuo nors panašiu, kaip kad daugelis žmonių tiki. Jei mums linksma, tai viskas yra visiškai nuoširdu ir tikra. Pradėjus groti Vakarų Afrikos būgnais man, tarsi, atsivėrė naujas pasaulis, kurį kiekvieną dieną norisi pažinti labiau. Tai kultūra, kuri Lietuvoje dar yra menkai težinoma ir kuo daugiau su ja susipažįstu, tuo labiau kyla noras ją skleisti. Todėl kiekvieną kartą, kai tik yra galimybė kur nors pasirodyti ir pagroti žmonėms, nedvejodama tą ir darau. Na, o per ketverius metus koncertų ir kitokių grojimų būta labai daug. Tai užima daug laiko, todėl kartais darosi sudėtinga viską suderinti. Dažniausiai pirmenybę skiriu grojimui, o kadangi dar esu studentė, tai tradiciškai visi mokslo reikalai būna atliekami paskutinę minutę, tačiau aš tikrai nesiskundžiu tokiu gyvenimo ritmu, nes nuo tos dienos, kai pradėjau groti, kasdienybė pasidarė daug spalvingesnė. - šypsosi pašnekovė.

Būgnais keliaujate ir po pasaulį ... Kokias šalis jau teko aplankyti? Koks renginys Jūsų įsimintiniausias?

Kaip jau minėjau, Lietuvoje apie Vakarų Afrikos muziką žinių yra tikrai nedaug. Tad norint tobulėti ir tobulinti kitus, reikia kažkaip tų žinių įgyti, todėl kartu su Gediminu ir kitais draugais važinėjame į užsienyje vykstančius seminarus ir užsiėmimus. Šią vasarą penkiese vykome į Italijoje vykusį afrikietiškos muzikos bei šokių festivalį „Mama Africa". Trumpai pasakyti, kokia tai buvo patirtis, tikriausiai, neįmanoma. Nieko panašaus gyvenime nesu patyrusi. Man tai buvo pats tikriausias prisilietimas prie Vakarų Afrikos kultūros ir jos žmonių. Visą savaitę, kiekvieną dieną nuo pat ankstaus ryto vykdavo užsiėmimai, o vakarais - koncertai iki paryčių. Tai buvo labai autentiškas reginys ir nuvykti ten verta ne tik tiems, kas sieja savo gyvenimą su Vakarų Afrikos muzika bei šokiais, bet ir visiems kitiems, nes tai kultūra, kuri kviečia į ratą kiekvieną ir užburia savo nepaprasta energija.

Esate jauna būgnininkė, kokią viziją matote ateityje?

Kalbant apie ateitį, labiausiai norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su tuo, ką mes veikiame. Viliuosi, kad greitu metu mūsų rengiami pasirodymai susilauks vis didesnio susidomėjimo ir palaikymo. Pavasarį Gedimino organizuotas koncertas „Africa Night" su žvaigždėmis iš Malio bei Gvinėjos buvo tikrai nepakartojamas, tad labai tikiuosi, kad ateityje viskas tik augs ir augs.

