Siuvėjo profesija

Visais laikais žmonėms reikėjo pasirūpinti ne tik maistu, bet ir tuo, kuo galėtų apsirengti. Tad nieko keisto, jog atsirado siuvėjo profesija.

Šiais laikais skeptikai dažnai sako, jog kam čia siūtis drabužius, jei gali nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti jau pagamintą gaminį - sijoną, suknelę, kelnes ar net visą kostiumą... Išties, pasirinkimas milžiniškas, tačiau ar prekės visada būna kokybiškos - klausimas. Be to, nemaža dalis žmonių vis dar ieško kažko išskirtinio, originalaus, tad tuomet ir atranda siuvėjo paslaugas arba imasi šio amato patys.

Puikius drabužius, kurie daugiausia yra skirti fotosesijoms, siuva Eglė Antanaitienė.

Trumpai apie siuvėjo amatą

Akmens amžiuje patys paprasčiausi kasdieniniai drabužiai buvo siuvami iš žvėrių kailių. Žmonės siuvo primityviai, sau ir savo artimųjų reikmėms. Štai, pavyzdžiui, vietoj siūlų buvo naudojamos jaučio gyslos, o vietoj adatos - plona, bet tvirta ir smaili plokštelė, pagaminta iš kietos akmens masės. Ir tik vėliau atsirado adatos ir lininiai siūlai, kurie daugybė metų išliko pagrindiniais siuvėjo darbo įrankiais. O siuvimo mašina buvo vienas iš tų darbo įrankių, kuris gerokai palengvino kiekvieno siuvėjo darbą.

Pirmosios siuvimo mašinos atsirado XVIII-XIX a., atlikdavo tik pačius paprasčiausius, mechaniškus audinio kraštų susiuvimo darbus. Laikui bėgant siuvimo mašinos buvo tobulinamos ir pasipildydavo vis naujomis funkcijomis: siuvimo mašinos pagalba siuvėjai galėjo ne tik greitai siūti, bet ir siuvinėti, dygsniuoti pamušalą ir net įsiūti į audinį sagas bei kitokias detales.

Pirmųjų siuvyklų atsiradimas

Pasaulio populiacijai didėjant, atsirado poreikis greitai gaminti drabužius, tad lyg grybai iš po lietaus ėmė atsirasti įvairiausios siuvyklos, įmonės ar cechai, kuriuose buvo siuvami drabužiai. Vienam drabužiui pagaminti prireikė ne vienų rankų, vieną siuvinį gaminti galėjo nuo kelių iki keliasdešimt ar net daugiau siuvėjų. Pirmas siuvyklas pradėta steigti XIX a. pradžioje, Prancūzijoje.

Lietuvoje siuvyklas imta steigti XIX a. pabaigoje. Įdomu tai, jog 1895 m. Vilniuje veikė  net 21 siuvykla. Tiesa, to meto siuvyklos buvo gan mažos ir dar nedaug kuo skyrėsi nuo paprastų amatininkų dirbtuvių. Siuvėjai buvo labai vertinami.

Ne tik moterys, bet ir vyrai troško būti siuvėjais, mat siuvėjo amatas buvo vienas iš garbingiausių.  Siuvėjas, Lietuvoje dar kitaip vadinamas kriaučius, seniau buvo dažnas ir labai laukiamas svečias daugelio valstiečių namuose.

Perversmas siuvimo srityje įvyko SSRS okupavus Lietuvą. Būtent tuomet, kai SSRS užgrobė Lietuvos žemes, siuvimo įmonės buvo nacionalizuotos ir sustambintos. Ir tik vėliau, po II pasaulinio karo, siuvimo įmones pradėta kurti beveik iš naujo: 1947 m ėmė veikti siuvimo įmonė „Lelija" Vilniuje, 1952 m - „Nevėžis", Panevėžyje, 1955 m -  „Šatrija" Raseiniuose, 1957 m - „Dainava" Alytuje... O štai XX a. antroje pusėje mažos siuvimo įmonės buvo sujungtos į gamybinius susivienijimus., tad XXI a., 2 dešimtmetyje jau veikė tokios  bendrovės kaip „Lelija", „Audimas" ar „Garlita".

Siuvimas: kaip viskas vyksta

Siuvimas - ilgas ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas, o norint, kad drabužis išvystų dienos šviesą, reikia pereiti ne vieną jo gaminimo etapą.

