Lankytinos vietos Latvijoje, Bauskė - Jurmala

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Latvija padarė pažangą kelionių pramogų ir turistinių paslaugų srityje. Nedidelės, tačiau pastovios ir protingai paskirstytos investicijos į infrastruktūrą keliautojams jau duoda ženklius rezultatus. Į kelionių industriją įsitraukė daug privačių žmonių ir sukūrė įdomių lankytinų vietų. Skirtingai nuo Lietuvos, Latvijoje daugiau investuota į pramogų vietas nei į apgyvendinimą. Tai leidžia latviams sustabdyti keliautojų tranzitą ir prailginti keliautojų buvimo Latvijoje laiką.

Savaitgalis Latvijoje be Rygos

Savaitgalis Latvijoje be Rygos ir Siguldos lyg ir sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau važiuodami per Bauskės - Dobelės - Jurmalos regioną greitai suprantame, kad lankytinų vietų čia yra daugybei savaitgalių. Tai vietos pagal įvairius pomėgius, restauruotos pilys ir dvarai, augalijos turtingi sodai ir gėlynai. Gerai sutvartkyti gamtos parkai, pažintiniai takai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Smėlėtas pajūris, nebrangus ir skanus maistas vietos užeigose. Gražūs vaizdai, istorija, pasivaikščiojimai, kulinarija ir net distiliatų degustacija žemiau parodytame ir išbandytame maršrute automobiliu po Latviją.

Rundalės rūmai

Ištaikingi rūmai suprojektuoti italų kilmės architekto Bartolomėjaus Rastrelio. Puošnūs ir ištaikingi rūmai buvo pradėti statyti  1736 metais kaip imperatorienės Anos favorito Birono vasaros rezidencija. Permainingas Birono likimas atsiliepė ir rūmų statybai. Oficialiai rūmus baigė statyti tik 1768 metais. Rūmuose milžiniškos prabanga tviskančios salės. Jų pamatyti nepavyko, nes lankymas dėl rekonstrukcijos darbų ribojamas. Dvi ar net tris valandas galima skirti  sodų lankymui. Prancūziškas sodas nors ir sąlyginai nedidelis tačiau labai kompaktiškai suprojektuotas. Čia gausios tulpių, rožių kolekcijos. Mėgstantiems fotografuoti tinkamesnis rytinis laikas, kai saulė apšviečia Rundalės rūmų fasadą. Gegužės vidurys geriausias laikas lankytis norint pasigėrėti tulpėmis, kiek vėliau gausiu rožynu. Įėjimas į sodą ir rūmus mokamas.

Rundalės rūmai pasiekiami pravažiuojant Bauskę. Bauskė paliekama maršruto pabaigai, nes Bauskės pilis geriausiai atsiskleidžia leidžiantis saulei.

Rundalės rūmų sode gausi tulpių, rožių ir kitų augalų kolekcija.

Tervete gamtos parkas

Gegužės pabaigoje važiuojame į Dobele Pētera Upīša sodą muziejų. Dvi savaitės čia žydi alyvų sodas. Kitu metų laiku šį sodą galima pakeisti apsilankymu Tervete gamtos parke. Parko lankytinų vietų pradžia palei kelią į Dobele. Tikrai atkreips dėmesį kairėje kelio pusėje pastatyta medinė pilis.  Pilyje ikiteutoninių laikų  muziejinė ekspozicija. Rengiami istoriniai festivaliai. Tačiau tai nėra pagrindinis lankytinas objektas.  Garsiausias Tervete objektas žaidimų parkas vaikams, labirintai, nykštukų namukai, raganos. Tai susiję su garsia latvių rašytoja Anna Brigadere, kurios namas muziejus šalia pilies. Nuo čia galima pėsčiomis ar dviračiu keliauti po parką. Atrakcionųš parke daug Annos Brigere pasakų personažų. Parke galima surasti įdomių nakvynės vietų. Kaip pavydžiui Botique & SPA Hotel Berkenes Manor. Pramogos parke mokamos.

