Kelionė į Gruziją. Pirma dalis

☆☆☆
Vertinimas

Kainos:☆☆☆☆
Aptarnavimas: ☆☆
Transportas:☆☆☆
Draugiškumo indeksas: ☆☆☆☆
Maistas:☆☆☆☆☆
Kainos kokybės santykis: ☆☆

Bendras vertinimas ☆☆☆

Gruzija: atvykstame

Ką gi, ilgai dvejojau, bet vis gi nutariau. Paskutinė kelionė (na, ne ta dar paskutinė :) - kelionė į išgirtą šalį Gruziją. Ausys nulinko nuo pagyrimų, kokia tai puiki šalis, ir blah blah blah, ir taip toliau. Net priminė istoriją kuomet lietuvis nusiperka II golf ir ji tampa pati geriausia mašina visatoje, o visi kiti nieko nesupranta. Kartais norisi jų paklausti - ar buvo dar kur be Gruzijos Bulgarijos ir Turkijos? Bet nutariau patikrinti pats. Jūs spręskite patys. Aš ne kelionių agentūra, bilietų ir ekskursijų neparduodu. Tai suteikia vilties objektyvumui.
Pirma diena. Kutaisi oro uostas. Tikrai jokių didelių lūkesčių nėra, viskas ok. Daug mažesnis nei Karmėlavos, jei ne gražus pastatas, tai būtų panašus į Kyviškių aerodromą.
Mus pasitinka jau spėjęs įgristi per facebook messenger mūsų būsimas gidas Davit. Sėdam į 15+ m. labai jo mėgstamą Nissan x-trail (kaip vėliau sužinojome, mašinos ir tik mašinos yra jo aistra). Kaip gidas Davit sakyčiau vidutinis. Gal ir neįdomu kelintame amžiuje Davidas (čia kitas istorinis :)) statytojas suvienijo tautas. Svarbu, kad suvienijo. O štai kiek kainuoja ir kiek trunka parsiplukdyti iš Japonijos 14 m. senumo Toyota Prius - papasakoti šventa pareiga. Su visom smulkiom dėtalėm - aukcionai, konteineriai, akcizai. Tam tikru kampu įdomu. Bet kai važiuosite Tbilisyje pro Guggenheim, papasakokite jam kas tai yra, nes jo žiniomis (kaip ir daugelio gruzinų) vory ukraili dengi, pastroili kakuju ta chuiniū (vagys išvogė mūsų pinigus ir pastatė kažkokį niekalą). Pojechali.

Urvai ☆☆☆☆☆ (Kutaisi apylinkės)

Važiuojame į Prometėjo urvus. Juos taip pavadino Sakašvili. Nors finansavo ir metus laikė savo nuosavybėje Gruzijos milijardierius ir mecenatas Ivanašvili. Gruzijos didvyrius :) - visiems padeda ir remia. Stato stadionus, ligonines, remia sportininkus ir veteranus. Iš tiesų, geras vaikinas, nors man kažkiek primena Pablo. Bet nenukrypkime. Taip, urvai, taip - tikrai verta aplankyti. Nespoilinsiu, patys pamatysit. Gidė įeina į bilieto kainą. Kaina - tik keletas larių, rodos 4.







Užtrukom apie val. Labai patiko. Efektinga ir gražu.




Išėję kažkokiame tipo bare paragavom pirmo chaciapuri. Žinoma, vyno butelį taip pat nusipirkome. Davit atkimšo dar vieną. Taigi, sugužėjom į x-trailą jau su 2 buteliais. 1 sauso + 1 saldaus.

Okace kanjonas ☆☆☆☆

Sugužėjom-pajudėjom. Tiksliau šovėme kaip raketa. Gruzinų vairavimo ypatumai - tai reikia patirti. Žinoma, nesaugu ir beprotiška. Bet jie egzistuoja -vairuotojai džigitai. Bebaimiai raiteliai be galvų. Lekiame į Okace kanjoną. Į kanjoną, iki kurio kelio beveik nėra. Kažkas panašaus į lietaus kanalą, tačiau į kelią - nelabai. Važiuojame stačiu šlaitu. Davit viena ranka filmuoja ganėtinai pavojingą savo ir mūsų nusileidimą (neabejoju - filmukas jau jo facebook paskyroje).
Tai, jo supratimu, mums turėtu patikti. Tyliai žavimės džigitu. Tyliai, nes bijome paskatinti didesniems žygdarbiams. Bilietų kasos labai modernios. Jos įsikūrusios ant šlaito. Nes iki kanjono sunkoka nusigauti net su 4x4, todėl administracija liko aukštai ir saugiai (vory - opiat pastroili chuiniū). Čia gruziniškas paradoksas. Bet kanjonas tikrai vertas dėmesio. Tiesa, vietomis apžvalgos takelio, kuris pakibęs 100+ metrų aukštyje virš uolų, grindys - iš terasinių lentų. Bet ką aš suprantu. Bilietas apie 6 larius. 





Toliau skriejame per kaimelius link krioklių. Keliai tragiški. Miesteliai - griuvėsiai, apleisti pastatai. Lakstančius kiaules ir karves matysite visur. Paklausiau kodėl? A čto? Puskai bėgajut (tegul laksto) - atsakė mūsų šaunusis gidas. Puskai.



Beje, šunys taip pat laukiniai, sužymėti auskariukais ausyse, kaip Austrijos karvutės. Gerai bent,  kad draugiški.


Šuniukai Prometėjo urvo apylinkėse


Kriokliai ☆☆☆ (Kutaisi apylinkės)



Toliau važiuojame į krioklius. Vėl beprotišku greičiu lekiam vingiuotais kalnų keliukais. Retkarčiais aplenkdami tiesiog viduryje kelio paliktą žvyro krūvą. Juk antradienis, sako kelio darbininkai, kur čia priskubėsi, savaitgalis čia pat:). Pabaigsime darbus pirmadienį. Atvykstame. Pievos, per kurias reikia pasiekti krioklius, pažliugusios. Va čia smagumai ir prasideda. Naujiems šviesiems sportiniams bateliams išbandymų metas. Rimtai, tokiu metu neverta važiuoti. Nebent esate Bear Grylls antros eilės pusbrolis. Maudytis negali, nes per šalta. Išmaklinėję visą kiek tik radome purvą, ropščiamės į šlaitą ir baloje bandome nusiplauti batus bei kelnes. Rekomenduoju - jeigu tokiu metu važiuojate į Gruziją, tinkamai pasiruoškite - pasiimkite maišelius batams arba hiking batus.



Davit puikus fotografas

SIGNAGI

(Signachis)

☆☆☆☆☆
Tai nedidukas miestukas, primenantis (tik iš toli :)) Prancūzijos Provanso regiono miestelius, tokius kaip Gordes, Carpentras ar pan.

Avienos šašlykas nelabai. Siūlau rinktis kiaulienos.

Gruzijoje virtuvė specializuojasi daugiau miltiniuose patiekaluose, šašlykas irgi neblogas, tačiau armėniškiesiems visgi neprilygsta. Nepaisant to, siūlau ragauti visko, tačiau lenkiu galvą prieš Chaciapuri, Chinkali (ხინკალი) bei visokias užkepėles.

Restoranėlyje savininkas atveža šviežios duonos. Užsisakome pietums staliuką ir patraukiame apžiūrėti miestelio. Kalno viršuje už 1 GEL iš senelio gauname žiūronus, pasidairome į snieguotas viršūnes. Gražu. Miestelis labai patiko, rekomenduoju aplankyti.

Kairėje restoranėlis, kur tikrai nebrangu ir geras vynas bei maistas

Šunų pilna, kaip ir visur Gruzijoje. Daro, ką nori, pvz., Threesome viduryje centrinės miesto aikštės.

Vakare visi naminiai gyvuliai grįžta namo ir laukia šeimininkų. Karves dar suprantu, jas reik pamelžti, bet ko grįžta kiaulės? Lauksiu komentarų iš žinovų.

Ką tik atvežta šviežia duona, higienai dėmesio tiek, kiek reikia :)

Miesto pilies valdovė geros nuotaikos

Vyno gamykla ir rūsiai

Būtinai aplankykite bent vieną vyno gamyklą, mes pasirinkome iš 2 šią Winery Khareba todėl ir rekomenduoju šią, nesiginčiju gal yra dar daug geresnių.

Labai autentiška, įsikūrusi oloje. Galima pakilti į apžvalgos aikštelę iš pačio kalno gilumos. Degustacija vyksta rūsiuose, gidės šypsosi ir puikiai kalba angliškai. Tiesa, prieš tai užėjome į šalia esančią vyno daryklą (pagal gido rekomendacijas). Po 5 min išėjome... Gidė slavė, bet tikrai ne tame esmė (nors irgi svarbu dėl vynų išmanymo). Esmė tame, kad ji buvo tokia nepatenkinta ir susiraukusi, kad pasijutome kalti dėl jos nenusisekusio gyvenimo ar kažkokių kitų asmeninių problemų. Nutarėme negaišti laiko.

Mūsų gidė labai miela ir tikrai išmano apie vyną

Vynai nuostabūs. Čia sužinosite apie gruzinų vyno gamybos ąsotyje būdą QVERVI (Kvervi). Įdomu. Vynų yra įvairiausių - nuo pigesnių iki solidžių (kainos svyruoja nuo 8 GEL iki 100 GEL už 0,75 Ltr. butelį). Nusprendėme pasilepinti ir išsirinkome sausą raudoną (~55 GEL) ir sausą baltą (~45 GEL). Abu labai skanūs.

Rimantas