Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:

- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.

Pardavėjas:

- Gerai. Gal norėtumėt jai dovanoti muilo gabalėlį?

Vaikinas:

- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors...

Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o
kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su  kaspinėliu negerai...
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:

- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.

Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį. Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?

- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.

Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?

Pardavėjas:

- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki... Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!

- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!

Pardavėjas:

- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai kaip jūs neturi daugintis...