Šokiai – tai puikus būdas gerai praleisti laiką, susipažinti su naujais žmonėmis, nustebinti parnerį ar tiesiog pasportuoti. Besisukant šokių aikštelėje nuvarva ne vienas prakaito lašas, o jei tai ne paprastas klubinis šokis, o ypatingas šokis, kurio judesius žino ne kiekvienas, paprakaituoti tenka dar labiau.

Užsienyje šokių mokyklos itin populiarios, nes mokėjimas šokti tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, laikomas gero tono ženklu. Tad nuėjus į klubą nevertėtų nustebti pamačius profesionalių šokių judesių ar pamatyti porą, šokančią taip, tarsi ką tik nužengusią iš šokių čempionato. Deja, Lietuvoje šokių pamokas dažniausiai lanko tik vaikai ar vestuvėm besiruošiantys ir gražų valsą sušokti norintys būsimieji jaunavedžiai.

Tačiau tarp jaunimo vis labiau ima populiarėti šokių mokyklos, kurios siūlo ne tik tradicinius pramoginius ar liaudies šokius, bet ir įdomesnius: latino, svingo ar lindyhopo, modernaus šokio, breiko ar net stepo. Aistringiems ir daug judėti mėgstantiems žmonėms labiausiai tiktų latino šokiai, kuriuose lengvai išmokstama grakščiai judinti klubus bei judėti taip, tarsi aistra lietųsi kiekviename žingsnyje. Latino šokių pamokos lietuvaičiams atrodo egzotiškai, nes tokia muzika ypač gerai šaltais žiemos vakarais pažadina prisnūdusią ir saulės pasiilgusią dvasią. Smagiausia tai, kad latino šokius galima mokytis šokti ne tik poroje, bet ir po vieną. Solo latino – puikus būdas išmokti šokti individualistams bei tiems, kurie negali rasti šokių partnerio.

Lindyhopas tarp jaunų lietuvių greitai atranda savo vietą. Šį šokį pirmieji pradėjo trypti afroamerikiečiai, o karo metais į Europą atvežė kareiviai, sakydami: "Jei nemoki šokti lindyhopo, esi prastas kareivis". Tiesa, šis šokis matė ir sunkių laikų. Po Antrojo pasaulinio karo atėjo jo saulėlydis ir kurį laiką lindyhopas buvo senamadiškas, kol apie 1990-uosius atgimė. Prieš keletą metų pasirodęs Lietuvoje šis smagus šokis, kuriame galima išvysti net salto, užkariavo jaunų žmonių širdis.

Gal ir sunku patikėti, bet stepas buvo pirmasis žmonių šokis. Senovės Egipto žyniai, bendraudami su dievu Ra, užsilipdavo ant milžiniškų būgnų ir mušdavo kojomis ritmą, varantį juos ir parapijiečius ekstazėn. Viduramžiais stepas buvo apibūdinamas kaip "iššūkio" arba "pavogtų žingsnių" šokis. XIX a. viduryje stepas padarė karjerą – iš gatvės persikėlė į amerikietišką vodevilį – minstrel show, vaidinimus, kandžiai parodijuojančius juodaodžius. Tiems, kieno kojos lanks2ios – stepas – puikus pasirinkimas. Juk mokant stepą galima sušokti ir čečiotką, ir džigą, ir klaketą.

Tačiau šokis nėra vien tik jaunų ir lanksčių kūnų privilegija. Senjorams ir ne tik puiki galimybė išmokti šokti tango – aistringą ir ilgesingą šokį, kuris gali būti pritaikytas įvairioms progoms. Tango renkasi ir būsimieji jaunavedžiai, kuriems pabodęs iki kaulų smegenų pažįstamas valso ritmas. Tango ypač tinka brandesniam amžiui, nes šokant tango reikia mokėti valdyti ar duoti valią jausmams, o tam visų pirma reikia juos pažinti.

Į šokių studijas ir mokyklas užsuka vis daugiau žmonių, norinčių prasmingai praleisti laiką, išmokti kažko naujo ir galbūt atrasti dar vieną talentą savyje. Mokėti gerai šokti – gero įvaizdžio bei ir stilingo bei išsilavinusio žmogaus dalis. Ne veltui visais laikais aukštuomenė rengdavo šokių pobūvius, kurių aikštelėse kiekvienas atskleisdavo, kas esąs iš tikrųjų.

www.valsas.lt