Velykiniai patiekalai
Velykų šventės patiekalai, tradiciniai Velykų patiekalai daugiau
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.
Pasaulinei sveikatos organizacijai kovo 11 d. koronavisurą paskelbus pandemija, daugelis susirūpino savo sveikatos būkle. Žmogaus sveikata itin susijusi su imuninės sistemos būkle, todėl natūralu, jog tokiu metu stengiamasi imtis visų saugumo priemonių, stiprinti sveikatą bei imuninę sistemą. Karantinui tampant kasdienybe, kyla klausimas, kaip nenusilpninti imuninės sistemos tiek laiko praleidžiant namuose ir kaip ją sustiprinti? Straipsnyje aptariamas imunitetas ir imuninė sistema, aiškinamasi, kaip ji veikia ir būdai ją stiprinti, taip pat pateikiama informacija apie imuninės sistemos sąryšį su alergijomis bei koranavirusu.
Kas yra imunitetas ir imuninė sistema?
Imunitetas - organizmo sugebėjimas apsiginti nuo infekcijų, virusų ar kitų ligų sukėlėjų (kitaip vadinamų patogenų), sugebančiu mechaniškai, chemiškai ar kaip nors kitaip pažeisti organizmą. Imuninė sistema yra visų apsauginių organizmo atsakų į patogenus visuma. Imunitetas stabdo infekcijų vystymąsi, palaiko organizmo pusiausvyrą kovodamas, neutralizuodamas ir galiausiai pašalindamas kenkėjiškus patogenus. Imunitetas būdingas žmonėms ir kitiems stuburiniams gyvūnams.
Kaip veikia imunitetas?
Imunitetas yra dviejų rūšių: įgimtas (ne specifinis) ir įgytas (specifinis).
Įgimtas imunitetas yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų; apsaugą sudaro daug skirtingų gynybinių mechanizmų: fiziniai ir cheminiai barjerai (oda, gleivinė, ląstelių membranos), specialios organizmo ląstelės ir dariniai (žarnyno mikroflora, fermentai, leukocitai, antimikrobiniai peptidai ir kt., tarp jų yra ir tam tikri leukocitai - natūralūs kileriai (NK), kurių paskirtis yra sunaikinti jau užkrėstas organizmo ląsteles) skirti kovoti su virusais, infekcijomis. Gali pasitaikyti ir nespecifinių imuniteto atsakų kovai su infekcija: ūmi fazė (karščiavimas, kuris infekciją „iškaitina", be to kepenys į kraują išskiria specialius baltymus, turinčius sunaikinti bakteriją) ir uždegimas (sukeltas specialių organizmo chemikalų, skatinančių kraujotaką, kapiliarų laidumą, kraujo krešėjimą) - kurios infekciją arba sunaikina, arba sulaiko tol, kol organizmas paruošia specialius, įgytus imuninius atsakus.
Potencialūs patogenai: virusai, bakterijos, grybelis ir kt. - yra gana įvairūs, todėl ne konkreti gynybinė sistema, gebanti susidoroti su didele įvairove kenkėjiškų mikroorganizmų, žmogui yra labai naudinga. Daugelį kasdien susiduriamų mikroorganizmų įgytas imunitetas atremia dar prieš jiems sukeliant aptinkamus ligos požymius ar simptomus. Toks imunitetas greitai reaguoja į įsibrovėlius kenkėjus (per kelias minutes), tačiau nėra specifinis, nekovoja prieš kokį nors konkretų patogeną. Įgimtas imunitetas neturi jokios „atminties" ir organizmui nesuteikia ilgalaikės apsaugos nuo su prieš tai jau kovotomis infekcijomis.
Įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečius patogenus. Medžiagos, kurios atpažįstamos kaip svetimos ir sukelia imuninės sistemos atsaką, vadinamos antigenais, kovoti su jais organizmas pasitelkia „atminties atsaką" (memory response) (kada organizmas darkart susiduria su jam jau atpažįstamu patogenu) ir pradeda gaminti antikūnus - taip patogenai greičiau ir efektyviau pašalinami iš organizmo užkertant kelią ligai. Įgytas imunitetas taip pat priklausomas nuo baltųjų kraujo kūnelių - leukocitų.
