Šernų medžioklė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Šernas (lot. Sus scrofa, angl. Wild boar, vok. Wildschwein rus. Кабан) priklauso porakanopių (Artiodactyla) būriui. Tai vienas iš geidžiamiausių medžioklės laimikių. Rusai sako "Eini medžioti meškos - ruošk lovą, eini medžioti šerno patino (Вепря) - ruošk karstą."

Suaugęs patinas daug maisto turinčiuose plotuose gali pasiekti 250 kilogramų svorį. Nors dažniausiai sumedžiojami suaugę šernai sveria apie 100 - 150 kilogramų, trofėjais tampa sveriantys apie 200 kg.

Iš šerno kilusios naminės kiaulės, nuo kurių šernas skiriasi trumpesniu kūnu, storesnėmis ir ilgesnėmis kojomis. Snukis ilgesnis, ausys aštresnės ir stačios. Kūnas apaugęs tankiais ir ilgais šeriais. Nors šeriai nėra pagrindinis šerno skirtumas, nes sulaukėjusios kiaulės labai greitai pasidengia ilgais, dažniauisiai deglais šeriais. Šernų kailio spalva juodai ruda, su geltonumo priemaiša. Žiemą užauga švelnus poplaukis. Kūno ilgis pasiekia 2 metrus, aukštis ties pečiais apie 1 metras. Šernų patinai užsiaugina įspūdingas iltis, kurios yra geidžiamas medžiotojų trofėjus.

Geriausiai šernai jaučiasi lapuočių miškuose, kur gausu ąžuolų, kur derlinga žemė, gausu užpelkėjusių krūmynų. Šernai visaėdžiai, maitinasi tiek augaliniu maistu, tiek gyvūnais ir paukščiais, jų kiaušiniais, suėda ir pasitaikančią maitą. Smarkiai išplitus populiacijai, šernai aktyviai lankosi žemės ūkio naudmenose ir pridaro žalos žemdirbiams.

Aktyviausi šernai naktį išeina į maitinimosi vietas. Dieną miega bruzgynuose, tankiuose eglynuose. Šaltuoju periodu ruošia guolį, klodami eglės šakeles. Patinų ir patelių guoliai gali skirtis, pastarųjų guolis apvalesnis. Šernai dideli purvo vonių mėgėjai, todėl gana dažnai bokšteliai šernų medžioklei derinami prie tokių vietų.

Šernas mėgsta kolektyvą - dažniausiai būriuose būna patelės atsivesta šerniukų vada ir keletas vyresnių šernų. Būrį sudaro apie 4 - 12 šernų, nors pasitaiko ir gerokai didesnių. Vyresni nei dviejų metų šernai laikosi atskirais būriais, išsivaikšto po vieną ketvirtais metais. Prie būrio tokie šernai jungiasi rujos metu. Jie ir išveja iš būrio antramečius patinėlus. Rujojama lapkričio sausio mėnesiais. Rujos metu, susitikus dviem alfa patinams, kyla kovos. Žviegdami ir kriokdami smūgiuoja, stengdamiesi užkabinti iltimis. Patelės brandą pasiekia 8 - 10 mėnesių, tačiau dažniausiai pirmos vados būna negausios. Apie 4 - 10 jauniklių šernės pagimdo kovo balandžio mėnesį, šernė dažniausiai paruošia guolį iš eglišakių, sausos žolės. Šerniukai būna dryžuoti geltonomis juostomis iki 3 mėnesių. Pirmomis savaitėmis šernės gali užpulti netoli vados pasirodžiusį žmogų.

Šerno aptikimas

Aptikti šerną nėra sudėtinga. Išknista žemė dažniausiai išduoda, kad čia lankosi šernai. Šernai dažniausiai turi apibrėžtą teritoriją, kurią palieka tik stipriai išgąsdinti (pavyzdžiui varyminės medžioklės metu).

Šernus aptinka ir pagal jiems būdingus pėdsakus. Šerno kanopa skiriasi nuo kitų porakanopinių tuo, kad pas šernus gana ilgos šoninės kanopėlės. Einant šernas palieka ir jų atspaudus, kiti kanopiniai palieka šoninių kanopėlių atspaudus tik bėgant.

