Anykščiai tikriausiai gražiausias Rytų Aukštaitijos miestas. Išsidėstęs vaizdingame Šventosios upės slėnyje, su iš tolo matomais ir miestą simbolizuojančiais dvejais bažnyčios bokštais. Šiame krašte gimė ar gyveno net trys lietuvių klasikai - Jonas Biliūnas, Antanas Baranauskas ir Antanas Vienuolis. Apžiūrėti visų įžymių Anyksčių vietų dienos vargiai ar užteks, šį kartą dieną Anykščiuose skyrėme pažintinei ekskursijai klasikų gimtomis ar gyventomis vietomis.

Į Anykščius važiavome grupe automobilių, iš anksto užsisakėme gidą A. Vienuolio muziejuje. Atvažiuoti patogiausia A2 trasa, sukti į Utena (A6 kelias) ir ties Šventupe išsukama į Anykščius. Posūkis nėra labai pastebimas, bet, kai kairėje pasimatys Radiškio žvyro karjero sijotumai, reikėtų greitį sulėtinti. Pirmas sustojimas prie A. Vienuolio namo muziejaus, važiuoti apie 110 kilometrų (apie pusantros valandos). Garsiosios A. Baranausko klėtelės bei šalia esančio akmens paveikslų muziejaus aplankymas trunka maždaug valandą. Iš muziejaus važiavome į Anykščių siaurojo geležinkelio stotį. Čia mus pasitiko stoties viršininkas, kuris ir vedžiojo po teritoriją. Aplankėme garvežių - vagonų muziejų, vaikai pasivažinėjo drezina. Toliau važiavome prie J. Biliūno kapo - „Laimės žiburio", keli kilometrai nuo Anykščių centro, šalia Anykščiai - Molėtai 119 kelio. Pusvalandžio ekskursija su lipimu į pakankamai statų kalną. Toliau važiavome prie Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnio. Ant Vorutos piliakalnio, pagal legendas, buvo Mindaugo pilis, legendinė pirmoji Lietuvos sostinė. Šalia piliakalnio - A. Vienuolio muziejaus filialas, medinė pilis, kurioje galima paragauti žuvienės (reikia užsisakyti iš anksto) ir pašaudyti iš lanko. Piliakalnis tikrai įspūdingas, iš dviejų pusių supa gilūs Vorelio ir Volupio upelių slėniai.

Toliau judėjome į Arklių muziejų, kuris daugumai tapo įdomiausia ekskursijos vieta. Čia, kaimelyje, kuris taip pat yra A. Vienuolio muziejaus dalis, galima susipažinti su kalvyste, drožyba. Linksmiausia dalis pajodinėti ant arklių ir ponių. Ratas kainuoja tik 2 litus, vaikų ir suaugusių džiaugsmas, rodos, kainuoja kur kas daugiau.

Grįžtant kairėje pusėje rodyklė nuves prie J. Biliūno sodybos. Čia aplankėme sodybos vidų, buvome nuvesti ant Brisiaus kapo ir išvydome vietą, kur buvo „kliudytas" kačiukas. Mieste, atsisveikine su gide, aplankome garsųjį Puntuką. Beveik 6 metrų aukščio, 7,5 metro pločio granito grupės (rapakyvis) akmuo ledynų buvo atvilktas iš Skandinavijos. Legenda gražesnė - velnias nešė akmenį užmesti ant Anykščių bažnyčios, bet pragydo gaidys ir jis akmenį numetė. Važiuoti reikia iš Anykščių pro bažnyčią Kurklių keliu, apie 9 kilometrus ir bus aiškiai nurodyta kryptis link Punktuko. Prie Puntuko anykštėnai puikiai sutvarkė aikštelę, ją prižiūri, todėl tai puiki vieta vėlyviems pietums. Aikštelėje pastatyti staliukai, yra ir kepsninė, tačiau siūlyčiau kepti vienkartinėse kepsninėse.

Grįžti galima pro Kurklius, įvažiuojant į Ukmergės - Utenos A6 plentą. Tačiau mes,  važiuodami į sostinę, nutariame pasipildyti adrenalino. Todėl važiavome Anykščių - Molėtų 119 keliu. Grįžtame į Anykščius ir įsukame į 119 kelią. Truputį pavažiavus už Anykščių, kelias smarkiai susiaurėja ir ima vingiuoti. Posūkiai staigūs, kalniukai statūs, nuostabi ralio trasa. Nuo Ukmergės - Utenos plento kelias praplatėja, tačiau vistiek yra daug kalniukų, nuo kurių net šokteli. Pakeliui pravažiavome Alantą, kurios bažnyčios bokštai matomi nuo pat Molėtų. Molėtuose įvažiavome į Vilniaus - Utenos plentą, kuriuo per nepilną valandą pasiekėme Vilnių.

MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

View anyksciai in a larger map

Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.