Jei vaikas linkęs nusileisti

Būdami maži, vaikai dar tik ima tyrinėti pasaulį. Socialinių santykių pažinimas ir jų formavimas, tiek jiems, tiek jų tėvams tampa bene painiausia užduotimi. Bendraudami su įvairaus charakterio bendraamžiais, vyresniais vaikais ar suaugusiais, vaikai ne tik turi atsirinkti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne, bet ir išmokti į jį deramai reaguoti ir atsakyti. Šiame staripsnyje aptariama, kas iššaukia vaikų polinkį nusileisti draugui, kada į tai reaguoti ir ką daryti. Jei viskas vyksta žaidimo forma, nerimauti nėra dėl ko, bet jei toks elgesys kartojasi ir pats vaikas dėl to jaučiasi nesmagiai - spręsti problemą būtina.

Kodėl vaikai ima nusileisti

Dažniausiai pasitaikanti priežastis - baimė būti atstumtam. Vaikas gali sąmoningai baimintis pats, arba būti tiesiogiai gąsdinamas tuo, kad jeigu jis nesielgs pagal draugo norus, su juo bus nežaidžiama. Kita priežastis gali būti, jeigu vaikas mato, kad draugas, kuris jam yra svarbus, greitai įsižeidžia. Nenorėdamas sukelti jo nepasitenkinimo, mieliau renkasi prisitaikyti, negu apginti save.

Atminkite ir tai, kad vaikai stebi suaugusiųjų elgesį ir, žinoma, mokosi iš jų. Jei aplinkoje, ypač artimųjų rate, vaikas mato dažnus nusileidimo pavyzdžius, nuomonių kaitą tuo pačiu klausimu, toks elgesys jam atrodo normalus ir priimtinas, todėl lygiai taip pat elgdamasis jis nemato tame nieko blogo. Taisyklių ir ribų nebuvimas taip pat  prisideda prie vaiko polinkio nesilaikyti savo nuomonės.

Kada imti nerimauti

Viena vertus, vaikai turi mokytis išklausyti ir prireikus prisitaikyti prie kitų, tačiau, kita vertus, neturėtų pamiršti ir savęs. Reaguokite jei vaikas jums pasipasakojo arba pastebėjote patys, kad konkrečioje situacijoje, kada nusileido, jam iš tikrųjų buvo svarbu laikytis savo nuomonės. Taip pat vertėtų sunerimti, jei matote, kad dėl to jis išgyvena nemalonius jausmus, jaučiasi liūdnas, ima nepasitikėti savimi. Nelikite abejingi, jei matote, kad vaiku yra manipuliuojama ir tai kartojasi dažnai. Dėl ankščiau išvardytų priežasčių vaikai, nenorėdami pasirodyti geresni už savo draugus, gali imti vengti siekti ir savo tikslų.

Ką daryti?

Pasistenkite prie vaiko laikytis savo nuomonės, nekeiskite jos neargumentuodami. Jei nuomonę pakeisti būtina, paaiškinkite vaikui, kodėl tai darote. Atkreipkite dėmesį, kad aplinkoje, kurioje vaikas auga būtų aiškios vertybės, taisyklės ir ribos.

Jei vaikas patiria draugo gąsdinimus, drąsiai galite aiškinti, kad toks elgesys yra nekilnus, daug kilniau yra ieškoti sprendimo. Padėkite suprasti, kad vaikas, su kuriuo jis žaidžia, nesistengia taikiai susitarti ir gąsdindamas pasirenka netinkamą būdą. Jei matote, kad jūsų atžala pats bando ieškoti sprendimo - sustiprinkite jo pastangas, pagirkite jį už tai, kad stengiasi susitarti gražiais būdais.

Po to, kai vaikas nusileido, jau likus vieniems suteikite grįžtamąjį ryšį nuosekliai perpasakodami matytą situaciją. Šioje vietoje būtina kalbėti faktais, o ne prielaidomis apie tai, kas įvyko ir ką matėte. Pasakodami jokiu būdu nesuteikite vaiko draugui neigiamos etiketės, jis pats turi įvertinti savo draugus ir jų elgesį. Aptarkite, ar tuo metu, kai jis nusileido, jam buvo svarbu laikytis savo nuomonės, išsiaiškinkite kaip jis jautėsi. Jei pačio vaiko norai nėra tokie stiprūs ir jis mielai sutinka su kitų vaikų pasiūlymais tai nėra blogai.

Reaguokite į vaiko jausmus, jei vis gi tai, ką jis pasiūlė, darė ar norėjo daryti, išties buvo labai reikšminga. Pabrėžkite, jog gerai, kad jis išgirsta kitą, bet svarbu nepamiršti ir savęs, jis taip pat gali turėti savo nuomonę ir tą nuomonę drąsiai apginti, prieš tai gerai apgalvojus ar iš tiesų nori pasilikti prie savo norų ar nuomonės.

Kad kitą kartą atžala gebėtų išsisukti iš nemalonios situacijos, dar būdami namuose kartu pasamprotaukite, kaip gali elgtis kitą kartą joje atsidūręs. Taip pat apie kylančias problemas galite pasikalbėti su vaiko, kuriam nusileidžiama tėvais, tai gali labai padėti jas išspręsti. Jeigu nerimaujate, kad jūsų atžala dėl draugo ims sąmoningai nebesiekti savo tikslų, arba ateityje gali imti nusileisti tiems, kurie verčia nusižengti, tuomet kalbėti reikia jau apie vertybes.