Būgnas - pozityvios komandos formavimo įrankis

Daugelyje kultūrų visame pasaulyje būgnai yra naudojami ne tik kaip muzikiniai instrumentai, bet ir kaip priemonė formuoti vieningą komandą. Kiekvienam bandančiajam, tai nauja inovatyvi patirtis ir pozityvios energijos šaltinis. Interaktyvius mokymus įmonės personalui vedantis G. Mačiulskis pastebi, kad būgnai sutelkia kolektyvą komandiniam darbui. Džiaugsmingas bendras muzikos kūrimo procesas laužo barjerus tarp kolegų ir kuria vienybės jausmą - atsiranda noras bendrauti, klausytis vienas kito, dirbti kartu kaip komanda. Grodami dalyviai greitai pasiekia alfa būseną, kuri pagerina dėmesio koncentraciją ir aiškumą. Po renginio būgnai grupę žmonių palieka labiau atsipalaidavusią ir imlesnę. Grojimas jais taip pat įžiebia ir didesnį žmonių kūrybingumą bei logiką, skatina žmones mąstyti. „Grojimas būgnais, kada viena ranka reikia groti vieną ritmą, kita - kitą, reikalauja, kad kairysis, ir dešinysis pusrutuliai veiktų vienu metu - tai retas reiškinys." - argumentuoja G. Mačiulskis. Jis taip pat išvardina ir kitas priežastis, kuo būgnai yra naudingi šiame kontekste: „Po užsiėmimų žmonės džiaugiasi geresne asmenine fizine ir psichologine būkle. Grodami jie gali išlieti emocijas, atsikratyti streso, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Visa tai kolektyvą daro veiksmingesnį, pasiekiamas didesnis efektyvumas darbe."

Tokia praktika, kada Vakarų Afrikos būgnai integruojami į darbo aplinką, ypač populiari Amerikoje. Čia būgnininkai dėl aukščiau išvardytų priežasčių tiesiog yra kviečiami į įmonių biurus pradėti arba užbaigti darbo dieną kartu grojant visam kolektyvui. 

Afrikietiškų būgnų įvairovė

Sakoma, kad būgnas turi tris sielas - medžio, iš kurio jis išskobiamas, gyvūno, kurio oda užtempta, ir meistro, kuris tą būgną pagamino. Vakarų Afrikos būgnai dažniausiai yra skobiami iš vientiso lenke medžio kamieno, kuris, kaip tikima, turi antgamtiškų galių ir gerai skamba, tačiau priklausomai nuo regiono, gali būti gaminami ir iš kitokios medienos. Dažniausiai būgnai užtempiami ožkos arba karvės oda, rečiau antilopės ar kupranugario.

Dunun, kitaip vadinami dundun arba doundoun tai bendrinis Vakarų Afrikos būgnų pavadinimas, kuris išsivystė iš Mande būgnų ansamblio. Tai cilindro formos bosiniai būgnai, kuriais grojama lazdomis. Skiriami trijų dydžių dunun būgnai: dununba arba dundunba - tai didžiausias (60-70 cm ilgio ir 40-50 cm skersmens) šios rūšies būgnas, skleidžiantis žemiausią tembrą; sangban - vidutinio dydžio būgnas (50-60 cm ilgio ir 30-40 cm skersmens), turintis aukštesnio diapazono nei dununba; ir kenkeni - pats mažiausias (45-50 cm ilgio ir 25 - 35 cm skersmens), turintis aukščiausią tembrą.

Tradiciškai kiekvienas atlikėjas groja vienu dunun būgnu, padėtu horizontaliai ant žemės arba ant stovo. Lazda grojama per odą, o metaline lazdele per geležinį varpelį, kuris kabinamas ant būgno. Melodija sukuriama grojant trimis dunun būgnais. Kitas stilius - vienas atlikėjas groja trimis būgnais, stovinčiais vertikalioje padėtyje ant žemės. Šie būgnai suteikia ritminį ir melodinį pagrindą djembe būgnų ansambliui.

Djembe - tai didelį kultūrinį paveldą Afrikos žemyne turintis būgnas, laikomas pačiu įtakingiausiu. Istoriniuose šaltiniuose šis būgnas pirmą kartą minimas 13 a. Afrikos imperijoje - Mali. Taurės formos būgnu grojama tiesiog rankomis. Grojant šiais būgnais egzistuoja trys pagrindiniai smūgiai - bosas, tonas ir sliapas. Bosas ir tonas reikalauja, kad grojant pirštai būtų suglausti, sliapas - šiek tiek išskleisti. Iš visų afrikietiškų būgnų djembe tapo pačiu populiariausiu Vakaruose.