Tervete medinė pilis apsupta šimtamečio miško.

Pētera Upīša sodas muziejus

Gegužės pabaigoje šiame sode pražysta alyvos. Jų čia apie 130 skirtingų rūšių. Sodas didelis, netgi didelės žmonių masės tolygiai pasiskirsto. Tiesa kiek sunkiau su automobilio statymu, tačiau latvių pareigūnai ramiai žiūrėjo į šalikelėje pastatytus automobilius. Sodas skirtas pilnam atsipalaidavimui, vaikštai, grožiesi ir  uodi skirtingų veislių alyvas. Mūsų kelionėje į sodą atvykome vėlyviems pietums. Suradome ramią vietą pasitiesėme pledą ir suvalgėme paruoštus sumuštinius. Alyvų žydėjimo metu paskutinį gegužės šeštadienį rengiamas alyvų festivalis.
Dar geras laikotarpis kai subręsta obuolai. Obelų čia taip pat šimtai, daromas obuolių festivalis.

Peterio Upyčio alyvų sodas. Šis sodininkystės mėgėjas kolekcionavo alyvas pas save ir platino visame regione. Sodinukų galima nusipirkti šalia esančioje aikštelėje.

Didžioji Kemero pelkė

Kelionę verta paįvairinti pėsčiųjų maršrutu po pelkę. Didžiojoje Kemero pelkėje nutiesti pėsčiųjų takai. Vienas trumpesnis kitas ilgesnis. Pėsčiųjų takas žiedinis, lengvai surandama pradžia , saugoma aikštelė. Netgi ledų ir užkandžių vagonėlis maršrute yra. Didysis maršrutas apie 3,5 kilometro . Grožintis vaizdais pasivaikščiojimas užims apie porą valandų. Grožėtis yra kuo. Pelkės pušelės per daugybę metų pasiekia tik kelių metrų aukščių. Išsirangę stiebai tarsi japoniškų bonsai medelių. Pelkės viduryje daugybė pelkinių ežeriukų. Maršruto pabaigoje bokštelis nuo kurio atsiveria visa pelkė. Turėtų būti fantastiški vaizdai anksti ryte kai kyla saulė ir rūkas dengia ežeriukus. Gražūs vaizdai turėtų būti ir leidžiantis saulei.

Sudėtingos sąlygos neleidžia pušims išaugti didelėms. Jos auga tikriausiai tik po keletą centimetrų per metus. Susiformuoja bonsai medelių parkas. Pelkė puikiai atsiverai nuo medinio apžvalgos bokštelio.

Nakvynė Jurmaloje

Dalis Jūrmalos įeina į Kemero Nacionalinį parką. Kemeri miestelyje kiek mažesnės kainos nei centrinėje Jūrmaloje. Pasirinkome modernų viešbutį Kemeri, privatus kiemas su griline, pavėsine, galima užsisakyti pirtį. 
Nuvažiuoti papietauti ar iki pliažų nuo čia visai netoli, penketas kilometrų. Kemeri yra ar buvo purvo kurortas. Jau lankytoje Kemeri pelkėje infiltruojasi vanduo, praeina pro dolomito sluoksnius  ir išsiveržia Kemeri apylinkėse. Vanduo prisotintas sieros vandenilio juo prisotina Kemeri purvus. Buvusi purvo gydykla stovi apleista, ar yra veikianti įstaiga kur būtų galima priimti purvo vonias neišsiaiškinau.

Kemeri ramus miestelis ir viešbučiai čia pigesni. Šį viešbutį galima rezervuoti paspaudus nuorodą " Viešbučiai Jurmaloje".

