Buhalterio profesija

Profesija ir darbas stipriai lemia kiekvieno žmogaus integracijos galimybes į darbo rinką, karjeros perspektyvas ir gyvenimo gerovę, todėl jų pasirinkimas - tai vienas atsakingiausių žingsnių. Jam žengus dažnai investuojamas ne tik brangus laikas, bet ir dideli pinigai, o kad investicijos atsipirktų ir pateisintų lūkesčius, renkantis profesiją vertėtų atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją visuomenėje. Buhalteriai šiandien įsiterpia į paklausiausių specialistų sąrašą. Populiariausiuose darbo skelbimų portaluose jiems siūloma daugiau, kaip 100 laisvų darbo vietų, o nemažėjantys skaičiai rodo jų stabilią paklausą.

Kaip atrodo buhalterio darbas? Už ką jis yra atsakingas įmonėje? Kokios perspektyvos dirbant šį darbą? Straipsnį rašant konsultavo buhalterinės apskaitos kursus pradedantiesiems teikiančios įmonės „Docinta" direktorė Erika Besusparienė, o savo patirtimi pasidalino ilgametę patirtį turinti buhalterė Jūratė ir finansų srityje dirbanti Rita.

Ką įmonėje veikia buhalteris?

Buhalterio funkcijos įmonėje priklauso nuo to ar jis yra vyr. buhalteris, ar padėjėjas. Jeigu įmonėje dirba daugiau buhalterių, gali skirtis darbo pasidalijimas, todėl vienas buhalteris gali būti atsakingas už vieną sritį, kitas už kitą, tačiau vyr. buhalteris visose įmonėse vykdo tą pačią funkciją - jis atsakingas už visą apskaitos tvarkymą. Kartais net darbo skelbime būna nurodyta sritis, už kurią bus atsakingas buhalteris, pavyzdžiui, darbo užmokesčio buhalteris. Šiame darbe daug bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir įmonių vadovais. Įprastai buhalteriai vykdo įmonės finansinių lėšų buhalterinę apskaitą ir kontrolę. Jie renka pirminius dokumentus, juos apdoroja, atlieka buhalterinius įrašus, teikia ataskaitas atitinkamoms institucijoms (VMI, Sodrai), kontroliuoja materialines įmonės vertybes - pinigus, turtą, medžiagas, atsargas, sutartis.

Klaidinga manyti, kad buhalteriai dirba tik su skaičiais. „Buhalterio darbe skaičiai yra svarbiausi, labai svarbu juos teisingai suskaičiuoti, bet jei buhalteris matys tik skaičius, jis negalės paaiškinti tų skaičių prasmės, suprasti procesų ir negalės tiems procesams daryti įtakos savo paskaičiavimais. Aš manau, kad blogas buhalteris dirba tik su skaičiais, bet to neturėtų būti, ypač jeigu žmogus nori tobulėti." - dalinasi mintimis finansininkė Rita.

Mažesnėse įmonėse buhalteris dažnai atlieka ir duomenų analizę. Kaip sako pašnekovė: „Jeigu buhalteriui darbas yra mylimas ir įdomus, jam visada bus įdomu, kas vyksta įmonėje. Kiekvieną mėnesį jis analizuos ar įmonėje yra pelnas ar nuostolis, kas tą pelną ar nuostolį atneša ir panašiai. Analizės pranešamos vadovams, kad jie galėtų priimti teisingus sprendimus."

Asmeninės savybės ir reikalavimai buhalteriui

Buhalterio darbas ne tiek yra sudėtingas, kiek yra atsakingas. Jį dirbantis žmogus neša atsakomybę už visą įmonės turtą, todėl nereikia stebėtis, kad darbdaviai šios profesijos atstovams kelia itin griežtus reikalavimus, užtikrinančius šios srities išmanymą. Įmonės „Docinta" vadovė Erika Besusparienės sako, kad gerai neišmanantis savo srities buhalteris įmonei gali atnešti ne tik baudas, bet blogiausiu atveju ir bankrotą, o didžiausia bėda slypi mokesčių apskaičiavimuose. Analizuojant darbo pasiūlymus buhalteriams dažniausiai keliami šie reikalavimai: aukštasis išsilavinimas ekonomikos arba finansų srityje, patirtis, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą, mokesčius, įmonių veiklą išmanymas, gebėjimas dirbti apskaitos programomis, taip pat nurodomos tokios asmeninės savybės, kaip atsakingumas, kruopštumas, sąžiningumas, komunikabilumas ir atidumas.

