Ištrūk į savaitgalį

2006-08-08 19:30   Peržiūros : 76   Spausdinti

---

Pastaruoju metu Lietuvoje kyla nemažai diskusijų dėl ilgesnių poilsio atkarpų naudos. Darbdaviai teigia, kad ilgesni savaitgalių ir poilsio dienų ciklai neigiamai veikia šalies darbo našumą ir konkurencingumą, nesuteikia darbuotojams galimybės daugiau užsidirbti po darbo valandų. Kiti atkreipia dėmesį, kad svarbiau yra išmokti efektyviai dirbti per jau esamas darbo valandas ir efektyviai ilsėtis.


Žmonijos istorijoje darbo laiko ir laisvalaikio samprata per amžius dinamiškai kito. Sunkų fizinį darbą keičiant intelektiniu, stiprėjant darbo teisėms, visuomenės gerovei bei žmonių laisvalaikio poreikiams, vidutinė darbo trukmė ėmė ženkliai trumpėti. Jei viduramžiais darbininkas Europoje dirbo vidutiniškai 2300 valandų, o valstietis – apie 2000 valandų per metus, tai industrinės revoliucijos laikais šis skaičius pašoko iki 3100 – 3500 valandų. XX amžiaus pabaigoje vidutinė darbo trukmė smuko iki 2000 valandų, o šiuo metu daug kur Europoje nesiekia nė 1500 valandų per metus.

Laisvalaikis - sau

Pastarąjį dešimtmetį Europoje tobulėjant laisvalaikio planavimo įpročiams, atsiranda naujos nerašytos tradicijos. Vakarų šalyse (Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur) darbuotojas gali paprašyti darbdavio ilgesnio savaitgalio – nuo ketvirtadienio iki pirmadienio – už kurį atidirba kitomis dienomis. Kitose šalyse (Austrijoje, Skandinavijoje) dažna tradicija – penktadieniais darbą baigti anksčiau, už tai atidirbant kurią nors dieną savaitės viduryje.


Pasak laiko planavimą tyrinėjusio kompanijos "Manager.lt" psichologo Antano Zališčevskio, šiandien lietuviai darbo ir laisvalaikio planuoti dar nemoka. Pirmiausia, darbo ir laisvalaikio susiliejimą lemia naujų technologijų skverbimasis. Antra, daugelis mūsų dar nemoka sustoti – darbui skiriamas neribotas laikas, nepasirenkamas darbų prioritetas, daroma daug nepagrįstų pažadų. Tai lemia, kad ne vienas nei spėja baigti darbus, nei pasiilsėti.


"Dirbdamas personalo atrankos įmonėje matau, kad vis daugiau įsidarbinančių mūsų klausia, ar reikės dirbti viršvalandžius. Vadinasi, vis daugiau profesionalų svarbus yra laisvalaikis, o ne vien galimybė užsidirbti. Ši tendencija nuolatos stipėja – daugiau žmonių nori disponuoti laisvu laiku.

Niekam ne paslaptis, kad kai kuriose bendrovėse penktadienis yra "štilio" diena. Daug kur ši darbo diena anksčiau yra baigiama neoficialiai. Esu įsitikinęs, kad įmonėse, kurių neriboja darbo rėžimas – konvejeris ar klientai – tradicija anksčiau baigti darbą penktadienį ir anksčiau pradėti ilsėtis prigytų", - pabrėžė p. Zališčevskis.

Ką sako naujausi sociologiniai tyrimai?

2005 m. lapkričio mėnesį viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Spinter" atliko šalies gyventojų reprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo 1002 suaugę šalies gyventojai. Jie buvo paklausti, ar palankiai vertintų įsivaizduojamą situaciją - penktadieniais sutrumpinti darbo dieną, kurią nors kitą savaitės dieną dirbant ilgiau. Pasirodo, lietuviams galimybė turėti ilgesnę poilsio atkarpą tikrai patiko.


"Ilgesnio savaitgalio" idėją "labai palankiai" įvertino 21,3 proc., "greičiau palankiai" – 30,3 proc., neutraliai – 24,9 proc. apklaustųjų, dar 6,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų neturėjo apie tai nuomonės. Prieš galimybę "susitrumpinti" paskutinę savaitė darbo dieną pasisakė tik 17,1 proc. šalies gyventojų, griežtai prieš – vos 4,9 proc.. Tarp šalies vyrų trumpesnės darbo dienos penktadienį priešininkų buvo mažiau nei 15 procentų, o daugiau prieš tokį pasiūlymą pasisakė 36 – 45 metų kartos žmonės.


