Pirtys ir vantos

Ko nežinojome apie vantas...

Vantos

Vantos pirtyje naudojamos ne tam, kad sumuštumėt vienas kitą, o tam, kad išmasažuotumėt odą.

Vantos gali būti:

Beržinės. Padeda skaudant raumenims ir sąnariams po pratimų ar sunkaus fizinio darbo, gerai išvalo į bėrimus linkusią odą, greitina žaizdų ir mėlynių gijimą, ramina ir gerina nuotaiką.

Specialus poveikis - veikiant garams, labai išplečia smulkius bronchus. Tai pašalina drėgmę ir pagerina plaučių vėdinimą, todėl po pirties tampa lengva kvėpuoti. Astmininkams arba buvusiems rūkoriams, pratusiems užsiimti kvėpavimo gimnastika, beržinė vanta nepakeičiama. Beržų lapuose yra eterinių aliejų, vitamino C, provitamino A. Išsiperkite ir jūsų oda bus lygi, elastinga, malonios spalvos. Vantos antpilas naudingas galvos odai: stiprina plaukus ir naikina pleiskanas.

Ąžuolinės. Tinkamesnės riebią odą turintiems žmonėms. Vanta daro ją matinę ir stangrią, turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Ąžuolo aromatas užkerta kelią atsirasti per dideliam arteriniam spaudimui pirtyje. Daug sportuojantiems ir hipertonikams puikiai tiks šios vantos. Be to, jos nuramina nervų sistemą po aktyvaus sportavimo. Ąžuolo lapai turi daug taninų. Jų nuoviras naudojamas kaip gydomoji priemonė sergant kai kuriomis odos ligomis, prakaituojant kojoms.

Liepų. Puikiai pašalina galvos skausmą, atlieką švelnų kepenų masažą, skatina prakaito išsiskyrimą, ramina, praplečia bronchus, mažina temperatūrą. Niekas nepakeis liepinės vantos sergant peršalimo lygomis.

Alksninė. Naudojamos peršalus arba skaudant raumenims ir sąnariams.

Kėnių. Dažniausiai tokias vantas naudoja Sibiro gyventojai, o kadagines - Vidurinės Azijos gyventojai. Sakinės augalų medžiagos erzina odą, stimuliuoja prakaitavimą, skatina kraujotaką ne tik raumenyse, bet ir vidaus organuose. Tokios vantos puikiai tinka masažui, tarkim, jei skauda nugarą arba kankina radikulitas. Jos puikiai dezinfekuoja orą ir užkerta kelią kvėpavimo ligoms.

Spygliuočių. 10 minučių reiktų palaikyti verdančiame vandenyje. Kai tik vanta suminkštės, galima pradėti pertis. Vieną dvi spygliuočių šakas galima įdėti į beržinę arba ąžuolinę vantą. Tokios vantos antpilą galimą naudoti ir pilti ant akmenų, praustis.

Eukaliptų. Dažniausiai naudojamos Kaukaze. Lapai turi nuo 1 iki 3 proc. eterinių aliejų, todėl pasižymi gydomosiomis savybėmis. Tokia vanta ypač padeda sloguojant arba peršalus. Ją reiktų priglausti prie nosies ir 4-5 minutes kvėpuoti. Tiesa, ji turi ir minusų, nes šakos per daug lanksčios, o lapai ilgi. Ją sunku suvaldyti periant.

Rytinės vantos, kurios suteikia jėgų visai dienai

Vantos iš šermukšnio ir gumbažuolių. Skatina nervų sistemos procesus, pašalina atpalaiduojantį pirties poveikį, puikiai nuteikia organizmą darbui ir todėl labai tinka naudoti pirmoje dienos pusėje.

Vantos iš dilgėlių. Jas naudoti reiktų retai ir žinant, kaip tai daryti. Jei po sunkaus fizinio darbo ar ilgo ėjimo skauda sąnarius, raumenis ar strėnas, vertėtų pasiperti deginančiais žalumynais, visos bėdos pasitrauks, nes dilgėlės erzina odą ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.

Dilgėlinė vanta - puiki priemonė gydyti radikulitą, reumatizmą, podagrą. Nuolat ją naudojant sumažėja arterinis spaudimas, pašalinama nervinė įtampa. Jei dilgėline vanta bus smarkiai plakama, ji greitai taps nebenaudojama. Tokią vantą į verdantį vandenį galime merkti tik kelioms sekundėms. Pertis galima tik kai kūnas įšilęs ir tik lengvais plekšnojimais.

