Pirtis: eteriniai aliejai ir žolelių antpilai

Apsilankę porą kartų pirtyje, dažnai įsivaizduojame, kad viską apie ją žinome: reikia didelio karščio, daug alaus, kurio galima pilti ir ant akmenų, ilgai kaitinantis. Tačiau geros pirties paruošimas - kur kas sudėtingesnis procesas. Kaip reikėtų ją paruošti, kad tai būtų ne tik laiko praleidimas, bet ir sveikatos šaltinis?

Aromatai, naudojami pirtyje

Kartais šiuolaikinėse pirtyse dėl jų konstrukcijos negalima išgauti drėgnų garų, taigi negalima gauti gaivinančių kvapių garų su gydomaisiais žolelių kvapais (apie tai kiek vėliau). Tokioje saunoje sėkmingai galima naudoti sausas žoleles arba paruoštus preparatus - eterinius aliejus - labai mažais kiekiais. Norint pasirinkti derinį ir atsižvelgus į poveikį, galima pasiekti tikrai neblogų rezultatų, nes iš natūralių priemonių gaminama gausybė aromatinių medžiagų.

Hipokratas, kurio vardu šiandien prisiekia gydytojai, manė, kad kelias į sveikatą eina per aromatines vonias ir masažą. Jis ir jo mokiniai plačiai naudojo rožių aliejų gydyti daugeliui ginekologinių ir virškinimo susirgimų. XI amžiuje arabų gydytojas Avicena varymo būdu pirmą kartą išgavo rožių esenciją. Jis teigė: „Rožių aliejus stiprina proto galias ir skatina mąstymą". Indų literatūroje, atkeliavusioje pas mus iš 2000 m. pr. Kr., minima daugiau kaip 700 augalų, tarp kurių cinamonas, imbieras, mira, sandalas ir kt.

Eteriniai aliejai gali būti bet kurioje augalo dalyje: sėklose, šaknyse, lapuose, vaisiuose, žiedlapiuose. Aliejų sudėtis ir jo kiekis augaluose gali keistis priklausomai nuo metų ir net paros laiko. Pvz., jazminai renkami prieš aušrą.

Eterinių aliejų augaluose yra labai mažai. Tarkime, iš 100 kg levandų išspaudžiama 2,5 kg aliejaus, o iš 100 kg rožių žiedlapių - 0,5 kg. Eterinių aliejų yra daugelyje vaistinių preparatų, plačiai naudojamų gydomaisiais ir profilaktiniais tikslais. Aromatiniai eteriniai aliejai pirmiausia normalizuoja psichinę žmogaus būklę, veikia galvos smegenis per jutiminius receptorius. Malonūs kvapai sukelia teigiamų emocijų, kurios užtikrina tolesnį terapinį aliejų poveikį, didina imunitetą, subalansuoja gyvybinius organizmo procesus, gerina kraujo cirkuliaciją, šalina metabolizmo produktus ir kt. Taigi nedidelis eterinio aliejaus ar aliejų mišinių indelis pirtyje tikrai pravers, tačiau šias medžiagas naudoti reikia teisingai. Labai svarbu atsiminti, kad įkaitusioje pirtyje eterinių aliejų negalima pilti tiesiai ant kūno, nes galima nudegti. Jau įkaitusioje pirtyje juos vertėtų vartoti tik norint aromato ar ruošiant aromatizuoto vandens.

Eterinius aliejus galima naudoti atskirus (eukaliptai, rozmarinai, levandos pušys) arba jau kaip paruoštus mišinius. Truputį aliejaus galima įlašinti į indą su vandeniu ir pastatyti jį prie krosnies. Drėgnoje pirtyje toks vanduo dažnai naudojamas garams gaminti. Garuodami aliejai ne tik sukuria malonų kvapą, bet ir gydo organizmą. Lašelį greipfrutų ar apelsinų aliejaus galima įlašinti į kūno kaukę ar švarią druską, kuria vėliau galima apsitrinti. Mėtų ir apelsinų aliejai gydo nemigą. Jei jaučiatės mieguisti, padės pirtis su jazminų kvapais, nes ji skatina galvos smegenų veiklą ne blogiau už kofeiną. Tonizuojamųjų aliejų tikslinga naudoti rytais, o vakarui geriau pasilikti raminamųjų.

Keli paprasti, bet veiksmingi užpilai

Jei esate tradicinių žolelių - česnakų, ramunėlių ir kt. - šalininkas ar tiesiog prireikus nėra eterinių aliejų parduotuvės, antpilų nesunkiai galima pasiruošti patiems.

Kaip pasakojo dažnai pirtį kaip vaistą nuo peršalimo naudojantis mūsų kraštietis Jonas iš Kaišiadorių, užpilus jis paprastai darosi pats. Tiesa, jei norite, kad pirtis būtų kaip vaistas ar bent profilaktikos priemonė, prieš pirtį ir pirties metu griežtai negalima vartoti jokio alkoholio.

