Šiaulių „Aušros" muziejaus archeologinė ekspozicija (Aušros al. 47, Šiauliai) papildyta unikaliu eksponatu - VIII a. datuojamu mediniu luotu, saugomu muziejaus saugyklose nuo 1946 m. Dabar archeologinis eksponatas yra konservuotas ir prieinamas lankytojams.

Šiaulių „Aušros" muziejuje saugomas archeologinis radinys - medinis luotas - aptiktas 1946 m. Degimų durpyne (Bačiūnuose, Šiaulių r.), apie 1 m gylyje. Luotas išskobtas iš vieno rąsto, nusmailintu priekiu, jo ilgis 3,85 m (perpjautas į dvi dalis). Jokių radinių, leidžiančių datuoti luotą, prie jo nebuvo aptikta. 2005 m. atliktas radiokarboninis medienos tyrimas parodė, kad luotas yra iš VIII a. po Kr.

Mediniai luotai Lietuvoje yra retai pasitaikantis archeologinis radinys, nes mediniai dirbiniai, kaip ir kita organika, žemėje greitai suyra. Bačiūnų luotas nuskendo pelkėje, todėl būdamas drėgmėje medis nesunyko tūkstantį du šimtus metų. Be Bačiūnų luoto, Lietuvoje žinomi tik du geležies amžiaus luotai.

Į muziejų luotas pateko po mėnesio nuo iškasimo perpjautas ir jau išdžiūvęs saulėje. Visą laiką, iki 2005-ųjų metų, radinys buvo laikomas Šiaulių „Aušros" muziejuje nekonservuotas. Dėl temperatūros ir drėgmės kaitos eksponatas pamažu nyko. Jei nebūtų imtasi radikalių priemonių, šis unikalus vidurinio geležies amžiaus archeologinis radinys būtų prarastas.

Kultūros rėmimo fondo lėšomis 2005-2007 metais medinis luotas buvo datuotas radiokarboniniu metodu ir konservuotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. (Medienos konservavimas - tai lėtas procesas, per kurį į nuvalytą eksponatą prisotina etilo alkoholyje ištirpintomis cheminėmis medžiagomis, stabdančiomis irimą, ir paviršius padengiamas apsaugine danga. Tokio didelio objekto kaip medinis luotas konservavimas truko dvejus metus ir brangiai kainavo.)