Jeronimas Milius: „Orientuojuosi į žmones, kurie turi rafinuotesnį muzikos skonį“

• 
• 

Kaip reagavai į tai, kad tave tauta išrinko į „Euroviziją“?
Reagavau normaliai, nes ėjau tam, kad laimėčiau. Kam apskritai dalyvauti, jei nesiekti laimėjimo? Aišku, kai mane išrinko, džiaugiausi. Nors šiuo metu nuotaika dėl to įvairi - vis dėlto daug rūpesčių dėl tinkamo pasiruošimo, ir atsibosta, ir pavargstu. Nuolat lakstai, laiko neturi... Bet jau nebedaug liko,  kaip nors ištempsim.

Kaip gimė mintis dalyvauti atrankoje?
Pasakysiu trumpai, nes ši istorija jau daug kur aprašyta. Grupės narys klavišininkas Vytautas Daškevičius, kuris yra mūsų dainos autorius, pasiūlė man dalyvauti „Eurovizijoje“. Sutikau, kaip sakant, lengva ranka ir daug negalvodamas. Po to pagalvojau „o, velnias, juk prisižadėjau...". Aš toks žmogus, kuris pažadus ištęsi, taigi beliko ištesėti ir šį. Žodžiu mane  įkalbėjo.  Iš esmės iki tol pats dalyvauti nesiruošiau nei apie tai svajojau, nei ką... Išėjo kaip išėjo.

Esi pasakęs, jog su savo daina „orientuojatės ne į mases, o į žmones". Ar gali šį pasakymą  pakomentuoti plačiau?
Aš turėjau omenyje tai, kad pas mus „masės" klausosi kitokios muzikos nei dainuoju aš. Mano išrinkta daina iš kitos operos.  Tai ne „popsas“. Aš orientuojuosi į tokius žmones, kurie turi rafinuotesnį muzikos skonį. Tokie klausytojai „neužkimba" ant siūlomų pigių produktų, pvz. siūlomų grupės „Yva" ar panašiai. Jie taip pat nesiklauso visko, ką leidžia, tarkim, radijas.

Kokiais pagrindiniais bruožais apibūdintum savo kuriamą muziką?
Pirmiausiai melodinga. Po to - paskendusi gitarų skambesyje. Galima sakyti, tai balansas tarp sunkumo ir melodijos, savotiškas mišinys.

Koks tavo geros nuotaikos ir tvirtybės receptas scenoje?
Aišku, svarbus palaikymas kaip ir visiems. Reikia daug žybsinčių akių. Kai matau žmones, dainuojančius kartu, kai žiūrovai kartoja dainos žodžius,  apima nuostabus jausmas.

Prisimink vaikystę... ar buvai neklaužada?
Taip, išdykaudavome, krėsdavome šunybes. Buvau vikrus berniukas. Dažnai karstydavausi po medžius, atsimenu, netgi kiekvienas medis mūsų kompanijoje  „turėjo" savo pavadinimą. Namie būdavo neįdomu, geriau dūkti gamtoje. Dabar visus tuos žalius plotus baigia užstatyti namais. Truputį gaila... Kiek atsimenu, mažas norėjau būti policininku.

Kaip apibūdintum savo šeimą, iš kurios esi kilęs?
Tipinė vidutinė lietuvių šeima - tėvai, aš ir sesuo. Aišku, būdavo visko - ir pykčių, ir džiaugsmo. Dabar visi sutariame gerai, maištingi paauglystės laikai praėjo. Tėvai į mano muzikinę pergalę reaguoja gerai, džiaugiasi, labai rūpinasi, kad nepervargčiau.

Kaip šiuo metu sekasi ruoštis? Ar turi rėmėjų?
Sekasi. Iš tikrųjų duotas trumpas laiko tarpas, per kurį reikia daug mokytis tam, kad patobulėtum. Beveik kasdien įvairūs rūpesčiai, važinėjimai pas siuvėjas, į įrašų studiją...  Mano dienotvarkė, galima sakyti, suplanuota nuo ryto iki nakties valandomis. Tad esu gana užimtas, prie to jau pradedu įprast, dažnai repetuojame,. Rūpesčių daug, dėl to ir sakau, kad jau viskas po truputį pradeda įgrįsti. Dėl rėmėjų dar tariamasi, užtikrintų kolkas nėra.  

Kaip manai, kokios tavo charakterio savybės padėjo nugalėti priešininkus?
Kaip čia pasakius... Tikriausiai žodžio laikymasis, nes, kaip ir minėjau, nuo to ir prasidėjo mano dalyvavimas. Po to atkaklumas.

Tikriausiai pečius slegia didelė atsakomybė?..
Nieko panašaus. Nenoriu galvoti, kad oi jau čia visos Lietuvos našta mane prislėgė. Jei nuolat galvočiau „kaip baisu, visos viltys į mane", tai naudos neduotų, galbūt atvirkščiai, paskatintų nervuotis. Aišku, šiek tiek jaučiu, jog esu atsakingas už tinkamą pasirodymą, bet to nesureikšminu. Todėl jaučiuosi laisvai. Manau, viskas priklauso nuo požiūrio.