"Spinter" sociologų tyrimo rezultatai rodo, kad darbo savaitės pertvarkymo šalininkų yra kiek daugiau tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, didžiųjų miestų gyventojų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių, netgi vedusių žmonių ir namų šeimininkių. Nuo respondento pajamų noras keisti ar nekeisti darbo tvarkos nepriklauso.

Kam lietuviai skirtų poilsį?

Šio tyrimo rezultatus patvirtino ir bendrovės TNS Gallup jau šių, 2006-ųjų.kovo mėnesį atlikta suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa. Pagal jos rezultatus, palankiai idėją penktadienį dirbti trumpiau, už tai atidirbant kitą savaitės dieną vertino 36,5 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų, neigiamai – 24,7 proc. Tiesa, šiame tyrime net 38,8 proc. respondentų (besimokantis jaunimas, pensininkai, namų šeimininkės, bedarbiai) galėjo pasirinkti atsakymą "problema man "neaktuali"".


Pagal šio tyrimo rezultatus, populiariausias atsakymas – poilsis. Ketvirtadalis (25,4 proc.) šalies gyventojų atliekamą valandą skirtų tiesiog "poilsiui". Kiti apklausoje dažniau paminėti variantai – "buičiai ir namų tvarkymui" (15,5 proc.), "daugiau laiko praleisčiau su šeima" (14,7 proc.), "išvykoms ir kelionėms" (13,6 proc.).


"TNS Gallup" apklausoje dalyvavę šalies gyventojai nurodė kelias dešimtis skirtingų variantų, kaip jie išnaudotų ilgesnio savaitgalio teikiamas galimybes – buvo minima giminių ir pažįstamų lankymas, pasivaikščiojimai, sportas, teatro ir kino lankymas, knygų skaitymas, apsipirkimas, lankymasis grožio salonuose ir kirpyklose, dokumentų tvarkymas, vizitas pas gydytoją, žvejyba, grybavimas, įvairios kitos pramogos ir net… miegas (šį variantą pasirinko 2,4 proc. suaugusių šalies gyventojų).

Apie poilsį – turizmo verslo atstovai

Šalies ekonomikoje vis svarbesnę vietą užimant paslaugų ir poilsio industrijos atstovams, nemažai jų ilgesnis darbo laikas reiškia didesnius uždarbius. Ekonomiškai aktyviausia Lietuvos dalis vilniečiai važiuoja į pajūrį, Druskininkus, Birštoną, kitus miestus ir kaimo turizmo sodybas. Ilgesnių savaitgalių paprašę užsieniečiai taip pat gana noriai atvyksta į Lietuvą.


"Palanga, kaip ir kiti Lietuvos kurortai vis labiau tampa savaitgaliniais kurortais. Dažniausiai žmonės suvažiuoja penktadieniais vakarop, iki šeštadienio pietų. Pavyzdžiui, per šias Velykas, kai turėjome keturias laisvas dienas, Palangos Basanavičiaus gatvė buvo pilna žmonių – žmonių buvo tiek pat, kiek ir vidurvasarį. Kurortams ir jų verslui – viešbučiams, kavinėms, restoranams ir pan. – daugiau poilsio dienų yra "sveika" visam mūsų miestui", - sakė Palangos miesto meras Alvydas Kirstukas.


Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė dar kategoriškesnė – jį įsitikinusi, kad penktadienis Lietuvoje galėtų būti nedarbo diena ir randa tam praktinių argumentų.


"Hamburgo gyventojai penktadieniais nedirba, todėl išvažiuoja ilsėtis į kaimo sodybas ir kitas poilsio vietas jau ketvirtadienio vakarą. Jie ir ilsisi kitaip – turėdami daugiau poilsio laiko, jie ne skalbia, lygina, kepa, verda ar ūkininkauja sode, o iš tiesų ilsisi. Todėl pirmadieniais jie pradeda darbą sveikesni, gali nudirbti daugiau darbų.
Mūsų valstybė šiuo klausimu turėtų apsispręsti, kas jai svarbiau – ekonomika ar žmogus. Mano nuomone, sveikas ir laimingas žmogus valstybei turėtų būti pirmasis prioritetas.. Pavargęs žmogus darbe negali dirbti kokybiškai, jis tiesiog sėdi savo vietoje visą darbo laiką ir, pasakyčiau, veikia ne itin produktyviai. Manau, tai kenkia ir verslui", - sakė p. Sirusienė.