Neblogos vantos išeina iš klevo, lazdyno, uosio ar guobos. Labai maloni yra jaunų vyšnių vanta, surišta vasaros pradžioje. Tokia vanta minkšta ir kvepia vyšniomis. Ją galima papildyti gydomosiomis arba aromatinėmis žolėmis. Jei yra galimybė, vertėtų naudoti šviežias vantas, nes juose daugiausiai eterinių aliejų ir fitoncidų.

Ruošiame beržinę vantą

Vantų gali būti įvairiausių, bet labiausiai mums įprasta yra beržinė. Jos tradiciškai pradedamos rišti po Sekminių (antroje birželio pusėje). Vantą reikia rišti sausą dieną. Jei per Sekmines lyja, tai darome po kelių dienų. Šakos vantai renkamos pirmoje dienos pusėje, išdžiūvus rasai.

Reiktų pasirinkti beržą. Geriausias - nusvirusiomis šakomis. Paprastai tai būna aukšti medžiai, kurių šakos leidžiasi kaip kasos. Beje, reikia, kad lapeliai būtų švelnūs ir aksominiai, o šakos lanksčios, plonos, ilgos ir tiesios. Jei pasirinkto beržo šakos ne tokios, reiktų paieškoti kito.

Iš pradžių vantos surišamos laisvai, kad tik neišbyrėtų; sukabinamos gerai vėdinamoje patalpoje, kad negautų tiesioginių saulės spindulių. Maždaug po savaitės išdžiūvusios vantos stipriai surišamos ir sukraunamos ant lentynų kokioje nors sausoje ir vėdinamoje patalpoje.

Geriausiai, kai vanta įgauna vėduoklės arba šluotos formą. Tam šviežias vantas reikia suguldyti ant grindų ir kasdien vartyti. Apdžiūvusios sukraunamos viena ant kitos ir kartkartėmis apverčiamos. Pamažu jos susispaudžia. Svarbiausiai - neperdžiovinti.

Paruoštų vantų lapai turi būti koncentruotos matinės žalios spalvos, o pati vanta turi kvepėti beržų aliejumi. Šis kvapas sustiprės pirtyje.

Rišti vantą reikia taip. Nuvalomi lapeliai ir šakelės toje vietoje, kur bus ranka. Reikiamą šakelių kiekį apsukame virvute, tvirtai spausdami jas kita. Rišant storesnės šakelės dedamos į vidurį, o plonesnės - iš kraštų. Vanta išeis tanki ir jos užteks keliems kartams.

Pas mus mažiau žinoma, bet taip pat puiki yra ąžuolinė vanta. Šakelės jai pjaunamos birželio-gegužės mėnesiais drėgname, tamsesniame miške. Džiovinamos ir rišamos kaip beržinės.

Vantų naudojimas

Jei vanta šviežia, ja periamasi iškart, ji neplikoma. Sausą vantą pirmiausiai reikia 10-20 minučių pamerkti į šaltą, o vėliau 1-3 minutes į karštą vandenį.

Su tinkama vanta pašalinsi ne tik nuovargį, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus

Labai sausą vantą teks kaitinti ilgiau - į indą pripilti verdančio vandens, įdėti ją ir iš viršaus uždengti kitu indu. Galima pamirkyti tokią vantą verdančiame vandenyje ir 1-3 sekundėms padėti ant pirties akmenų, tačiau nepamiršti sukioti. Pakartojus tokią procedūrą 2-3 kartus vanta bus paruošta naudojimui.

Pagrindinės pirties naudojimo taisyklės

• Neskubėti, nes pirtis suteikia didžiausią malonumą, kai į ją galima užsukti kelis kartus, su nedideliais intervalais poilsiui.

• Pabaigoje - ilgas poilsis.

• Nesiperti, jei sergate ar nesveikuojate.

• Neiti į pirtį tik pavalgius ir išgėrus alkoholio.

• Nusiimti visus papuošalus, laikrodžius, akinius.

• Nerūkyti ir mažiau judėti.

• Nelieti ant akmenų vandens per pirmąjį įėjimą ir nepersistengti vėliau.

• Jei kontrastas suteikia malonumą, per pertraukėles galima apsilieti šaltu vandeniu arba pasivolioti sniege.

• Trumpas poilsis svarbesnis už kontrastą.

• Vėsti po pirties ne mažiau 20 min. ir per tą laiką palįsti po dušu.

• Nesišluostyti rankšluosčiu. Kol vėsite, oras išdžiovins odą.

• Eiti į pirtį rekomenduotina praėjus valandai ar dviem po valgio, tačiau ir alkanam nevertėtų eiti. Neverta gerti daug skysčių, ir juo labiau - alkoholio. Po sunkaus darbo reikia pailsėti, tačiau iškart į pirtį galima eiti po įtempto protinio darbo.