Bata būgnai charakterizuojami, kaip dvi, vieną už kitą didesnes galvas turintis būgnas. Juo galima groti ir rankomis, ir lazdele.

Bougarabou - smailaus cilindro formos būgnas, turintis vieną grojamą viršų. Juo grojama pavieniui, dažnai užsidedant žvangančias grandinėles, kad sukurtų įspūdingesnį pasirodymą ir suformuotų turtingesnį garsą.

Kalbantis būgnas kitaip vadinamas ntama - smėlio laikrodžio formos būgnas, iš abiejų pusių aptemtas ožio oda, o vertikalės sutvirtintos virvutėmis. Tradiciškai šiuo būgnu grojama lenkta lazdele laikant jį po pažastimi. Būgnas kalbančiu vadinamas dėl to, nes jį mušant ir šiek tiek suspaudžiant jo virveles, keičiasi garso intonaciją, sudaromas įspūdis, kad būgnas kalba.

Gausu ir kitų afrikietiškų grojimo instrumentų. Pavyzdžiui, medinis išskobtas rąstelis kirin, moliniai ąsočiai udu, melodinis instrumentas balafonas pagamintas iš skirtingo ilgio medžio plokštelių, taip pat grojama tiesiog džiovintu išskobtu moliūgu, apipintu riešutais arba kitaip išdekoruotu bei kt.

Grojimo technika

„Groti afrikietiškais būgnais gali išmokti visi. Tam reikia tik noro, pastangų ir laiko. Vieniems visa to reikia daugiau, kitiems - mažiau." - teigia G. Mačiulskis.

Pirmiausia norint išmokti groti būgnais, reikia patogiai atsisėsti ir žinoti tris pagrindinius garsus - bosą, toną ir sliapą. Labai svarbu nuo pat pradžių gauti tvirtus ir gerus pagrindus - nuo jų priklausys, kaip seksis groti ateityje. Įgijus pagrindus, pradedama groti nuo lengvų ritmų, išmokstama groti signalą. Visi ritmai turi savo formules, tradicines solo frazes ir signalus.

Grojant būgnu labai svarbi koncentracija. Galima išmokti „bendrauti" su būgnu taip, kad ritmas pasiektų grojančiojo kūną, tik tada bus galima mėgautis garsu, kuris sklinda iš būgno jam grojant. Tam reikia pilnos koncentracijos. Tai reiškia, kad dėmesys turi būti sutelktas į vieną dalyką - būgną, kuriuo grojama ir garsą, kuris sklinda iš jo. Išmokus sukoncentruoti dėmesį, pamažu pradedama išmokti ir atsipapaiduoti.

Lavinami įgūdžiai

Grojimas būgnu teikia nepaprastai daug naudos asmeniniam tobulėjimui ir atveria neribotas galimybes daugelyje sričių. Lavinami ne tik tokie įgūdžiai, kaip koncentracija, motorika, kūrybiškumas ar ištvermė, bet taip pat ir klausa. Grojant grupėje žmonių, reikia klausyti, kad visi būtų vienodame tempe. Jeigu kažkas groja solo, reikia jausti, kada groti tyliau, kad neužgožti solisto. Taip pat grojant būgnais mokomasi vadovavimo meno. „Jeigu nori, kad kažkas įvyktų, pavyzdžiui, nori sugroti draugų kompanijoje, tu turi užtikrintai sugroti signalą. Jeigu signalą sugrosi abejotinai, niekas nesupras, ar tu nori kažką pasakyti, ar ne. Tu turi priimti sprendimą tokį, kad jis būtų užtikrintas, pasiruošti ir tada „kalti" " - argumentuoja Vakarų Afrikos būgnų studijos įkūrėjas. Na, ir žinoma, patiriamas džiaugsmas, kai pasiseka teisingai sugroti ritmą, kada jaučiamas asmeninis tobulėjimas veda į priekį kiekvieną ir stiprina jo pasitikėjimą savimi.