Kur  pavalgyti Jūrmaloje

Po aktyvios dienos norėjosi sočiai pavalgyti. Nuvažiavome į restoraną Kūriņš esantį ant jūros kranto. Nors buvome perspėti dėl didelių porcijų tačiau nesitikėjome, kad jos tokios. Sriuba, didžiulė antrojo patiekalo  porcija su gėrimu kainavo apie 15 eurų žmogui. Maistas labai skanus, mėsa minkštutė, puikiai suderinti skoniai.
Kol laukėm patiekalo pabraidėm po jūrą, ji už kelių dešimties metrų nuo restorano. Pavalgę sutikome ir saulėlydį. Nuo čia fantastiškas  besislepiančios už kyšulio saulės vaizdas.

Kūrinš restorane daug vietų buvo rezervuota iš anksto. Komfortiškiau buvo vidiniame restorane su įstiklinimu, nes pūtė stiprus šaltas vėjas. Kiaulienos pjausnys ir troškinta jautiena minkštutėliai. Milžiniškas raganos kepsnys iš vištos įdarytos sūriu.

Pažintinis Slokas ežero takas

Visai netoli Kemeri yra dar vienas pažintinis takas. Jis nėra įspūdingas, tačiau geras būdas išjudinti kūną. privažiuojama prie ežero, čia yra apžvalgos bokštelis. Nuo jo atsiveria visas Slokas ežeras ir skirtas jis paukščių stebėjimui. Pažintinis, o greičiau pėsčiųjų takas eina kiek ežero pakrante, per pelkes, vėliau per eglyną. Kiek įdomiau maršrute esanti įranga pavaikčioti po rąstus ir palavinti pusiausvyrą.

Slokas pėsčiųjų takas prasideda nuo apžvalgos bokšto. Tvirto pagrindo takas per pelkėtą paežerę, toliau išmintas takas sausame miške.

Rūkyta žuvis Jūrmaloje, Ragaciems

Garsiausios žuvies rūkyklos Jūrmaloje yra Ragaciems. Pasiruoškite gurmaniškiems vėlyviems pusryčiams. Apetitas jau apie save pareikš po valandos  žygio prie Slokas ežero.  Rūkyklų yra gana daug, garsiausias yra žuvies turgus Selgas iela 1. Geriausios dienos kai orai nevėjuoti ir žvejai išeina į jūrą. Tada galima gauti rūkytos šviežios žuvies. Puikiai padaromos menkių išklotinės, lašišos kepsniukai. Lašiša galibūti laukinė, vietinė. Ji nepalyginamai skanesnė nei Norvegijos fermų. Tačiau ir gana brangi. Nors jos daug nereikia. Jei pasiruošite baltos duonos, sviesto su plonu lašišos pjausniuku pasidarytite nuostabų, lašišos skonį atskleidžiantį sumuštinį. Pasimėgauti žuvimi galima visai šalia užvažiavus į Ragacieme sedums, vietinę žvejų valčių ir tinklų saugyklą. Yra čia keletas suoliukų ar išėjimas prie jūros. Mes važiavome į kiek toliau esančią aikštelę kuri  pamėgta jėgos aitvarų sportininkų.

Ragaciems miestelyje daug mažų rukyklų, žuvies restoranų. Didžiausia vieta kur galima nusipirkti žuvies yra žuvies turgus. Keliuose prekystaliuose galima atsiskaityti kortele. Verta pasiimti grynųjų nes asortimentas skiriasi.

Šlokembekas įtvirtintas dvaras

Pro Valguma ežerą važiuojame link Šlokenbeko įtvirtinto dvaro. Tai atrestauruota  XV a. fortifikacija  kurios viduje įkurtas kelių muziejus. Yra kelių tiesimo technikos ekspozicija, kelių ženklų ekspozicija. Yra ir senovinių kelio ženklų rinkinys. Apžiūrai skiriame mažiau nei pusvalandį. Šalia matėm slidinėjimo ženklą.

Šlokembeko dvaro vidus. Jame yra kelių technikos ir ženklų ekspozicija.