Kalbant apie buhalterio asmenines savybes, neteisinga yra teigti, kad šis darbas skirtas užsidariusioms, tylioms, su žmonėmis vengiančioms bendrauti asmenybėms - tai tik visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kuris pamažu jau blėsta. „Geras buhalteris gali būti ir uždaras, tačiau tai nėra visiškai būdingas bruožas tik buhalteriams." - sako finansininkė. „Pirmiausia jis turi dirbti su skaičiais, juos suprasti, bet kad suprasti skaičius turi pabendrauti ir su kitais, su tam tikrų sričių žmonėmis, kad suvoktų ką skaičiuoja, tai labai svarbu siekiantiems tobulėti." Nusistovėjusį stereotipą laužo ir patys darbdaviai komunikabilumą vis dažniau įrašydami, kaip vieną svarbiausių reikalavimų, o buhalterė Jūratė pateikia konkrečius pavyzdžius, įrodančius, kad bendravimas su žmonėmis šiame darbe išties didelis: „Pas mus mažai kada užsidaro durys, tai tiekėjai skolas dalinasi, tai pinigų pasigendama, tai darbuotojai plūsta įvairiais pažymų, algų, priėmimo į darbą klausimais, įmonių vadovai ir galiausiai įvairiausios institucijos su kuriomis ypač reikia bendrauti." - šypsosi pašnekovė.

Finansininkė Rita pabrėžia ir santūrumo savybės svarbą buhalteriui: „Sakykim, jeigu buhalteris plepus, jis gali papasakoti daug kam tai, ko kiti neturėtų žinoti. Buhalteris visada įmonėje pasirašo konfidencialumo sutartį ir neturi teisės tam tikrų dalykų perduoti kitiems žmonėms." Buhalterės darbą jau dirbanti 24 metus Jūratė pagrindžia, kodėl buhalterio darbe reikalingas analitinis mąstymas ir kruopštumas. „Analitinis mąstymas svarbus, nes turi numatyti į priekį, kokias pasekmes turės vienas ar kitas veiksmas. Pavyzdžiui darbo užmokestis, koks jis gali būti įmonei naudingas, kiek galima skirti tam lėšų, ar įmanomas didinimas, kiek lėšų galima skirti įmonės atnaujinimui ir panašiai. Kruopštumas reikalingas, nes tu negali praleisti nei vieno menkiausio popierėlio, viskas turi būti tvarkingai, sistemingai sudėta, susegta, surinkta šimtai parašų."

Buhalterinį darbą būtų sunku dirbi žmogui, kuris stokoja dėmesio koncentracijos, yra išsiblaškęs ir nenuoseklus.

Pliusai ir minusai

Buhalterio darbas, kaip ir bet kuris kitas turi ir privalumų, ir trūkumų. Vieni šį darbą dirba su malonumu, kiti neturėdami kitos išeities. „Man šiame darbe patinka nagrinėti rezultatą. Visada įdomu, kokį aš jį gausiu, sakykim už mėnesį, už metus, ar padaryti analizę, kas įvyko per du metus (vienus metus lyginant su kitais), kaip pasikeitė rodikliai, pasižiūrėti, kas dar bus už penkių metų ir panašiai." - savo malonia patirtimi dalinasi Rita ir pasakojimą pratęsia apie pagrindinį trūkumą - viršvalandžius. „Tai pagrindinis peilis pjaunantis buhalterius, nes viską reikia atlikti laiku ir visai nesvarbu, kad buvo laisvadieniai arba tau neperdavė visų dokumentų, kažkas juos laiko stalčiuje, kažkas neatsisiuntė, bet tu turi padaryti ataskaitą laiku ir ji turi būti teisinga." Pasak Jūratės: „Buhalteris yra įspraustas į ataskaitų rėmus, kurias privalai padaryti nevėluodamas, bet dabar, kai dirbama kompiuterinėmis programomis, tai jau nėra didelė problema, jas gali susidėlioti taip, kad lieka viena kita diena ir laisvesnė, bet, jei įmonėje dirba tik vienas buhalteris, jis jau yra pririštas prie darbo ir tuomet nėra nei atostogų, nei laisvo laiko, tik juodas darbas ir tiek."

