Kelionė į Egiptą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Valstybė yra Afrikos šiaurės rytuose ir Azijos pietvakariuose. Turi bendras sienas su Izraeliu, Sudanu, Libija. Krantus skalauja Viduržemio ir Raunoji jūros. Apie 96 proc. Egipto teritorijos užima dykumos: Libijos dykuma, Sachara ir Arabijos dykuma, ir tik 4 proc. yra gyvenamos teritorijos.

Klimatas

Viduržemio jūros prakrantėje klimatas subtropinis, likusioje teritorijoje – tropinis dykūmų. Tik šalies šiaurėje per metus iškrenta iki 400 mm. kritulių, o likusioje teritorijoje – tik apie 100 mm. Egipte yra du klimatiniai sezonai: karštasis – nuo gegužės iki rugsėjo ir šaltasis – nuo spalio iki balandžio.


Gyventojai

Šalyje gyvena apie 63 mln. žmonių. Miestuose gyvena maždaug 45 proc. 99 proc. šalies gyventojai – arabai, nors antropologiškai egiptiečiai sudaro tris grupes – semito hamitai (egiptiečiai, 90 proc.), beduinai ir nubiečiai.


Religija

90 proc. šalies gyventojų – musulmonai sunitai. Likę 10 proc. – krikščionys.


Kalba

Valstybinė Egipto kalba – arabų. Literatūrinė arabų kalba viena, tačiau daugumas Egipto regionų turi savo dialektus. Plačiai vartojamos anglų, prancūzų ir berberų kalbos. Viešbučių personalas paprastai dar kalba itališkai ir vokiškai.


Valiuta

Egipto piniginis vienetas – Egipto svaras sterlingų. Svarą sudaro 100 piastrų. Apyvartoje naudojami 100, 20, 10, 5 ir 1 svaro banktonai, 50 ir 25 piastrų banknotai ir 20, 10 ir 5 piastrų vertės monetos. Kreditines korteles priima visuose viešbučiuose, tačiau ne visuose parduotuvėse.

Papildoma informacija

Norint pasinaudoti taksi, dėl važiavimo kainos reiktų tartis iš anksto. Skirtinguose šalies rajonuose kainos gali skirtis. Perkant mineralinį vandenį būtina įsitikinti, kad kamštelis nėra pažeistas. Restorane padavėjas turėtų butelį atidaryti prie stalo, nes kitaipgalima gauti paprastą vandenį iš krano. Gerti Egipte paprastą nevirtą vandenį pavojinga, nes jame gausu bacilų.
Konkretaus parduotuvių darbo laiko nėra. Žiemą paprastai parduotuvės dirba nuo 9.00 iki 20.00 valandos, su pietų pertrauka nuo 12.00 iki 14.00 valandos. Supermarketai paprastai dirba ilgiau. Vasarą pietų pertraukos tęsiasi nuo 14.00 iki 16.00 valandos. Daugumas parduotuvių paprastai dirba tik iki 22.00 valandos. Bankai dirba kasdien, išskyrus penktadienį ir šeštadienį nuo 8.30 iki 15.30. Arbatpinigiams paprastai paliekama apie vieną svarą.


Egipto šventės

Pagrindinės šalies religinės šventės – aukojimo šventė Id al adcha ir atsigavėjimo šventė Id al fitr. Jų datos keičiasi, nes musulmonai gyvena pagal mėnulio kalendorių, kuris nesutampa su grigališkuoju.

Pagrindinė pasaulietinė šventė – Revoliucijos diena. Ją švenčia liepos 23 dieną, prisimenant 1952 metų karinį perversmą, kada karininkų organizacija užgrobė valdžią ir privertė karalių atsisakyti sosto mažamečio įpėdinio naudai. Maždaug po metų Egipte monarchija buvo panaikinta ir paskelbta respublika.