Abavas distilerija

Latviai pasielgė kiek protingaiu nei Lietuvoje ir leido distiliuoti stipriuosisu gėrimus. ten matyt kiek daugiau įsigilina į problemas. Mūsų politikų deklaruotas tautos nugirdymas leidus distiliaciją rodo  retą nekompetenciją. Distiliatu nenugirdysi tautos, nes jis išeina labai brangus. Abavas distilerijoje  0.7 lirto 3- 4 metų fine sidro distiliatas kainuoja apie 40 eurų. Sidro butelys 5 - 7 eurai. Gėrimai ne girtuoklystei, o degustavimui. O riboti pigių gėralų pardavimą galima akcizais, kaip tai ir daro civilizuotos šalys. 
Distilerijoje galima ekskursija didesniai grupei. Taip pat klasikinė produkcijos degustacija prie baro. Kalvadosas padarytas kokybiškai, kaip ir galima tikėtis iš fine amžiaus dar kiek aštrokas. Sidrai kelių rūšių, briutai ir pusiau saldūs. Mielių nelabai jaučiasi, švarus skonis. Man bent tokie labiau patinka nei Normandiški sidrai.

Abavas distilerijoje gana gausus gėrimų asortimentas. Stirieji vaisiniai distiliatai be laikymo stainėje, laikyti statinėje. Sidrai, pastiprinti ir natūralūs vynai.

Dundurų plava

Latviai kaip ir Lietuvos saugomos teritoijos  su ES parama tvarko ir atstato žmogaus pažeistą natūralią aplinką. Skirtingai nuo Lietuvos saugomų teritorijų ten rezuiltatai pritaikomi visuomenės lankymui. Iš karto išnyksta įtarimai, kad pinigai panaudoti pamaitinti keletą parazinių saugomų teritorijų įmonėlių.

Viena iš tokių vietų Dundura plavas ( pievos )  kur atstatoma Slampe upės vaga. Čia kadaise buvo durpynai, ganomos pievos. Sutvarkę aplinką, saugodajant nuo krūmynų atsistatymo į pievas paleisti puslaukiniai gyvūnai.  Tai į laukinius arklius tarpanus labaiu panašūs konikų veisklės ( lenkiški arkliai) arkliai ir į taurus panašūs Hekų galvijai. Šiems gyvūnams, laukiniams paukščiams ir gyvūnams stebėti pastatyti trys apžvalgos bokšteliai. Privažiuojama iki jų žvyrkeliu kiek nusukus nuo trasos į Jelgavą. Ypač įdomu stebėti laukinėmis sąlygomis gyvenančią arklių bandą. Žaidžia jaunikliai, kai kurie išsidrėbę atokaitoje, santykius aiškinasi vyresni arkliai.

Konikų veislės arkliai ganosi laisvai visus metus

Jelgavos rūmai

Daug kur tenka sutikti pavadinimą Jelgavos pilis. Tačiau tai to paties Rastrelli, suprojektavusio ir Rundalę ir Žiemos rūmus Peterburge kurinys. Didžiuliai rūmai pastatyti Lielupės upės saloje.  Rūmuose siūlomos teminės ekskursijos, dažniausiai grupėms. Automobilį galima palikti netoliese esančioje aikštelėje prie kurios jelgaviečių poilsio zonos. Keletas restoranų prie pat vandens ir parkas.

Jelgavos rūmai po Rundalės įspūdžio nedarys. Čia smagu ramiai pavaikščioti pailsint nuo važiavimo.