Vienas iš svarbiausių darbų siuvimo etape - tai drabužio modelio kūrimas. Jei seniau buvo kuriama modelių namuose arba pačiose siuvimo įmonėse, tai dabar siuvamo modelio kūrimas, dažniausia, vyksta kliento ir siuvėjo bendru susitarimu. Ne vienas pas siuvėja atvyksta jau turėdamas konkretų drabužio modelį, tad siuvėjui - modeliuotojui belieka jį tik pritaikyti individualiai tam žmogui.

Kitas, ne ką mažiau svarbus siuvimo etapas,  - medžiagos paruošimas. Kai jau yra žinomas modelis, tuomet imama medžiaga ir nukerpami visi jos nelygumai, medžiaga yra kruopščiai lyginama lygintuvu, jei reikia - drėkinama ir tiesinama.

Toliau seka kirpimas. Kai medžiaga jau yra pilnai paruošta, tuomet ji yra sukerpama. Siuvimo medžiagos yra klojamos į klojinius ir sukarpomos į detales žirklėmis, gali būti  supjaustomos ir pjovimo mašinomis, lazeriu, plazmos srautu, suslėgto vandens ar oro srautu. Visos tokios, naujausios šių dienų technologijos, gerokai palengvina ir paspartina siuvėjo darbą.

Kai jau viskas yra beveik padaryta, vienas iš paskutinių drabužio gaminimo etapų - susiuvimas. Jo metu drabužio detalių kirptiniai kraštai yra apdorojami, kad neirtų, jos siuvamąja mašina jungiamos į mazgus, kurie lyginami, formuojami presais ar lygintuvais ir iš jų galiausiai yra surenkamas siuvinys.

Ir tik pačioje pabaigoje, kai jau gaminys yra galutinai padarytas, vyksta jo apdailos darbai, t.y. siuvinio apačia apsiūlėjama arba apsiuvama apsiuvais ar juostele ir t.t.

Į pagalbą siuvėjams - CNC siuvimo staklės

Šiuolaikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be kompiuterių ir įvairių programų, kurios gerokai palengvina mechaniškus darbus, tame tarpe ir siuvimą. Nesvarbu, ar tai būtų didelė siuvimo įmonė, ar nedidelė siuvyklėlė, siuvėjų darbas programuojamų staklių pagalba tampa gerokai lengvesnis.

CNC siuvimo staklės (angl. Computer Numerical Control - CNC) leidžia pagaminti sudėtingesnių konstrukcijų drabužius, šių programuojamų staklių pagalba siuvimas tampa greitu ir kokybišku procesu.

Gerą siuvėją žirklės pavalgydina

Lietuvių liaudies patarlė byloja, jog gerą siuvėją žirklės pavalgydina. Išties, nuo neatmenamų laikų tie, kas mokėjo gerai ir kokybiškai siūti niekada nestokojo užsakymų, turėjo darbo, ir buvo finansiškai aprūpinti. Geram siuvėjui nereikia daug reklamos, nes pasakymas, jog geriausia reklama - atsiliepimai ir rekomendacijos - gryna tiesa. Tą gali paliudyti ne vienas žinomas Lietuvos drabužių dizaineris - siuvėjas.

Žinomas Lietuvos drabužių dizaineris Juozas Statkevičius, kuris drabužių modeliavimo mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, vėliau -  drabužių modeliavimo Vilniaus dailės akademijoje, iki šių dienų yra populiarus ir žinomas ne tik Lietuvoje bet ir už jos ribų.

J. Statkevičiaus klientai  - tai garsios ir žinomos moterys, kurios ieško išskirtinių ir kokybiškų drabužių. Jo išleistoje knygoje „Žinau, ko jums reikia" galima pamatyti karališkųjų šeimos narių, pirmųjų šalies damų ar net Holivudo žvaigždžių drabužius, kuriuos kūrė žinomas Lietuvos dizaineris.