Net kelios šventės susijusios su Septynerių dienų karu su Izraeliu. Rugsėjo 23 dieną švenčiama pergalė prieš Izraelį 1956 metais, gruodžio 23 dieną – Egipto kariuomenės įžengimas į Port Saidą. Spalio 6 dieną švenčiama Kariuomenės diena. Spalio 24 diena taip pat nacionalinė šventė, nes 1973 metais egiptiečiai užėmė Suecą, o spalio 25 dieną švenčiamas Sinajaus išvadavimą.


Truputis istorijos

Nuolatiniai kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. Kr., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr. Kr. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai.

Kairas

Istorija rodo, kad pirmoji gyvenvietė dabartinio Kairo vietoje išdygo maždaug II amžiaus viduryje, kai romėnai pastatė Babilono tvirtovę. Kai Egiptą užėmė arabai, šalia Babilono buvo pastatyta karinė stovykla, kuri tapo pirmąją islamiškojo Egipto sostine. Laikui bėgant stovykla augo, o 969 metais buvo įkurtas Kairas. Jis greitai plėtėsi ir greit prisijungė romėnų gyvenvietę. Keliems amžiams Kairas tapo Artimųjų Rytų kultūros ir mokslo centru. 1851 m. Kairą ir Aleksandriją sujungė geležinkelis.

Geriausia apžiūrėti Kairą iš maždaug 180 metrų aukščio bokšto, kuris laikomas viena iš šiuolaikinio Kairo įžymybių. Mieste gausu musulmonų mečečių iš kurių išsiskiria Al Azharo mečetė, kurioje buvo įsteigtas pirmasis Egipto universitetas. Taip pat labai įdomios kairo gatvelės, kuriuose išliko romėnų epochos griuvėsiai ir koptų bažnytėlės. Kairo muziejuje eksponuojama penkių tūkstančių metų senumo istorija. Ekspozicijos perlu laikomi radiniai iš Tutanchamono kapo. Netoli Kairo yra Memfio, pirmosios Senojo Egipto sostinės griuvėsiai bei Gizos piramidės.

Viena pagrindinių Egipto įžymybių – Ciatedėl. Tvirtovę XII amžiaus pabaigoje pradėjo statyti Egipto valdovas Salahas ed Dinas, mums geriau žinomas kaip Saladinas. Citadelė užima 18 hektarų plotą. Joje telpa rūmai, kazarmos, sandėliai ir mečetės. Ilgą laiką svarbiausia Citadelės mečete buvo sultono Nasiro mečetė, pastatyta XIV amžiaus pabaigoje. Joje telpa apie 5000 žmonių. Tiesa, kaip ir daugumas viduramžiųmečečių, ji neturi stogo, tačiau išsiskiria nuostabiai išpuoštais minaretais, kokių neturi jokia kita miesto mečetė. Be mečetės Citadelėje dar gausu muziejų. Šalia Citadelės stovi dvi vieną į kitą panšios mečetės. Kairėje stovi sultono Hasano mečetė pastatyta XIV amžiuje, dešinėje – Rifanao mečetė, kurią pabaigė maždaug prieš 100 metų. Tiesiog jos architektas nusprendė neišsikirti iš aplinkos ir prisiderino prie jau stovėjusio pastato.

Netoliese stovi Al Azharo mečetė, pastatyta X amžiaus pabaigoje, kuri išsiskiria unikaliu, išsiskiriančiu į dvi dalis, minaretu.

Maždaug per kilometrą į kairę nuo mečetės stovi Ibin Tuluno mečetė – viena seniausių ir didžiausių miesto mečečių. Ji buvo pastatyta IX amžiaus pabaigoje, dar iki oficialaus Kairo įkūrimo.


Aleksandrija

Pasak istorinių šaltinių, Aleksandrija buvo įkurta maždaug 332 metais pr. Kr. Maždaug po šimtmečio Aleksandrija tapo stambiu prekybiniu uostu. Iš taip vadinamo arabiškojo periodo Aleksandrijoje liko Ras et Tino ir Muntazo rūmai. Centrinę miesto aikštę puošia Muchamedo Ali – šiuolaikinio Egipto įkūrėjo, paminklas. Miesto muziejuose gausu eksponatų ne tik iš egiptietiško, bet ir iš graikiškojo romėniškojo periodo.