Triušių miestelis

Nuo Jelgavos žvyrkeliu važiuojam link Bauskės. Judėjimas nėra intensyvus, tačiau sustoti dėl dulkių debesies šalikelėje visai nesinori. Nors ir pravažiuojame įspūdingą, atvertą Lielupės upės slėnį. Net medinė aikštelė apžvalgai padaryta. O visai netoli įvažiavimo į E67 trasą vietinis ūkininkas įrengė triušių miestelį. Vietoje paprastų narvelių padaryti senovinio stiliaus namukai. Įėjimas mokamas, verta įsigyti ir pašaro maišiuką. Paaugliui ši atrakcija patiko labiausiai iš visų Latvijoje šioje kelionėje aplankytų vietų. Kartais įdomumas būna paprastume. Namukai kaip miestelyje palei keliuką, aplink žalumynai. Triušiai dažnai su visa šeimyna su mažais triušiukais. Kiek tolėliau laisvai vaikščiojantys kalakutai, žasys, antys. Jie taip pat pripratinti maitintis tuo ką pasiūlo turistai. Tai sulekia visas pulkas.

Triušių kaimelis su namais, bažnyčiomis. paprasta, pigu, kūrybiška ir labai smagu.

Bauskės pilis

Bauskės pilis pastatyta ant Nemunėlio ir Mūšos santakos. Žingsnis po žingsnio ji restauruojama, pildomos ekspozicijos. Nors vidaus aplankyti vis nepavyksta, nors ir nelabai vilioja. Bauskės pilis gražiausiai atrodo saulei leidžiantis. O tada jau patekimas į vidų būna uždarytas.  Paeinama palei pilį nuo Mūšos upės pusės. Nusileidus prie Mūšos dolomitų atodangos kurios būna pirmasis geologų tolimosios praktikos punktas. Galima nueiti į kitą Mūšos pusę ir iš ten pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu. Prie Panašu artimiausiu metu bus įdomu patekti ir į pilies vidų, nes sparčiai atstatomas aukštas pilies bokštas iš kurio turėtų gerai matytis santaka ir apylinkės.

Bauskės pilis atstaoma siena po sienos. Pradžioje atsatatyta Kurliandijos hercogų rezidencija, dabar lyg ir Teutonų piliai atėjo laikas.

Iki sienos keletas kilometrų ir tiesia trasa į Vilnių.

Įspūdžiai  dėl kelionių industrijos vystymo Lietuvoje ir Latvijoje

Tai, kad latviai daug geriau susitvarkę vaizdžiai iliustruoja ir stebėtas didžiulis lietuvių keliautojų kiekis. Rundalės pilyje beveik pusė automobilių buvo su lietuviškais numeriais. Trečdalis automobilių Dobele alyvų sode taip pat su lietuviškais numeriais. Daug automobilių sutikta ir Jūrmaloje. Pusė gyventojų, triukšmingiausioji dalis, buvo iš Lietuvos. prie Lietuvos objektų tiek latvių nematyti.

Yra skirtumai ir reklamoje. Mūsiškiai turizmo politikos atstovai važinėja atsiiminėti prizų už patrauklias G taškų  reklamas. Latviai tuo tarpu investuoja  į patrauklius pristatymus lietuvių, anglų, rusų kalbomis internete. Jiems matyt geriau suprantama, kad šiai dienai keliautojas yra internete ir Londono metro pakabinta reklama yra pinigų švaistymas.

Latvijos saugomos teritorijos supranta, kad keliautojai labiau mėgsta žiedinius maršrutus ir automobiliai turi būti saugomi kol keliaujama. Svarbu ir pramogų infrastruktūra šalia maršrutų. Maršrutai turi būti ilgesni, didesnė įvairovė, kad žmogus čia turėtų veikti visą dieną. O ne lakstytų kaip Lietuvoje nuo vieno pažintinio tako prie kito.

Kokybiškų stiprių alkoholinių gėrimų distilerijos yra gana svarbus turizmo infrastruktūros objektas. Mūsų valdžia to vis nesupranta. O gal proteguoja platintojų ir gamintojų interesus.  Distilerijos išvystymas net ne kelerių metų, o dešimtmečių darbas. Todėl deja Lietuvoje negreitai pasidžiaugsim tokiomis pramogomis.  Latviai sparčiai juda į priekį.