Miške šernai palieka ryškius takus, praėjus didesniam būriui, jų nepavys nepastebėti. Gulyklos purvo voniose taip pat gali išduoti, kiek šernų būryje ir kada jie lankėsi. Išmatos šernų netaisyklingos formos, stambios, juosvos.

Alfa patinai žymi savo teritoriją, jie iltimis žymi medžių kamienus.

Šerno medžioklė varant

Gana daug medžiotojų būrelių gausina šernų kaimenę, saugodami brandaus amžiaus šernes. Išgąsdintas šernų būrys dažniausiai bėga paskui pagrindinę patelę. Matant didesnį būrį šernų, geriausiai nešaudyti į primajį bėgantį šerną. Vieniši šernai dažniausiai būna patinai.

Vis dėlto dalis būrelių nemėgsta tokiu būdu medžioti šernų, ypač ties medžioklės plotų ribomis, nes galima išvyti šernus į svetimus plotus. Laukiant šernų, lygiavamzdis užtaisomas kulka ir grankulkėmis apie 9 mm.

Šernų medžioklė palaukime

Bene daugiausiai šernų sumedžiojama palaukime. Pavyzdžiui, Vokietijoje daugiau nei pusė šernų sumedžiojama būten palaukime prie masalo. Populiariausias masalas šernams yra kukurūzai. Siekiant juos apsaugoti nuo paukščių, galima uždengti šakomis, nebaidys šerno ir talpyklos, iš kurių byrės kukurūzai ar grūdai. Vokietijoje kukurūzus naudoja beveik visais masinimo atvejais, papildomai grūdus naudoja apie trečdalis medžiotojų, medžių vaisius ketvirtadalis, šakniavaisius apie penktadalis medžiotojų. Laižyklas naudoja daugiau nei keturi trečdaliai medžiotojų.

Išmanieji vokiečiai ne tik stebi žvėrių lankymosi faktą, bet ir kameromis fiksuoja laiką. Aišku, pas mus tokių prietaisų panaudojimas įmanomas iki pirmo vietinių girtuoklių apsilankymo. Vokiečiai mėgsta uždarus bokštelius įsirengti miške, pietvakarių kryptimi apie 40 metrų nuo masinimo vietos. Bokštelio sėdėjimo aukštis apie 4 metrai. Ketvirtadalį tykojimo vietų įrengiama šalia purvo vonių. Vokiečiai savo medžioklės laiką planuoja pagal valandinį mėnulio šviesos intensyvumo kalendorių. Vokiečiai mėgsta nusivalyti priėjimo takelius, kad tyliai prieitų ir neišgąsdintų galimai netoli besiilsinčių ar besitrinančių šernų.

Šernų medžioklei tykant, naudojami prožektoriai, kurie uždegami pamačius šernų judėjimą, prožektorius turi būti pritaisytas prie šautuvo. Labai šioje medžioklėje praverčia naktinio matymo žiūronai. Dabartiniai žiūronai esant mažiausiam šviesos šaltiniui (žvaigždės) atskiria objektus kelių šimtų metrų atstumu (aukščiausių klasių žiūronai galima matyti vos ne kilometro atstumu).

Šernų medžioklės taisyklės

Šernų medžioklės laikas

Nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 dienos medžiojami jaunikliai, visi antramečiais ir vyresni patinai. Nuo vasario 2 d. iki kovo 1d. šiuos grupės šernus galima medžioti tik iš bokštelių. Nuo spalio 1d. iki kovo 1 d. medžiojamos ir vyrenės nei antrametės patelės.

Šernų mėsa būtinai turi būti patikrinta prieš ją valgant.

Draudžiama medžioti antramečius šernus ir jauniklius graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 000 džaulių, suaugusius šernus - graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 500 džaulių.

Negalima šaudyti lygiavamzdžiu šautuvu didesniu nei 45 metrų atstumu.