Puikius drabužius, kurie daugiausia yra skirti fotosesijoms, siuva ir Eglė Antanaitienė. Jos profesijos mokytoja buvo G.Petravičienė, o  apie savo sėkmės istoriją Eglė štai ką yra sakiusi: „Prisipažinsiu - būti siuvėja niekada nenorėjau. Ir nors labai patiko įvairūs rankdarbiai, svajonėse mačiau save tik itin rimtose pareigose. Tačiau, kad ir kokius darbus dirbau, niekada nejaučiau, kad tai mano tikrasis pašaukimas. Blaškymasis nuo vienų pareigų prie kitų baigėsi, kai pagaliau pripažinau sau, kad negaliu gyventi be siuvimo. Tada į mano gyvenimą įžengė ramybė, kūryba ir ateities planai. Pradėjau siūti ne tik sau, bet ir kitiems. Pajutusi siuvimo žinių stygių ir paskatinta artimųjų įstojau į siuvimo studijas, vėliau žinias gilinau ir konstravimo kurse. Pagaliau pasijutau visiškai savo rogėse. Vien tik geriausiais žodžiais galiu atsiliepti apie nuostabias mokytojas Gražiną, Daivą ir Genutę. Jos visada nuoširdžiai dalindavosi žiniomis, patardavo, padėdavo, palaikydavo ir nuramindavo. Ačiū joms už kantrybę, besąlygiški palaikymą ir įkvėptą norą kurti toliau. Kadangi mano pagrindinė sritis - individualūs moteriški siuviniai ir fotosesinė apranga, šios studijos buvo man didžiulė paskata ir parama."

Kaip parduoti savo prekę, kai esi drabužių dizaineris ar siuvėjas?

Pasiūtą drabužį, kaip ir bet kokį kitą gaminį, ko gero, lengviausia parduoti jį reklamuojant. Tam į pagalbą šiais laikais yra pasitelkiama viešoji erdvė - ne tik reklamos mieste, bet ir internete, socialiniuose tinkluose. Ypač mažieji verslai pasirenka reklamuoti savo gaminius socialiniuose tinkluose - Facebook arba Instagram verslo paskyroje. Ją susikurti užtrunka vos kelias minutes, nieko nekainuoja. Tiesa, jei norima turėti didelę auditoriją sekėjų, tuomet reikės tikrai įdėti labai daug darbo kuriant naudingą kurinį, susijusį su reklamuojama preke.

Jei norima greičiau ir platesnei auditorijai parduoti pasiūtą gaminį, tuomet drabužių pardavimo vadybininkas dirba su gaminio pardavimu. Tad kaip ir kiekvienam vadybininkui, taip ir drabužių pardavimo vadybininkui, svarbu yra mokėti laisvai bendrauti bei užmegzti ir palaikyti ilgalaikis santykius su klientais. Ne ką mažiau svarbus yra organizuotumas, motyvacija siekti gerų darbo rezultatų, domėtis mados industrija, turėti stiliaus pajutimą. Be to, svarbu mokėti užsienio kalbas, kad prekė galėtų būti parduota ir tarptautinėje rinkoje. Ne ką mažiau svarbu turėti bent jau elementarias žinias apie siuvimo, konstravimo bei audinių gamybos procesus.

Puikius drabužius, kurie daugiausia yra skirti fotosesijoms, siuva Eglė Antanaitienė.

Siuvėjo profesijos rūšys: kokios jos

Siuvėjas. Kvalifikuotas siuvėjas turėtų sugebėti piešti modelių eskizus, parengti šablonus ir juo pritaikyti modeliui, atsižvelgiant į individualius kliento pageidavimus.

Mokymo įstaigos rengia siuvėjus - sukirpėjus, kurie pabaigę studijas gali įgyti reikiamas šiam amatui kompetencijas. Siuvėjų yra mokoma kurti drabužių modelius, pasitelkiant į pagalbą kompiuterinę piešimo programą, mokoma sudaryti drabužio konstrukcijas, dažniausiai tas yra atliekama automatizuota projektavimo sistema.

Siuvėjas turėtų pasižymėti tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip nepriekaištingas stiliaus pojūtis, kantrybė, atsakomybė, bendruomeniškumas, kūrybiškumas bei tikslumas. Ir dar, labai svarbu yra fizinė ištvermė bei pakantumas sėdimam darbui.