Įgytas imunitetas žmogų apsaugo ne vienodą laiką. Iš istorijos bei mokslinių tyrimų žinoma, jog žmogus, kuris išgyveno užsikrėtimą tam tikra liga, pavyzdžiui, vėjaraupiais, tymais ar kiaulyte, ko gera, daugiau ta liga ir nebeužsikrės. Tačiau tai nereiškia, kad jis tapo nepažeidžiamas kitų ligų - žmogus persirgęs vėjaraupiais, vis tiek gali užsikrėsti kiaulyte ir atvirkščiai. Taip yra dėl to, jog sveikdamas jis įgijo specifinį imunitetą. Kita vertus, sezoniniu gripu, plaučių uždegimų ar peršalimu vienąkart prasirgti negana - žmogus juo užsikrėsti gali vėl ir vėl. Taip yra todėl, kad egzistuoja daugybė mikroorganizmų, žmogui sukeliančių tokius pat simptomus (o tuo būdu ir ligas). Pavyzdžiui paprasčiausią peršalimą sukelia daugiau nei 200 virusų, organizmas, susidorojęs su vienu iš jų, gali įgauti imunitetą, tačiau likę 199 patogenai žmogų gali vėl susargdinti.
Įgyto imuniteto principu veikia ir skiepai - tai sudėtiniai imunobilioginiai preparatai naudojami sudaryti dirbtinį aktyvų imunitetą.
Ir įgimtas, ir įgytas imunitetai dirba kartu neleisdami ligų sukėlėjams patekti į kūną ir jame daugintis, plisti. Šios imuninės apsaugos priemonės taip pat padeda pašalinti nenormaliais kūno ląsteles, iš kurių gali susiformuoti vėžys.
Imuninės sistemos atsinaujinimas
Kadangi imuninę sistemą sudaro daug komponentų, kiekviena šių dalių atsinaujina individualiai. Atskirų rezultatų visumą ir galima pavadinti imuninės sistemos atsinaujinimu. Pavyzdžiui:
Oda (veikianti kaip pati pirmoji kūno kliūtis kenksmingiems organizmams), o konkrečiau odos ląstelės, iš kurių ir sudarytas šis audinys, natūraliai atsinaujina maždaug kas 27 dienas.
Žarnyno mikrofloroje gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie paprastai naudingi žmogui (pvz., skaidant virškinamą maistą ar saugant žarnyną nuo žalingų bakterijų, darant įtaką antikūnų išskyrimui). Mikroflorą gali išbalansuoti netinkami maitinimosi įpročiai, antibiotikų vartojimas; tokiu atveju susilpnėja ir imuninė sistema. Mikroflorai atsinaujinti gali prireikti nuo kelių dienų iki mėnesių - priklausomai nuo to, kokių priemonių imasi individas (pokyčiai mityboje, probiotikų vartojimas).
Baltieji kraujo kūneliai arba leukocitai, vieni svarbiausių imuninės sistemos ginklų, formuojasi kaulų čiulpuose. Standartinė leukocitų gyvenimo trukmė yra 13-25 dienos, po kurių jie sunaikinami limfinėje sistemoje. Leukocitų kiekiui organizme būdingas svyravimas: mažiau - ramybės būsenoje, daugiau - užsiimant fizine veikla, taip pat organizmui reaguojant į stiprias emocijas, ligas ar infekcijas; leukocitų skaičius svyruoja ir su amžiumi. Prireikus, leukocitų kiekis organizme gali padvigubėti vos per kelias valandas.
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
Trumpai atsakyti į šį klausimą sunku, būtent dėl šios gynybinės organizmo priemonės prigimties - tai yra sistema, kurią sudaro daug veiksnių. Imuninės sistemos stiprumui įtaką gali daryti genetiniai polinkiai, aplinkos užterštumas, didelis protinis arba (per mažas) fizinis krūvis, amžius, valgymo įpročiai ar sutrikimai (arba dietos), fizinis aktyvumas, miego režimas, kai kurių medikamentų vartojimas, stresas, lėtinės ligos ir kt.