Faro švyturys – vienas iš pasaulio stebuklų – sugriuvo 1375 metais per stiprų žemės drebėjimą. Maždaug po šimtmečio jo vietoje sultonas Kait Bėjus pastatė fortą. Šiandien jame įsikūręs istorijos muziejus.

Taip pat Aleksandrija garsėjo ir savo biblioteka, kurioje buvo apie 400 000 rankraščių. 48 m. pr. Kr., kai miestą apgulė romėnų kariuomenė, mieste kilo gaisras, kuris sunaikino didžiąją dalį rankraščių. Išlikę rankraščiai buvo perkelti į Serpiumą (savotišką mokslų akademiją), tačiau mūsų eros pradžiohe krikščionys sugriovė Serumą ir sunaikino ten saugotus rankraščius. Kur stovėjo biblioteka nežinoma, tačiau spėjama, kad Serpiumas stovėjo šalia Pompėjaus kolonos – dar vienos miesto įžymybės. 297 metais Aleksandrija sukilo. Po 10 mėnesių apgulties miestas krito. Diokletiano kariai įsiveržė į miestą ir pamatė, kad jo gyventojai badauja. Imperatorius liepė pamaitinti juos. Atsidėkodamas už tai Aleksandrijos prefektas Pompėjus pastatė granitinę 27 metrų koloną.

Aleksandrijos muziejuje saugomi eksponatai nuo Aleksandro Makedoniečio užkariavimų iki romėniškojo periodo pabaigos (IV amžius). Čia sukaupta daugybė meno kūrinių ir apie milijonas čia nukaltų moentų. Eksponatai nuolat papildomi naujais radiniais. Stulbinantį radinį 1960 metais rado statybininkai. Ruošdami pamatų duobę naujam pastatui jie atkasė romėnų amfiteatrą. Pratęsus kasinėjimus buvo rastas romėniškų pirčių kompleksas.
.

Šarm el Šeichas

Pagrindinis Šarm el Šeicho privalumas – jo dislokacija. Jis įsikūręs Sinajaus pusiasalio pietuose, azijinėje Egipto dalyje. Šioje vietoje susiduria Europa, Afrika ir Azija. Dar viena įdomi šio regiono ypatybė – karštieji šaltiniai. Jie išsidėstę vakarinėje pakrantėje, šalia į Šarm el Šeichą vedančio kelio. Žinomiausias "Mozės šaltinis". Pasak Biblijos, kol Mozė pravedė žydus Raudonosios jūros dugnu, jie pavargo ir ištroško. Tada Mozė penkis kartus tremkė į žemę ir atsivėrė šaltiniai, kuriuos vietiniai gyventojai jau nuo seno naudoja reumato ir artrito gydymui.

Be to, Šarm el Šeihas traukia viso pasaulio nerdymo mėgėjus savo švariu vandeniu ir povandeninėmis grožybėmis. Netoli kurorto įsikūręs nacionalinis Ras Mahamedo parkas. Panėrus čia galima pasigrožėti koralais, nardyti galima ir prie Tirano salos ar netgi ten, kur paskedo laivai.


Hurgada

Hurgada negali pasigirti tokių įžymybių gausa kaip Kairas ar Aleksandrija, tačiau joje galima ne tik pasiviolioti pleže, bet ir povandeniniu laivu nusoleisti į jūros dugną ir artimiau susipažinti su povandeniniu Egipto pasauliu. Šiaip šio pasaulio gyventojai turėtų patys priartėti prie turstų, kadangi laivelius lydi narai, kurie šeria žuvis.

Taip pat nepamirštama yra kelionė į kurią nors koralinę salą, kur galima rasti gabaliuką sausumos arba pasiplaukiojimas valtimi su stikliniu, permatomu dugnu.