Geros siuvėjos pavyzdys yra Aurelija Matonienė. Mergina yra sukūrusi „EGGBIRD - šilumos ir laimės etiketę" (profesijos mokytoja V.Stankevičienė). Apie savo sėkmingą siuvėjos kelią yra A. Matonienė yra sakiusi: „Išmintingi žmonės yra pasakę, kad kiekvienai pelėdai savas pelėdžiukas yra gražiausias. Kiekviena mama, sulaukusi naujagimio, neabejotinai tampa pelėda, kuriai savi vaikai tampa gražiausia gyvenimo dalimi. Jiems skiriame didžiausią laiko dalį ir stambiausią savo širdies gabalą. Tapusi dviejų sūnelių mama tai pajutau ir aš: manieji pelėdžiukai buvo tikrai nusipelnę visko paties geriausio. Norėjau, kad jų kiekviena nauja diena būtų ne tik graži, bet ir patogi. Tad pirmasis siuvinys, gimęs prieš du metus, buvo atidžiai apgalvota ir mudviem su sūnumi sukurta maitinimo skraistė. Ji suteikė galimybę keliaujant jaustis patogiai ir mudviejų artumu negluminti aplinkinių. Vėliau ėmiau kurti drabužius trims savo gyvenimo vyrams - sutuoktiniui ir sūneliams - tarp kurių sukasi visas mano gyvenimas. Drabužiai buvo „mamiškai" apgalvoti, todėl ilgai netrukus buvo pastebėti draugių, bičiulių ir pažįstamų. Pradėjau siūti joms bei jų atžaloms ir tik viskam įsibėgėjus supratau, kad visiškai nepastebimai šis mano užsiėmimas virto labai kūrybinga ir atsakinga veikla. Siekiant didesnio profesinio meistriškumo nusprendžiau pasitobulinti Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, kur sutikau daug išmanių ir atsakingų mokytojų, sužinojau daug praktinių siuvimo paslapčių. Taip į laisvę išplasnojo dar vienas manyje gyvenęs paukštukas - užgimė EGGBIRD. Dabar siuvinius kuriu kasdien, į juos visada įsiuvu meilės ir gerų emocijų siūlę, gražių minčių ir rūpesčio raštą, prilipdau šilumos ir laimės etiketę. Visada! Nes tai - mano sukurti siuviniai, kuriais rūpinuosi ir „mamiškai" išleidžiu į pasaulį. EGGBIRD - ne šiaip sau paukštis, o tas, kuris išsirita specialiai Jums bei dovanoja šypseną ne tik lūpose, bet ir širdyje."

Modeliuotojas. Jei Jums yra artimas kūrimas, konstravimas ir siuvimas įvairaus asortimento drabužių, tuomet ši profesija kaip tik ta, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį. Jei  reaguojate į pasaulinės mados rinkos pokyčius, vartote mados žurnalus ir domitės, kas yra nauja, madinga ir patrauklu šių dienų vartotojui, tuomet savo pomėgį galite paversti pelningu užsiėmimu. Tereiks tik išmokti drabužių projektavimo, kompozicijos pagrindus, pasisemti technologijų žinių ir galėsite modeliuoti originalius drabužius. Galėsite kurti unikalias kolekcijas parodoms, madų renginiams, įvairios paskirties drabužių užsakovams ar modelio etalonų siuvimo įmonėms. Jums bus nesvetimas originalus audinių, įvairių priedų drabužiams kūrimas ir dekoravimas, tad, greičiausiai, bendradarbiausite su šalies ir užsienio partneriais bei konkurentais dėl mados renginių, drabužių kolekcijų ar kitais klausimais.

Drabužių dizaineris.  Dizainerio profesinė veikla priklauso nuo jo specializacijos, pvz., moteriškų lengvųjų arba viršutinių drabužių. Drabužių dizaineris konstruodamas modelius naudojasi šiuolaikinėms kompiuterinio projektavimo priemonėmis, įvairiomis programomis. Pagrindinės jo priemonės - popierius, piešimo priemonės, įvairios medžiagos. Norint būti dizaineriu reikia mokėti ne tik gerai piešti, bet ir gebėti naudotis programomis kaip PS, Corel Draw, domėtis mada ir pačiam siūti drabužius, gaminti daiktus.

Ar būtų galima teigti, jog siuvėjo profesija šiais laikais ir vėl išgyvena savo aukso amžių?

Šiais laikais stebint darbo skelbimus jaučiamas siuvėjų darbo jėgos trūkumas. Tačiau pastebima paklausos ir pasiūlos neatitikimas. Reikia ne šiaip siuvėjų, o kvalifikuotų siuvėjų. Siuvėjo profesija - įdomi, prasminga ir dėmesio sulaukianti profesija. Nors drabužių asortimentas pasižymi gausa, tačiau rasti išskirtinį drabužį ar aksesuarą tikrai reikalauja pastangų ir laiko.

Jei dirbi didelėje siuvimo įmonėje - siuvėjo profesija egzistuoja kaip nepelningas ir sunkus darbas. Jei tu siuvi ir  tavo smagus hobis perauga į profesionalų, kūrybišką, įdomų ir prasmingą darbą, tai galima sakyti, kad siuvėjo profesija paklausi. Klientui ieškant išskirtinumo, siuvimas įgauna prasmę ir galima teigti, kad vėl išgyvena aukso amžių.