Svarbu paminėti, kad neegzistuoja tokie vaistai ar vitaminai, skiepai, kurie visiškai, 100 %, užkirstų kelią paprasčiausiam peršalimui, gripui ar kokiam nors kitam virusui. Sveikata reikia rūpintis nuolatos.
Pirmasis žingsnis norint stiprinti imuninę sistemą - atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir pasirūpinti tais veiksniais, kuriuos paprasčiausia integruoti arba kaip tik priešingai, pastebėjus žalingą įprotį, atsisakyti. Ne tik imuninė sistema, o ir apskritai visas organizmas, kūnas funkcionuoja geriau, kai yra apsaugotas nuo išorinių dirgiklių ir seka sveiko gyvenimo būdo gairėmis:
Kai organizmas negauna pakankamai įvairaus maisto, gresia vitaminų ir mineralų trūkumas, kurio vitaminai buteliukuose taip lengvai nepašalins. Netinkamai ar nepakankamai besimaitinantys yra lengviau pakertami infekcinių ligų.
Reziumuojant, sveikas gyvenimo būdas, padėdamas žmogaus sveikatai, prisideda ir prie imuninės sistemos stiprumo.
Imunitetas ir alergijos
Alergija - perteklinė kūno reakcija į svetimas medžiagas (antigenus; kalbant apie alergijas, konkrečiai antigenai vadinami alergenais), kurios paprastai žmogui yra nekenksmingos. Kai kurie žmonės gimsta su genetiniu polinkiu į alergijas (tačiau ne su pačiomis alergijomis!), kitiems alergijos gali išsivystyti. Kai kūnas susiduria su tam tikromis medžiagomis, suklysta palaikydamas jas kenksmingomis ir išprovokuoja imuninės sistemos reakciją, tuomet ir susiformuoja alergija.
Alergenais gali būti žiedadulkės, vaistai, tekstilės medžiagos, bakterijos, maisto produktai ar chemikalai. Imuninė sistema prieš alergenus kovoja su antikūnais (specifiškai reaguojančiais į atitinkamus alergenus). Pasireiškusi alerginė reakcija reiškia, jog imuninė sistema produkuoja antikūnus, kurie identifikuoja konkretų alergeną kaip kenksmingą, nors paprastai žmonėms jis visai nepavojingas. Alerginės reakcijos gali pasireikšti iškart (šienligė, alergijos maistui, vabzdžių, gyvačių įgėlimai, astma ir pan.) arba pavėluotai (dermatitas). Pavojingiausia, o kartais ir mirtina alerginė reakcija - anafilaksinis šokas, galintis pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo sistemas.
Imunitetas ir koronavirusas
Koronavirusas priklauso virusų Coronaviridae grupei. Tai pačiai ligų grupei kaip ir paprastasis peršalimas taip pat ir SARS (su kurio epidemija Kinija kovojo dar 2003 m.), MERS (2012 m., plitimas pasaulyje prasidėjo iš vidurio Rytų). Manoma, kad abu virusai susiformavo šikšnosparniuose, nuo jų užsikrėtė kiti gyvūnai, o galiausiai ir žmogus. 2019 m. koronaviruso, prasidėjusio Uhane, Kinijoje, oficialus pavadinimas yra SARS-Cov-2, o viruso sukeliama liga - COVID-19. Kaip svarbiausi simptomai išskiriama karščiavimas, kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis tačiau galimos ir sudėtingesnės komplikacijos. Visgi, ko gera, svarbiausias šio viruso požymis yra jo didelis užkrečiamumas. Virusu užsikrėtusiuosius sunku sekti, kadangi kai kuriais atvejais simptomai nepasireiškia iki 14 dienų (inkubacinis periodas), o kartais užsikrėtusysis gali išlikti tiesiog viruso nešiotoju ir jokių simptomų taip ir nepajusti. Daugelis užsikrėtusiųjų COVID-19 patiria tik švelnius ar vidutinius simptomus. Rizikos grupėje sunkiai sirgti ar ligos komplikacijoms išsivystyti yra senoliai, žmonės, jau turintys medicininių problemų, tokių kaip diabetas ar vėžys.