• Pirtyje neturi būti šurmulio. Jei joje nebus neskubi, atpalaiduojanti atmosfera, nervų sistema nepailsės ir pirtis neturės norimo efekto.

• Prieš einant į pirtį reikia nusiprausti po dušu, sausai nusišluostyti. Optimalus buvimo pirtyje laikas, kai temperatūra 90 °С ir drėgmė - 10 proc., yra 10 min, vėliau vertėtų padaryti 10 min. pertrauką. Po 2-3 kartų galima palįsti po šaltu dušu arba paplaukioti vėsiame baseine. Vėliau vertėtų pailsėti.

• Nereikėtų skubėti kaitintis. Jei karštį galima reguliuoti, tai pirma reiktų kokias 3 min. pasėdėti esant 60 °С temperatūrai. Vėliau, per maždaug 15 min, padidinti temperatūrą iki norimos. Pirtyje geriau gulėti, nes taip visas kūnas gaus vienodai šilumos. Užtektinai išprakaitavus reiktų išeiti iš pirties, apsiplauti šiltu vandeniu ir 5 minutes pailsėti.

• Per antrą kartą jau galima pasiimti vantą. Nereiktų persistengti nei su vanta, nei su drėgme, nes, kai drėgmė pasidaro per didelė, oras tampa sunkus ir pasidaro sunku kvėpuoti. Optimali drėgmė turėtų būti 20-40 proc., jei yra 60-80 °С. Išeinant iš pirties vantą reiktų pasiimti - ji ilgiau tarnaus. Jei vanta perdžiūvo, suvilgykite ją, tačiau ji neturi būti per daug šlapia. Rankų neapsideginsite, jei mūvėsite vilnones pirštines. Galvą taip pat reiktų prisidengti.

• Pertis geriausiai dviese. Pirmasis atsigula ant pilvo, antrasis vanta kaip vėduokle varo karštą orą nuo kojų aukštyn, kol kūnas įkaista ir pasirodo prakaitas. Tada procedūra kartojama gulint ant nugaros. Įėjus dar kartą galima pertis, bet neriektų pamiršti, kad esant aukštesnei temperatūrai turėtų būti silpnesni smūgiai. Išsipėrus reiktų kurį laiką pasėdėti pirtyje, nusiprausti po šiltu dušu ir atvėsti.

• Kvėpuoti reikia atvira burna. Kiek kartų eiti į pirtį - kiekvienas pasirenka pats, bet paprastai būna 2-3 kartai po 10 minučių, 10 minučių pertrauka. Jei pasijuntate blogai, tuoj pat išeikite.

• Paskutinį kartą pertis reiktų ne ilgiau 5 minučių. Jei vėliau ruošiamasi šokt į baseiną ar į sniegą, kūnas turėtų būti gerai įkaitęs. Baseine nereiktų daryti staigių judesių; plaukiojimas turi būti ramus. Per ilgai būti šaltame vandenyje nerekomenduotina. Atvėsus reiktų nusiprausti duše, bet kūno nešluostyti, nes vėl išsiskirs prakaitas. Šluostomas tik veidas ir plaukai. Atvėsus reiktų pailsėti 15 minučių.

• Po pirties pasijus troškulys, bet jį malšinti reiktų ne alkoholiniais gėrimais.

Pasirinkus sauną

• Saunoje, skirtingai nuo drėgnos pirties, temperatūrą būna aukštesnė, iki 100-110 °С, tačiau drėgmė neviršija 10 proc., todėl joje vėliau pradedama prakaituoti ir buvimo laiką galima pailginti iki 15 min.

• Nereikėtų ant akmenų pilti vandens. Čia temperatūra pakyla, kai orą kaitina ne garai, o karšti akmenys. Patekus ant akmenų vandens susidarę garai gali pradėti erzinti odą. Drėgmės negalima greitai pašalinti, todėl gali tekti palikti pirtį.

• Norit pašildyti kūną reikia lipti ant aukštesnio gulto. Gerai prišildytoje saunoje temperatūra po 20°С laipsnių išauga kas 50 cm.

• Negalima pertis vanta. Reikia, kad oras cirkuliuotų savaime. Saunoje, kur temperatūra siekia 90-120 °С, o krosnyje nėra akmenų, per didelis sausumas pradeda erzint nosies gleivinę. Kad oras būtų drėgnesnis, karštu vandeniu apliejamos sienos ir lubos.

pirtis

nežinau iš kur pasklido ši informacija, bet džiovintą vantą laikyti šaltam vandenyje 10-15 min tikras nesusipratimas....4-5 valandas dar suprasčiau :) Čia gal tik tam kad dulkes nuplauti......

2009-11-19 09:21