Negalima šaudyti iš graižtvinio šautuvo kulkomis su ištisiniu apvalkalu

Šiuo metu šernų yra apie 50 000, 2009 - 2010 metų sezonu jų buvo sumedžiota apie 30 000. Sumedžiojamų šernų kiekiai neribojami, kiekius reguliuoja patys medžioklės plotų savininkai. Didžiausius nenumatytus nuostolius šernams padaro ligos. Būdami visaėdžiai šernai dažnai nuo kritusių graužikų suserga trichinelioze, daug šernų sunaikina šernų maras.

Šerno ilčių vertinimas

Verdant galvą svarbu nepervirti, nes šerno iltys bus trapesnės. Kartas nuo karto patikrinkite, ar dar nejuda, pradėjusias judėti traukit. Iltis užpildo silikonu, jis tinka geriau nei epoksidinės dervos, nes nereaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius. Šernų iltys vertinamos pagal CIC sistemą.

Kairysis apatinės ilties ilgis
Dešnysis apatinis ilties ilgis
Vidurkis cm x 1 = balai

Kairiosios apatinės ilties plotis
Dešniosios apatinės ilties plotis
Vidurkis mm x 3 = balai

Kairiosios viršutinės ilties apimtis
Dešniosios viršutinės ilties apimtis
cm x 1 = balai

Priedas už grožį - 0-5 balai
Baudos taškai - 0-10 balų

Paaiškinimai

Apatinių ilčių ilgis matuojamas išorinėje pusėje toliausio taško pagrinde, išvedant statmenį su išorine liestine iki smaigalio. Abiejų ilčių matavimo duomenys susumuojami ir gauta suma dalijama iš 2. Matuojama 5 mm pločio metaline rulete 1 mm tikslumu. Apatinių ilčių plotis matuojamas slankmačiu pačioje storiausioje vietoje. Esant nenormaliam sustorėjimui, ilčių plotis toje vietoje nematuojamas. Matuojama 0,1 mm tikslumu. Viršutinių ilčių apimtis matuojama storiausioje vietoje, rulete 0,1 mm tikslumu. Susumavus rezultatus gaunamas balų skaičius.

Priedai apatinėms iltims duodami už:
1. Spalvą.
2. Ilčių lenktumo simetriškumą.
3. Nusitrynusių plokštumų dydį.
5. Formos artimumo apskritimus.

Priedai už apatines iltis negali viršyti 2 balų.

Priedai viršutinėms iltims skiriami už:
1. Lenktumą (iki 2 balų )
2. tamsią spalvą ties peilinėmis plokštumomis (iki 1 balo)
Priedai viršutinėms iltims negali viršyti 3 balų.

Nuoskaitos (iki 10 balų) skiriamos už:
1. Mažas apatinių ilčių plokštumas (iki 3 balų):
a) plokštumos iki 4 cm - 3 balai;
b) plokštumos 4,1 - 5 cm - 1 balas.

Šerno kailio nulupimas, dorojimas

Sumedžiojus šerną neužmirškite perpjauti gerklę ir nuleisti kraują, to nepadarius šerno mėsa labai greitai genda. Šerno kailį gana sunku nulupti. Jis tvirtai suaugęs su poodiniais lašiniais ir mėsa. Pradedama lupti nuo užpakalinių kojų, nuėmus odą, galima šerną pakabinti įkišus pagalį tarp užpakalinių kojų. Kailis ant pilvo perpjaunamas nepažeidžiant vidaus organų, kailis rankomis  traukiamas žemyn atsargiai padedant ašriu peiliu. Apipjaunamas priekinių kojų kailis, įpjaunama iki priekinio tarpkojo ir galva nulupama kaip kojinė.

 Nuluptam šernui perpjaunamas pilvas nepažeidžiant vidaus organų, ištraukiami vidaus organai. Neužmirškite diafragmos tyrimui dėl trichineliozės. Tai plėvė tarp žarnyno širdies zonų. Jei jos nėra,  mėginiui imama tarpsšonkaulinių ar kramtomieji raumenys.