Virusas labiausia plinta per kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis arba paviršiais, o konkrečiai lašeliniu būdu (kada užsikrėtęs žmogus nusičiaudi ar nusikosėja neprisidengęs). Arti esantys žmonės tokius lašelius gali įkvėpti arba priliesti nukritusius ant kokio nors paviršiaus, o tada liesdami veidą (akis, nosį, burną) užkrėsti savo organizmą - galiausiai taip ir susergama.
Vaistų ar skiepų (kaip ir nuo anksčiau minėto peršalimo) nuo Covid-19 kol kas nėra, taip pat neaišku, ar persirgus šia liga jai įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Medicinos ekspertai išskiria dvi svarbiausias priemones apsisaugoti nuo užkrato: laikytis higienos normų (plauti rankas, čiaudėti tik į servetėlę ar alkūnės linkį) ir laikytis karantino - kol nebus išrasta vakcina, tai geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą.
Imuninę sistemą sudaro daug veiksnių. Rūpintis sveikata reikia nuolatos, kadangi priemonės jai stiprinti rezultatų duos su laiku. Sveikas gyvenimo būdas ir higienos laikymasis saugo ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų infekcijų bei ligų. Likime sveiki.
Šaltiniai:
Aarp, Boosting immune response
Britannica, Corona Virus Group
Britannica, Questions About Covid-19
Harvard, How to Boost Your Immune System
Kazbarienė, B. (2014). Apie imunitetą. Nacionalinis vėžio institutas. Vilnius: Petro ofsetas
Science direct, Immunology and microbiology
Rnceus, White Blood Cell Count (WBC) and Sifferential
World Allergy Organization (WAO). (2013). White Book on Allergy
World Health Organization (WHO), COVID-19, Prevention
Autorė: Viktorija Vaickutė
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Skrosti ir atvėsinti ant ledo plačiakakčiai bei jų file
Prekyba žuvimi Kaune, karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta...
Prekyba gyvais karpiais
Sultingo upėtakio iškepimo receptas, keptuvėje kepto upėtakio receptas, keptas upėtakis, kaip kepti upėtakį, upėtakio kepimas, uptėtakio kepsneliai.
Kaip atpažinti jūrinę žuvį žvejų ir žuvų turguose visame pasaulyje, kaip išsirinkti skanią žuvį žuvų turguje
Skaniausi silkės receptai Kūčioms, kaip skaniai pagaminti mišraines su silke Kūčioms
Žuvies receptai Kūčių stalui, tradiciniai ir naujoviški žuvų patiekalai, žuvies patiekalai Kūčioms receptai, patiekalai Kūčioms, Kūčių stalo patiekalai.
Sūdyta lašiša, klasikinis lašišos sūdymo receptas, kaip pasūdyti ar marinuoti lašišą,
Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.
Greitai pagaminamas tunisietiškas ančiuvių sumuštinis, ančiuvių užkandžio receptas
Krapais ir česnakais marinuotas rūkytas lynas, kaip rūkyti lyną, lyno rūkymas, sodraus skonio rūkytas lynas, marinuoto lyno rūkymas
Kaip išsipjauti silkės filė, kaip išimti silkės kauliukus, silkės iš statinės dorojimas
Penki plekšnės paruošimo būdai, keptos plekšnės receptas, plekšnės su šafrano padažu, plekšnės su šonine receptas, skaniausi plekšnių receptai.
Pyragas iš sluoksniuotos tešlos su žuvies įdaru receptas
Kepto ešerio receptas, įvyniotas ešerys, orkaitėje keptas ešerys, folijoje keptas ešerys, ešerio kepto folijoje receptas, ešerys užkeptas folijoje, keptas ešerys, orkaitėje keptas ešerys su bulvėmis.
Orkaitėje keptų karosų kepsniai, karosų keptų orkaitėje receptas, žuvies patiekalai, kepti karosai, karosų keptų orkaitėje gaminimas.
Smetoniškas marinuotos žuvies receptas, marinuotos žuvies smetoniškai receptas, smetoniškai marinuotos žuvies gaminimas, kaip smetoniškai marinuoti žuvį.
Orkaitėje kepta lydeka su bulvių garnyru, lydeka su bulvėmis orkaitėje receptas, lydeka kepta orkaitėje, lydeka su bulvėmis ir daržovėmis.