Ar labai rūpiniesi savo išvaizda?
Aš ja rūpinuosi vidutiniškai. Aišku, nebeinu iš namų bet kaip apsirengęs, nes dabar vis daugiau žmonių atkreipia į mane dėmesį. Scenoje dažniausiai atrodau taip, kaip ir per atranką - odinės kelnės, balti marškinėliai, kerzai, palaidi plaukai.

Ar tiki amžina meile, tuo, kad ji neišgaruoja? Ar turi merginą? Koks tavo moters idealas?
Dabar žiūriu į tai skeptiškai. Kas ten žino, iš tikrųjų, kaip yra... Mergina turi būti protinga, linksma, komunikabili. Širdies draugę turiu.

Kokie dalykai tau gyvenime svarbiausi?
Šiuo metu tai muzika, nes su ja susietos mano svajonės. Po to eina šeima, draugai, finansinė padėtis. Visgi turiu tvirtai stovėti ant kojų.

Kokių dovanų patinka gauti? Ar mėgsti staigmenas?
Oi, dovanos...galvos skausmas. Man svarbiausia, kad dovanos būtų praktiškos. Ne tokios, kurios padedamos į lentyną. Aišku, patinka staigmenos, kurios linki gera. Tačiau tai gana rizikingas reikalas, nes ne visada galima pataikyti „į temą". Su staigmenomis paprasčiausiai galima pakliūti į nepatogias situacijas. Kalbant apie savo gimtadienį, svarbiau man ne dovanos, o žmonės, kuriuos aš noriu matyti, su kuriais gera praleisti laiką.

Ar pakenti staigius pokyčius gyvenime?
Iš esmės esu nuoseklus žmogus, patinka iš anksto susiplanuoti. Bent jau dieną prieš tai žinoti savo veiksmus kitai dienai, kad nebūtų kokių siurprizų, nes tai yra papildomas skubėjimas. Geriau jau viską atlikti ramiai nei paskubomis.

Tavo nuomone, koks turėtų būti tikras „lietuviškas" vyras?
Nežinau, čia turbūt reikėtų moterų klausti. Man atrodo, turintis savo nuomonę, galintis „pastovėti" už save, galų gale apsirūpinęs materialiai. Tikras vyras turi būti asmenybė, ne pilka masės dalis.

Ar pritari pasakymui, kad žmogaus galimybės neribotos?
Tai nėra ištirta iki galo, bet manau, kad aš netgi vadovaujuosi šiuo posakiu. žmogus turi daug galimybių ir jeigu panorės, gali pasiekti tikrai daug. Aišku, skraidyti neišmoksi, bet... laikui einant, viskas tobulėja. 

Kaip elgiesi, kai užplūsta juodos mintys?
Paprastai einu miegoti. Kai išsimiegu, vėl atsiranda gera nuotaika.

Ką veiki laisvalaikiu?
Idealiausias laisvalaikis - kai niekur nereikia skubėti, tiesiog neveikiu nieko. Atsipalaiduoju žiūrint kokį filmą, gurkšnojant alų. Iš filmų labiau patinka veiksmo arba fantastiniai, sakykime, „ˇiedų valdovas" ir panašūs. Malonu žiūrėti tokias pasakas ir specialiuosius efektus.

Kaip vertini „Eurovizijos“ atranką ir savo pasirodymą? Gal turi Favoritą? 
Iš tikrųjų galėjau ir geriau pasirodyti. Kalbant apie atranką, vertinu gerai. Iš kitų šalių labiausiai patiko suomiai, gal todėl, kad dalyvavo su man artimu muzikos stiliaus metalo daina. Kalbant apie konkurentus, nei pusės jų dainų neteko girdėti. Šiemet buvau kaip svečias „Eurovizijos“ finale, tai mačiau Maltos ir Azerbaidžiano atlikėjus.

Ar teko girdėti apkalbų apie save?
Stengiuosi jų negirdėti. Taip pat neskaitau nuomonių įvairiuose interneto portalų forumuose, nes taip galima ir nuotaiką susigadinti. Vieniems patinka, kitiems nepatinka mūsų muzika - tai normalu. 
 
Iki tol buvai kone nežinomas dainininkas, staiga ėmei ir užkopei link „Eurovizijos“. Koks buvo tavo "kopimo" kelias?
Tai nebuvo labai jau netikėta. Daug ir gana sunkiai ruošėmės.  Nuolat domėjausi žiniasklaida, ruošiausi psichologiškai.

Ką manai apie šiuolaikinį šou pasaulį Lietuvoje?
Neetiška būtų sakyti kažką blogo. Jei šou verslo atstovai jaučiasi gerai ir žmonėms to reikia, vadinasi taip turi būti. Ta prasme, reikia visko. Vienam patinka rokas, metalas, kitam lengvesnė muzika. Šnekant apie televiziją, jos fanas neesu. Galbūt šiuo metu šiek tiek per daug "laisvo stiliaus" laidų, šou dalyvių vertinimų. Manau, kad tiek mūsų kino industrija, tiek klasikinis stilius dar atsilieka nuo vakarų pasaulio. Bet progresas yra, į priekį judame.

Kaip manai, ar tave jau galima vadinti žvaigžde?
Negalima. Aš tik paprastas jaunuolis.

Justė Gaudinskaitė

anonsas.lt  

Nuotraukos iš asmeninio J. M. albumo