Piliakalnis yra netoli Luokės miestelio, Telšių savivaldybėje. Pasiekti galima  važiuojant  Luokės Gaulėnų keliu už poros kilometrų posūkis su kelio ženklu.

Aukštis nuo jūros lygio 228 metrai, iškyla virš aplinkinio reljefo 40 metrų. Lyginant su Gaulėnų apylinkėmis, Užvenčio lyguma ir Bavainės giria santykinis aukštis pasiekia visus 100 metrų. Todėl vaizdas daugiau ne kaip kalvų,  o kalnų. Kalnų vaizdą sustiprina daug aplink esančių šlaitų primenančių alpines pieveles. Aplinkui 813 hektarų Šatrijos kraštovaizdžio draustinis. Anksčiau kalnas buvo ariamas, dėl ko kalno šlaitai neapaugę, susidarė augalų grupės daugiau būdingos kalnų stepių augalų grupės. Per pastaruosius dešimtmečius kalnas apauga, uždengdamas dalį Luokės miestelio.

 Žmonių gyvenimo pėdsakų pašlaitėje randama nuo 2 a. p. m.e. Ant kalvos nuo I tūkstantmečio pabaigos, II tūkstantmečio pradžios. Manoma, kad kalvoje galėjo būti pagoniška šventykla. Yra net viena su tuo susijusi vardo kilmės teorija: Šatros, kugiai deginimui paruoštų šakų, galėjo būti kraunami ir deginami atliekant apeigas.

 Šatrijos kalnas apipintas legendomis. Populiariausia legenda, kad čia mėgsta rinktis raganos. Renkasi jos per jonines, apsilankiusieji gaus pašokti, išgerti ant deimantinių sostų pasėdėti. Deja po pirmųjų gaidžių deimantinis sostas virsta kelmu, taurės išpuvusiomis kaukolėmis, apie vyną toje taurėje apsilankęs pasakoti nenorėjo. 

Dėl didelio Šatrijos kalvos peraukštėjimo, neapaugimo medžiais, nedidelio apylinkių kalvotumo nuo kalno atsiveria nuostabi panorama.  Matomi Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė, Telšių katedros bokštai, kaip ant delno Luokės miestelis.

Šatrijos kalnas yra paskutinio ledynmečio darinys.