Be minėtų viršvalandžių šiame darbe netrūksta ir streso, kurį buhalterei labiausiai kelia, jei netyčia įsivelia kokia klaidelė ar užpuola tikrintojai: "Tada jau prasideda nemigo naktys ir žili plaukai" - šypsosi pašnekovė. Rita teigia, kad stresą kelia ir atsakomybės jausmas: „Kuo atsakingesnis žmogus - tuo daugiau streso jis patiria, nes jeigu žmogus labai atsakingas jis nori, kad ir kiti atsakingai dirbtų, bet buhalteris ne visada gali suvaldyti visas situacijas, vadinasi jis gali negauti pakankamai informacijos, sutarčių, dokumentų, tam kad atlikti savo pagrindinę funkciją - apskaityti dokumentus."

Buhalterio karjeros perspektyvos

Ar būdamas buhalteriu žmogus padarys karjerą priklauso nuo noro, pastangų ir atkaklumo. Eilinis buhalteris visada turi galimybę tapti vyr. buhalteriu, finansininku. Dažnai tam pasiekti net nereikia ilgų sunkaus darbo metų siekiant įrodyti, kad esi vertas paaukštinimo. Pavyzdžiui, dar būdama antro kurso studentė Skaistė savo karjerą pradėjo dirbdama apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje: „Po trijų mėnesių darbdaviai puikiai įvertino mano praktinio darbo įgūdžius ir pasiūlė buhalterio asistento pareigas vienoje stambiausių įmonių Lietuvoje. Po dviejų metų buhalterio asistento pareigos buvo pakeistos į finansininko". - pasakoja Skaistė.

Labai rimtas karjeras žmonės gali padaryti mokėdami anglų ar vokiečių kalbas, tai atveria galimybes dirbti didelėse tarptautinėse kompanijose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Jeigu žmogus yra kruopštus, skaičių žmogus, nori tarnauti progresui ir įmonių tobulėjimui - tai gera profesija. Ypač geros galimybės didesnėse įmonėse. Jose buhalteris gali užsiimti finansų valdymu, prognozuoti finansų srautus, rūpintis įmonės aprūpinimu finansais, dirbti su fondais, bankais ar pačiuose bankuose. Tai, žinoma, reikalauja papildomų žinių, bet žmogus, turėdamas buhalterines žinias, jas lengvai gali išmokti. Jeigu žmogui patinka domėtis, surasti, prognozuoti plačiau iš buhalterio jis gali tapti puikiu analitiku." - dėsto karjeros galimybes Rita.

Buhalterines žinias efektyviai galima pritaikyti kuriant ar vystant savo verslą. Pašnekovės teigia, šios žinios tiesiog yra privalomos norint sėkmingai kurti ir vystyti savo ar kitus verslus.

Kur mokytis šios profesijos?

Į buhalteriją galima ateiti įvairiais keliais. Tai labai rimtas, daug pastangų reikalaujantis, atsakingas mokslas. Pakankamai gerai buhalterius ruošia kolegijos. Jose yra daug praktikos, todėl baigę studijas absolventai iš karto gali eiti dirbti šį darbą. Dažniausiai tai būna vidutinės grandies buhalteriai, kurie turėdami norą laisvai gali tapti ir aukščiausio lygio buhalteriais. Siekiant aukštesnių siekių, žinoma, visada padeda universitetinis išsilavinimas, bet yra ir tokių žmonių, kurie turėdami platesnio profilio universitetinį išsilavinimą baigia, pavydžiui, „Buhalterinės apskaitos ir mokesčių pagrindų kursus" ir sėkmingai pradeda dirbti nedidelėje įmonėje. Kaip pasakoja šiuos kursus organizuojančios įmonės vadovė Erika Besusparienė: „Esmė, kad kursai ypač orientuoti į praktiką, juose didelis dėmesys skiriamas užduotims, todėl žmonės, juos baigę, užtikrintai gali eiti dirbti į nedidelę įmonę ir tvarkyti jos buhalterinę apskaitą, nes jau moka savarankiškai sudaryti pirminius dokumentus, juos registruoti, deklaruoti mokestines ataskaitas, rengti metinę finansinę atskaitomybę. Žinau ne vieną pavyzdį, kaip baigę kursus žmonės sėkmingai tvarkosi nedidelėse įmonėse." Didžiausias kursų privalumas ir yra, kad jie labiausiai orientuoti į praktinių įgūdžių formavimą ir taikymą, o organizatoriai siekdami per trumpą laiką išmokyti dalyvį reikalingų žinių, pasirenka efektyviausią būdą tai padaryti. Pavyzdžiui tos pačios, UAB „Docinta", įmonės "Kompiuterizuotos apskaitos "Centas" programa" kursų metu žinios įgyjamos imituojant įmonės veiklą, taip praktiškai atskleidžiamos programos galimybės ir veikimo principai.