Jei labiau patinka dykuma, galima visureigiais aplankyti beduinų gyvenvietę, kuri įsikūrusi Šaibo kalnuose šalia Um Dulfo šulinio. Beduinai visada maloniai priims turistus, pavašins vietiniais valgiais, kurių būtina paragauti, pavėžins kupranugariais ar parodys apleistą aukso kasyklą arba antikinio miesto griuvėsius.

Pakeliui iš Kairo į Hurgadą galima apžiūrėti du senovinius koptų vienuolynus. Pirmasis – šv. Antanas vienuolynas, esantis per 45 km. nuo Zafarano. Vienuolynas puikiai dera prie uolinės terasos toje vietoje, kur iš uolos išteka šaltinis. Urve šalia šaltinio 252 – 356 m. gyveno Šv. Antanas. Vienoje iš bažnyčių išlikusi XIII amžiaus tapyba, o vienuolyne gausu istorinių eksponatų.

Kita Hurgados įžymybė – Šv. Povilo vienuolynas, kuris yra tarp Zafarano ir Ras Garibo. Jis taip pat įkurtas IV amžiuje. Šv. Povilas buvo Šv. Antano amžininka ir jiedu netgi lankydavo vienas kitą. Vienuolyne keturios bažnyčios, pagrindinė kurių yra po žeme, Povilo urve.


Sinajus

Sinajaus pietuose yra keli labai įdomūs istorijos paminklai. Bene garsiausias iš jų yra provoslaviškas Šv. Jekaterinos vienuolynas. Jis buvo pastatytas VI amžiuje prie šveintųjų vietų ir nė karto nebuvo sugriautas. Vienuolyno kieme, kuris stovi 1570 metrų virš jūros lygio, auga medis, kuriame, pasak Biblijos, Dievas pirmą kartą pasirodė Mozei. Šalia vienuolyno yra 2285 metrų aukščio Sinajaus kalnas. Biblijoje sakoma, kad ant šio kalno Dievas įteikė Mozei 10 įsakymų.

Pagrindinėje vienuolyno cerkvėje saugomi Šv. Jekaterinos palaikai. Ten yra ir VI amžiaus bizantiška mozaika, senovinės ikonos, kurių vienuolyne yra apie 2000. Garsi ir vienuolyno biblioteka, kuri, pagal turimos religinėsliteratūros ir manuskriptų skaičių nusileidžia tik Vatikanui.

Dar vertėtų aplankyti Tabą ir Faraonų salą, kuriuose įsikūrę istorijos muziejai. Beje, Faraonų salos muziejus – pertvarkyta XII amžiaus tvirtovė, kurią ten pastatė Saladinas.


Luksoras

Luksoras stovi ant Nilo pakrantės, septyni kilometrai piečiau Kairo. Antrojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje tai buvo Naujosios karalystės sostinė, kuri tada vadinosi Tėbais. Nuo tų laikų miestą puošia puikūs architektūros paminklai. Pats Luksoras stovi dešiniajame Nilo krante. Čia yra dvi didžiulės šventyklos – Luksoro ir Karnako – prie kurių kiekvienas faraonas vis ką nors pristatydavo.

Luksoro šventykla skirta saulės dievui Amonui. Jos ilgis – 250 metrų. Paradinis, šiaurinis įėjima, pastatytas valdant faraonui Ramziui II. Kadaise jį puošė šešios didingos statulos iš kurių šiandien belikusios trys. Kiekvienos aukštis apie 20 metrų. Išliko ir vienas iš dviejų obeliskų. Antrąjį Napoleonas išsivežė į Paryžių.

Šalia paradinio Luksoro įėjimo eina sfinksais papuošta alėja, kuri po trijų šimtų metrų nusileidžia po gyvenamaisiais pastatais, o į paviršių vėl išlenda už trijų kilometrų, prie paradinio Karnavo šventyklos įėjimo.