Karpio filė kepsnys su daržovių garnyru, karpio filė su daržovėmis receptas, karpio filė, karpis ir daržovės, karpis su daržovėmis, keptuvėje keptas karpis.
kaip paruošti jūros velnio filę, jūros velnio filės receptas, ką pagaminti iš jūros velnio
Kepta lydeka patroškinta grietinėlės padaže, lydeka troškinta grietinėlėje receptas, lydekos troškinimas, lydeka su grietinėlės padažu.
Kepta lašiša su sviestu, lašiša su sviestu orkaitėje receptas, orkaitėje kepta lašiša, lašiša su daržovėmis.
Šventinis silkės receptas, geriausias silkės patiekalas Kalėdoms, silkės receptas Kalėdų stalui
Tuno ir kiaušinių suktinukų receptas, greitas užkandis su tunu, tuno ir kiaušinių suktinukai
Greitai paruošiamas šventinis silkės užkandis su džiovintomis slyvomis, geriausias silkės patiekalas Kalėdoms, silkės receptas šventiniam stalui
Skrosti ir atvėsinti ant ledo plačiakakčiai bei jų file
Prekyba žuvimi Kaune, karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta...
Prekyba gyvais karpiais
Karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta žuvis, kulinariniai ž...
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Išlaužo kulinariniai žuvies gaminiai
Karštai rūkytas šamas
Šviežia tvenkinių žuvis
Majonezas su žolelių miši...
Žuvies kepsnys, kepsneliai iš žuv...
Velykų šventės patiekalai, tradiciniai Velykų patiekalai daugiau
Kiaušinių marginimo būdai, technikos, tradicijos ir skaniausi Šv. Velykų patiekalai
Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.
Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.
Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.
Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.
Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.
Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,
Retriveriai, retriverių veislė, auksinio retriverio priežiūra daugiau
Pamokėlė kaip pasigaminti sushi daugiau
Kaip atpažinti jūrinę žuvį žvejų ir žuvų turguose visame pasaulyje, kaip išsirinkti skanią žuvį žuvų turguje
daugiauSkaniausi silkės receptai Kūčioms, kaip skaniai pagaminti mišraines su silke Kūčioms
daugiauŽuvies receptai Kūčių stalui, tradiciniai ir naujoviški žuvų patiekalai, žuvies patiekalai Kūčioms receptai, patiekalai Kūčioms, Kūčių stalo patiekalai.
daugiauSmetoniškas marinuotos žuvies receptas, marinuotos žuvies smetoniškai receptas, smetoniškai marinuotos žuvies gaminimas, kaip smetoniškai marinuoti žuvį.
daugiaukaip paruošti jūros velnio filę, jūros velnio filės receptas, ką pagaminti iš jūros velnio
daugiauKepta lydeka patroškinta grietinėlės padaže, lydeka troškinta grietinėlėje receptas, lydekos troškinimas, lydeka su grietinėlės padažu.
daugiauSalotos su lašiša, lašišos salotos, žuvies salotos, salotos su žuvimi.
daugiauReceptai Joninėms: užkandžai, kepsniai iš paukštienos, kiaulienos, žuvies, šašlykai, gaivieji ir alkoholiniai kokteiliai.
daugiauPortugalų maistas paprastai pristatomas kaip valstiečių ir žvejų maistas.
daugiauLašiša sluoksniuotoje tešloje su pesto iš džiovintų saulėje pomidorų
daugiauMokslininkai pataria dirbtinai išaugintų lašišų kepsnius valgyti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Kodėl?
daugiauMažytė itališka smulkmena virtuvėjė, bet daranti neįtikėtinus stebuklus maisto gamyboje.
daugiauSkrosti ir atvėsinti ant ledo plačiakakčiai bei jų file
Prekyba žuvimi Kaune, karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta...
Prekyba gyvais karpiais
Karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta žuvis, kulinariniai ž...
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Išlaužo kulinariniai žuvies gaminiai
Karštai rūkytas šamas
Šviežia tvenkinių žuvis
Majonezas su žolelių miši...
Žuvies kepsnys, kepsneliai iš žuv...
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.