Prieš keletą metų vienoje buitinių paslaugų mokykloje ypač populiari buvo siuvėjo, siuvėjo sukirpėjo profesija. Ką rodo praėjusių metų statistika? Ar daug besimokančių šio amato dabar pas Jus?

Statistika  apie besimokančius siuvėjo, sukirpėjo-konstruktoriaus profesijos mokinių skaičių.

2018-2019 m.m. Siuvėjai - 131, sukirpėjas-konstruktorius - 25

2019-2020 m.m. Siuvėjai - 132, sukirpėjas-konstruktorius - 13

2020-2021 m.m. Siuvėjai - 137, sukirpėjas-konstruktorius - 15

Kaip manote, kokias savybes turi turėti tie, kurie nori studijuoti siuvėjo amatą?

Kertinė savybė būtų aistra. Galima vadinti hobis, laki vaizduotė, gebėjimas įvertinti žmogaus išvaizdą, gebėjimas prisitaikyti prie mados ir klientų norų kaitos. Neužtenka vien gebėti siūti. Reikia mąstančio žmogaus, kuris ir pasitelks kūrybą, savo kruopštumą, ištvermę, fantaziją. Kliento norai siuvėjui bus savarankiškas eksperimentas , įdomus ir kūrybinės laisvės ir kliento lūkesčių išpildymas. Sako, kad senovėje kriaučius išlydėdamas  klientą visada per langą pažvelgdavo į nueinančio žmogaus siluetą. Gal jis šlubuoja, gal palinkęs į vieną pusę, gal labai atsilošęs, o gal labai susikūprinęs...

Sakoma, jog pirmieji siuvėjai buvo vyrai. Jie buvo labai kruopštūs savo amate ir neišdavė savo amato paslapčių moterims. Įdomu būtų sužinoti, ar šiais laikais siuvėjo amatas yra populiarus ne tik moterų, bet ir vyrų tarpe?

Sako, kad geresni siuvėjai yra vyrai, sako, kad geresni virėjai ar šefai yra vyrai. Tačiau tai nėra taisyklė ar mitas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinomi siuvėjai - amatininkai buvo vyrai. Siuvėjos moterys rašoma, kad siūdavo kol ištekėdavo. Keliaujantys siuvėjai buvo vyrai, kurie priklausydavo brolijoms, laikėsi Kauno siuvėjų cecho nuostatų (1580 m.), dalyvaudavo slaptuose susirinkimuose ir negalėjo informacijos viešinti.

Dar prieš keliasdešimt metų gausios šeimos išrinkdavo vaikams specialybes: tu būsi siuvėjas, tu mechanikas, tu studijuosi mediciną. Dabar norintys tapti siuvėjais yra žmonės, kuriems patinka tokia veikla. Jei senovėje moterys siuvėjos ištekėjusios siūdavo kur kas mažiau, tai šiais laikais, moterys auginančios vaikus kaip tik atranda siuvėjos amatą. Moterys labiau realizuoja save  maloniame ir kūrybiniame siuvėjo amate, vyrai - karaliauja dizaino srityje. Nors vyskupo Motiejaus Valančiaus knygos personažu - keliaujančiu siuvėju Palangos Juze - didžiuojamės iki šių dienų.

Mokyklos praktikoje kiekvienais metais turime vaikinų. Ateidami mokytis, jie jau moka siūti ir modeliuoti. Mokosi konstravimo bei modeliavimo. Ateina jau kuriantys kolekcijas, siuvantys užsakymus. Vaikinai siekia būti kvalifikuotais siuvėjais. Siuvimo paslapčių semiasi iš profesijos mokytojų (moterų).

Gal galite papasakoti sėkmės istoriją, kuomet baigęs siuvėjo mokslus, žmogus pasiekė itin didelių karjeros aukštumų.

Sunku išskirti vieną istoriją, bet galima būtų paminėti Eglę Antanaitienę, kuri siuva aprangą fotosesijoms, taip pat - Aureliją Matonienę, kuri sukūrė EGGBIRD - šilumos ir laimės etiketę, Gabrielę Šapranauskaitę - pagaminusią kolekciją „ZERO-W" bei Žydrūnę Jakubauskaitę sumodeliavusią kolekciją „Pelėdos".

Laura Rimgailė