Karnako šventykla dar didesnė ir sudėtingesnė negu Luksoro. Įspūdingiausi vieta šventykloje faraono Sečio I kolonų salė – 134, 16 metrų aukščio kiekviena, kolonos nuo viršaus iki apačios išgrąžintos spalvotais bareljefais.


Egipto piramidės

Piramidės yra, turbūt, vienas keisčiausių ir įdomiausiu senovės egiptiečių palikimas. Pirmasis sau tokią kapavietę pasistatė faraonas Džoseris. Tai seniausia ir vienintelė laiptuota piramidė. Bene populiariausia Gizoje yra Heopso piramidė – vienintelis išlikęs ir seniausias pasaulio stebuklas. Ji taip pavadinta savo statytojo garbei, nors kartais, dėl jos dydžio, ji vadinama Didžiąja piramide. Jos aukštis – 146,6 metro. Pagrindo plotas 230 x 230 metrų.


Pabaigai

Nepaisant viso Egipto grožio ir žavesio, reiktų nepamiršti, kad pastaruosius 10 metų tai nėra pati saugiausia šalis atvykėliams iš nemusulmoniškų kraštų. Be to, pasak kai kurių ten apsilankusių mūsų tautiečių - Egiptas – tai tik gerai Rusijos ir Lietuvos turizmo kompanijų išreklamuota šalis, kur viskas (išskyrus Raudonąją jūrą) visiškai neatitinka reklamos antraščių, kainų, paslaugų ir istorijos autentiškumo…
Pirma, turizmo bendrovių reklaminiuose bukletuose interneto svetainėse nurodytos kainos yra "pradinės", kaip taisyklė išsirinkus pageidaujama variantą, jis "aplipdomas" nenumatytomis išlaidomis, kurias paprastai sudaro +25-30%... Bet šį momentą nevertėtu susieti tik su kelione į šią šalį, tai greičiau turizmo kompanijų "viliotinis" jų organizuojamom kelionėm į bet kurią vietą.
Antra, Egiptą be jokių išlygų galima priskirti prie ypač didelės rizikos šalių, kuriose 99% tikimybė pasigauti "nešvarių rankų" virusą. Daugelis mano, kad jį pasigavus, tiesiog keletą dienų paviduriuosi ir po to viskas OK, pasirodo atsikratyti jo galima tik vartojant antibiotikus...ir tik tuos, kuriuos skiria gydytojas, suprantama ne vietinis (Egipto) šarlatanas...


Arba

Pirmas dalykas, kurį vis prisimenu, kai pagalvoju apie Egiptą - dulkės ir kvapas. Ne pardavėjų įkyriai siūlomų kvepalų, ne jūros ir ne egzotiškų vaisių aromatas. Kas buvote, tikrai žinote koks tai kvapas - supuvusių šiukšlių kvapas ir tiek. Egipte nėra sukurta vieninga šiukšlių surinkimo ir utilizavimo sistema. Kiekvienas savo šiukšlių atsikrato, kaip išmano. Labiausiai paplitęs būdas - pilti jas šalia savo namų, na, kur nors, kur ne taip krenta į akis, tarkim, už savo namo... O dar geriau - ten kur vyksta naujos statybos (o ypač Hurgadoje naujų viešbučių statoma labai daug). Iškasami pamatai, ten primetama šiukšlių, ir ant tų šiukšlių jau statomas prabangus viešbutis.


Tiesa, yra manančių ir kitaip:

…Taciau dabar galiu pasakyti viena, jog man Egiptas isties tapo sava salimi. Galbut del to, jog jau esu perpratusi zmones, ju charakterius ir gyvenimo buda. Galbut del to, jog Epitas is ties yra pati draugiskiausia salis, kurioje man yra teke kada nors buti. Labai sunku yra pasakyti kas paliko didziausia ispudi, nes ispudi man paliko viskas. Pradedant nuo nesvariu gatviu ir baigiant gamta, maistu, pastatais...
Ateityje tikrai noreciau dar karta nuvykti i Egipta, nes si salis tikrai kazkuo traukia.

Tad kur ilsėtis, spręskite patys.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.