Kaip vieną paprasčiausių antpilų, paruošiamų per kelias minutes, pirties mėgėjas Jonas paminėjo druskos antpilą. Labai tinka Juodosios jūros druska. Ištirpinkite vandenyje didelį kiekį druskos ir tokiu tirpalu laistykite pirties akmenis. Susidaro garų, galite daryti druskos inhaliacijas. Beje, tirpalas paprastai pilamas tik pirmą kartą, nes išgaravus vandeniui druska pasilieka ant akmenų ir vėliau užtenka juos tik perlieti vandeniu.

Ilgiau tenka ruošti česnakų antpilą. Tam reikia išspausti arba susmulkinti dvi vasarinio česnako galvutes į 1l virto, dar šilto, bet ne verdančio vandens. Antpilą geriausia palaikyti prieš naudojimą tris paras. Jei skubate, užteks ir pusdienio. Prieš naudojant, antpilą reiktų nukošti, kad česnako gabaliukai atsiskirtų nuo skysčio ir praskiesti. Geriausia šį antpilą naudoti maudynių pradžioje, kol pirtis sausa. Pasklis malonus keptos duonos kvapas, bet nebus degėsių. Tai, kad antpilas veiksmingas, liudija ir apie česnaką pateikiama informacija, kurią šį kartą skolinomės iš „Vikipedijos" enciklopedijos:

„Česnakas - vaistinė žaliava - svogūnai ir lapai. Eteriniai aliejai turi baktericidinių savybių ir suteikia česnakui aštrų kvapą. Fitoncidai pasižymi mikrobus, grybelius, parazitus veikiančiomis savybėms, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Iš česnako išskirtas antibiotikas alicinas naikina bakterijas. Alicinas česnake susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, turinčio specifinį kvapą. Fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus".

Kitas antpilas - raminamasis. Jam tinkamiausios skintos džiovintos ramunėlės. Blogiausiu atveju galima naudoti ir vaistinėse parduodamą ramunėlių arbatą. Ramunėles reiktų užplikyti karštu vandeniu, leisti kelias minutes prisitraukti ir nukošti. Prieš naudojant skiesti nereikia. Ramunėlės - plačiai naudojamas vaistinis augalas: „Vaistams vartojami graižai, kurie skinami žydint, kai žiedlapiai išsiskleidę horizontaliai. Turi daug eterinių aliejų, vitaminų, kartumynų, gleivių ir kitų medžiagų. Vartojama esant žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui, sergant gastritu, kolitu. Prakaitavimą skatinanti priemonė, sergant peršalimo ligomis (pirmiausia inhaliacijoms). Skalauti esant burnos ertmės uždegimui.

Šis raminamasis antpilas turi antialerginių medžiagų, antimikrobinių ir regeneracinių savybių, todėl plačiai vartojamas išoriškai: gydyti artritus, esant spinduliniams pažeidimams, plaukų stiprinimui ir gelsvinimui, naikinti pleiskanas. Nuovire galima mirkyti labai prakaituojančias kojas ir rankas. Vartojama ir nuo traukulių, ir kaip tulžį varanti priemonė, piktybinių navikų, inkstų uždegiminių ligų gydymui, žadina apetitą, gydo reumatą.

Džiovintas melisas galima vartoti taip pat kaip ramunėles. Jas taip pat reiktų užpilti verdančiu vandeniu, leisti prisitraukti ir nukošti. Šis, atrodytų, paprastas antpilas taip pat gali būti labai veiksmingas, nes: „melisos vartojamos kaip raminamoji, nuskausminamoji priemonė, nuo traukulių. Gerai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Išoriškai vartojama sergant odos ir gleivinių ligomis. Ja galima skalauti burną, nes naikina blogą kvapą. Taip pat skatina prakaitavimą, malšina krūtinės skausmus".

Pabaigai

Kaip pabrėžė pašnekovas Jonas, vieno ėjimo į pirtį metu reiktų naudoti tik vienos žolelės antpilą. Jei pasiruošėte kelis antpilus, vartokite juos taip, kaip jau minėta: pirmiau tonizuojamieji, vėliau atpalaiduojamieji. Tai atlikite per kelis užėjimus. Neverta visko mėginti vieną kartą. Jei labai patinka eteriniai aliejai, pamėginkite vandeniu su keliais lašais eterinio aliejaus apšlakstyti ne akmenis, o įkaitusias sienas. Efektas turėtų būti neblogas. Jonas po pirties siūlo nešokti į šaltą vandenį, o apsigobus šilta paklode (geriausia) lėtai atvėsti gurkšnojant arbatą, kurią galima pasigaminti patiems. Jis, ruošdamas arbatą, deda į ją žaliosios arbatos, čiobrelių, iš samanės ištrauktą gudobelės uogą (kvapui). Jei prasčiau jaučiatės, galite įsiberti vaistažolių. Jei iš pirmo žvilgsnio receptas kažkam pasirodys baisus, siūlome jį išmėginti.

Tikimės, kad mūsų pateikta informacija bus ne tik įdomi, bet ir naudinga.

V. Misevičius
anonsas.lt

Nuotraukos iš Stockxpert, Scanpix