Konjakas – kas jis?

• 

Tai gurmaniškas gėrimas, kuriam atsispirti sunku. Konjakas, pavadintas pietvakarių Prancūzijoje esančio miestelio vardu, yra spiritinis gėrimas, gaminamas Prancūzijos Cognac regione, laikantis griežtai nustatytų reikalavimų.

Griežti reikalavimai

Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, iš konkrečių rūšių vynuogių. Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu. Konjakas turi būti išlaikytas (sendintas) tikrose ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus.

Legendomis apipintas gėrimas

Konjako istorijos pradžia siejama su XVI a. legenda apie Cognac regione gyvenusį riterį, kuris, kaip buvo manoma, už savo neištikimos žmonos ir jos meilužio nužudymą du kartus turėjo degti pragare, tačiau vietoj to riteris du kartus "sudegino vyną" ir padėjo į rūsį. Po penkerių metų rastas ir naujomis juslinėmis savybėmis pasižymintis gėrimas labai patiko riteriui. Žinios apie naująjį gėrimą bei jo gamybą greitai paplito visame regione bei už jo ribų.

Konjako gaminimas

Konjakas gaminamas iš vynuogių spirito (pranc. Eaux de Vie - gyvojo vandens), kuris, savo ruožtu, gaunamas iš specialiai paruošto sauso balto vynuogių vyno. Distiliacijos metu gaunamas maždaug 70% stiprumo spiritas, kuris pilstomas į ąžuolo statines ir sendinamas. Senstant, konjake ištirpsta kai kurios ąžuolo medienoje esančios medžiagos, todėl konjakas įgauna rusvą atspalvį. O per ąžuolo poras prasiskverbęs oras sukelia lėtą konjako oksidaciją ir naujų aromatinių junginių susidarymą. Tuo pat metu, dalis alkoholio išgaruoja ir gėrimas tampa šiek tiek silpnesnis. Išlaikytas konjakas atskiedžiamas vandeniu, gaunant 40% stiprumo gėrimą, kuris išpilstomas į butelius. Dažnai, išpilstant, maišomos kelios konjakų rūšys, tada bendras amžius nustatomas, remiantis jauniausiu iš konjakų, esančių mišinyje.

Kaip ragauti?

Geriausias laikas konjakui degustuoti, kaip tvirtina žinovai, yra nuo 10 iki 13 val. Profesionalai gėrimą ragauja iš tulpės formos taurės, mat aromatas iš jos sklinda palengva. Tuo tarpu iš pūstos, tradicinės konjako mėgėjų vertinamos taurės gėrimo aromatas plūsteli staiga.

Kad ir iš kokios taurės gertumėm, pirmiausia reikia pasigėrėti gėrimo spalva. Lengvai konjaką pateliuskavus, nesunku pajusti pirmąjį aromatą – gėlių, vaisių, vynuogių kvapą. Antrasis kvapas vadinamas sunkiuoju, išlavėjusi nosis netrunka pajusti cinamoną, džiovintus vaisius, šokoladą.
Madoms nugalėjus šimtmečių tradicijas, konjako nebedraudžiama gerti su ledu, tačiau tikras neišmanymas yra kaitinti taurę garais prieš pilant į ją gėrimą. Taurė turi šilti rankoje, tada joje esančio gėrimo kvapas skleidžiasi palengva, užuot smogęs išsyk.

Ragavimui svarbi ir aplinkos temperatūra: gėrimą dera ragauti 18-21ºC patalpoje.

Konjako amžius

Profesionalai išskiria tris konjako amžiaus grupės. V.S. (Very Special) – konjakas, 2 arba daugiau metų išlaikytas statinėse. V.S.O.P. (Very Superior Old Pale, kartais - Réserve) - 4 arba daugiau metų išlaikytas. X.O. (Extra Old, dar vadinamas Napoleon ir Hors d`Age) - 7 arba daugiau metų išlaikytas statinėse.
Kartais konjako amžius žymimas žvaigždutėmis, tačiau pastarosios skaičiuojamos ne nuo 0, o nuo 1 žvaigždutės, kur 1 reiškia mažiau, kaip metus išlaikytą spiritą, 2 - metus išlaikytą, 3 - du metus išlaikytą ir t.t. Žymėjimas žvaigždutėmis labiau būdingas brendžiams, kurie statinėse dažniausiai laikomi vos kelerius metus.

Konjako broliai
Savo gamybos būdu labai artimi konjakui yra armanjakas, gaminamas Armagnac regione, bei įvairūs brendžiai (panašūs į konjakus gėrimai, gaminami kituose regionuose ir šalyse). Tarybiniais laikais konjakais buvo vadinami visi Tarybų Sąjungoje gaminti brendžiai, žymiausi iš jų buvo gaminami Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldavijoje.