Dugninės žvejybos meškerė

Žvejyba dugnine meškere yra vienas iš turiningiausių laiko praleidimo būdų. Ypač jei žuvys neįtin trukdo žvejybai. Kaip ir visoje žvejyboje įgudžiai bei žinios leidžia užsitikrinti geresnius laimikius. Svarbu ir tinkamai susikomplektuoti dugninės žvejybos įrangą. O jos patogiai žvejybai, ypač per naktį, prireiks gana daug.

Įranga dugninei žvejybai:

1. Feeder medium klasės kotas skirtas užmesti 60 g. masalą. Įsigytas iš Arlivas žvejybos parduotuvės. Užsisakius internetu gali atsiųsti per kurjerius.
2. Sukomplektuota su 3 feeder viršūnėlėmis
3. 5:1 perdavimo ritė įsigyta iš Arlivas parduotuvės
4. Feeder meškerėms skirtas valas 0,28 mm
5. Dugninės meškerės laikiklis
6. Žuvies kibimo signalizatorius įsigytas iš Arlivas žvejybos parduotuvės

7. Signalizatorius " beždžionėlė"

Dugninės meškerės

Dugninei žvejybai dažniausiai naudojamos feeder tipo kotai. Kam šis terminas nežinomas tai meškerė su liauna ir plona viršūnėle. Kimbant žuviai viršūnė apie tai signalizuoja. Apie žuvies kibimą dugninėje žvejyboje signalizuoja trys elementai: viršūnėlė, „beždžionė“, garsinis ir šviesinis signalizatorius. 
Renkantis meškerę dugninei atkreipiamas dėmesys į kelis rodiklius: tai meškerės ilgis, užmetimo svoris, žiedeliai, viršūnėlės liaunumas.

Feeder viršūnėlė yra vienas iš geriausių būdų signalizuoti apie kibimą

Artimiems metimams stovinčiame vandenyje su maža šėryklėle arba tekančiame su svareliais tinka lengvieji feederiai pikeriai ( pickers). Jų užmetimo svoris būna iki 30 gramų, užmetimo nuotolis 20 – 30 metrų. Toks kotas puikiai tiks kuojų ir vidutinio dydžio karšių žvejybai. Nežiūrint į atrodantį trapumą su šia meškere jau dešimtį metų gaudau su gana didele šėrykle, traukiu kilograminius karšius. Kadangi meškerės trumpesnės, 240 – 300 centimetrų ilgio, su jomis nepatogu ištraukti žuvį per priekrantės žoles. Tačiau labai patogu žvejoti apaugusiose pakrantėse, nes reikia mažiau šakų valyti. Puikiai tiks ir ežeruose su staigiai gilėjančiu dugnu, nes tokiose vietose nėra poreikio mėtyti tolyn.

Light klasės fideris yra kiek universalesnis. Tai 270 – 340 centimetrų ilgio kotai su kuriais užmetamas apie 30 gramų svoris. Dažniausiai gaudoma šėryklėlėmis. Toks kotas tiks žvejybai giliame ežere kur pakanka užmesti apie 30 metrų.

Tolimesniems metimams, ko dažniausiai reikia seklesniems ir plokštesnio dugno telkiniams naudojami medium klasės fider kotai. Vidutinis jų ilgis 360 centimetrų ir užmetamas 50 – 60 gramų svoris. Tiks gaudyti upėse, tiks žvejoti esant didesniam priešpriešiniam ar šoniniam vėjui. Medium kotai gaminami su skirtingais linkiais. 
Tolimiems metimams Nemune, Kuršių mariose naudojami heavy ir extra heavy feeder kotai. Tai 3,9 – 4.5 metro kotai. 100 ir daugiau gramų svorius galima užmesti 80 ir daugiau metrų.

Medium klasės dugninė feeder meškerė įsigyta iš Arlivas žvejybos parduotuvės. Yra trys pagrindinės padėtys kaip meškerė laikoma žvejybos metu. Dabar meškerė padėta kampu, taip ją dedame kai pučia stiprus šoninis vėjas. Tiesiai į ežerą meškerė guldoma kai pučia priešpriešinis vėjas arba iš nugaros. Taip pat kai svarbus signalizatoriaus jautrumas ir silpnai kimba. Kai aktyviai kimba, nėra vėjo, meškerę statome 45 laipsnių kampu ir daugiausiai dėmesio skiriame viršūnėlės signalizavimui.

Valai dugninėms meškerėms

Dugninėms meškerėms geriausiai tinka atminties neturintys valai. Pikeriams, light ir medium kotams labiau tinka monofilamentinis valas. Lengvesniems svoriams naudoju 0,18 – 0,2 valą, didesniems svoriams optimalus 0.25 - 0,28 mm valas. Tolimesniems kaip 40 metrų metimams labiau tinka pinti valai. Tačiau pinti valai daugiau pažengusiems žvejams. Jei dugninę naudojate rečiau, geriau rinktis paprastą valą net ir didesniems svoriams.

Ritės dugninei meškerei

Dugninei meškerei naudojamos didesnės ritės. Vienodos dydžio klasifikacijose nėra, čia galima pritaikyti Shimano kvalifilacijoje 3000 – 4000 dydžio rites. Būgnelį dugninei meškerei geriau rinktis platesnį, o ne ilgesnį. Ritės dažniausiai komplektuojamos su keliais būgneliais, juos patogu panaudoti skirtingiems valams. Būgnelis lengvai nusiima paspaudus viršuje esantį mygtuką. Valo fiksatorius turėtų būti neaštrus, metant su didele jėga aštrių kampių fiksatoriai gali pažeisti ar net nutraukti valą. 
Žvejojant dugnine tenka daug vynioti, todėl geriau rinktis rites su dideliu ritės perdavimu. Tai leis greičiau susivynioti masalą. Nors aukšto perdavimo ritės silpnesnės, tačiau jos ir naudojamos gerokai rečiau nei spininguose. Optimalus dugninės ritės perdavimo santykis 4-5:1. Tai reiškia, kad vieną kartą pasukus rankenėlę lankelis apsisuka 4 – 5 kartus.

5:1 perdavimo santykio ritė iš Arlivas žvejybos parduotuvės. Stabdymas reguliuojamas gale.

Atkreipkite dėmesį į stabdžius. Jie reikalingi papildomai amortizuoti smūgį kirtimo metu. Dažnai pakertant stambią žuvį gali būti nutrauktas pavadėlis. Taip pat suplėšyta žuvies lūpa ar pavadėlis gali būti nutrauktas traukimo metu stambiai žuviai staigiau pasipriešinus. Paprastesnis ir patikimesnis stabdžių reguliavimo mechanizmas esantis būgnelio viršuje. Nors man su ritės gale esančiu stabdžių reguliatoriumi pavyksta sureguliuoti  tiksliau. 
Kokybiškos ritės valą kloja gija prie gijos. Be to kokybiškėsnėse ritėse yra didesnis guolių kiekis, kas užtikrina mechanizmo darbo tolygumą.

Dugninės meškerės sistemėlė

Yra daugybė dugninės sistemėlės surišimo būdų. Jie gali skirtis pagal šėryklėlės tvirtinimo būdą. Yra šėryklės pritvirtintos neslankiojančiai ir slankiojančios šėryklėlės sistemėlės. Šėryklėlės taip pat gali būti prikabinamos ir su valo praleidimu. Daugumas dugninės žvejų mėgsta sistemėlę su dviem kabliukais. Tokios dviejų kabliukų dugninės sistemėlės ypač naudingos žvejybos pradžioje kai tikrinamas tinkamiausias masalas. 
Viena iš populiaresnių vieno kabliuko yra „Paternoster“ sistemėlė. Daromos dvi kilputės, viršuje prikabinti šėryklėlei, apačioje kilpelė pavadėliui. Kai kabliukas žemiau šėryklėlės pavadėlio valas neužsivynios ant pagrindinio valo. Tačiau tokiu atveju aukščiau esanti šėryklėlė turi arba slankioti arba kitaip negąsdinti kimbančios žuvies.
Jei šėryklėlė žemiau, pavadėliams pririšti naudojami trijų dalių suktukai arba „ Malūnsparnio“ sistemėlė. „Malūnsparnio“ sistemėlėje statomi fiksatoriai tarp kurių ant pagrindinio valo dedamas dviejų dalių suktukas ant kurio rišamas pavadėlis.

Daugumas žvejų sistemėlėse, ypač tose kur pavadėlis gali apsivynioti ant pagrindinio valo, mėgsta naudoti storesnius valus. Tokie ne taip painiojasi su pagrindiniu valu.

Slankiojančios šėryklėlės sistemėlė dugninei žvejybai. Pagrindinis valas perkišamas per šėryklėlės viduriu einantį vamzdelį. Stabdis gali būti iš švinelio arba gumos. Dažniausiai guminiai stabdeliai ilgai neatlaiko, įstringa ir padaro šėryklėlę neslankiojančia. iŠ pagrindinio valo padaromos dvi kilputės pritviortinamos ant suktuko. Ant kilpučių rišami pavadėliai

Pašarai dugninei žvejybai

Kaip taisyklė kiek toliau nuo šėrimo vietos pastatomas plūduras. Jis padės tiksliau pataikyti į šėrimo vietą. Toliau šėrimas priklausomai nuo gaudomos žuvies tipo. Populiariausia dugnine žvejoti karšius. Norint geros žvejybos pradedama šertis bent prieš kelias dienas. Pirmieji šėrimai gali būti platesniame plote, taip žuvys sutraukiamos „ganytis“ ir lankytis mažesniame plote. Diena prieš žvejybą šeriama tiksliai ten, kur bus mėtoma šėryklėlė. 
Pirmieji šėrimai stambiu pašaru: šutinti kukurūzai, žirniai, perlinės kruopos. Dieną prieš žvejyba dedama daugiau smulkių pašarų su daugiau kvapų. Panašiu pašaru kiek pašeriama ir prieš pat žvejyba, bet nedaug. Žuvis pakankamai vilios pašaras iš šėryklėlių. 
Mano mėgstamas pašaras dienai prieš žvejybą ir šėryklėlei susideda iš trečdalio šutintų perlinių kruopų,  smulkintų kvietinių kruopų, ketvirtadalio  avižinių dribsnių,  trečdalio parduotuvėje paruošto pašaro, pusės dėžutės konservuotų kukurūzų, pusės buteliuko vanilinio kvapo. Variantų būna daugiau pridedant ar keičiant manų kruopomis, kukurūzų kruopomis.

Pašarai dugninei žvejybai. Kukurūzai, žirniai, perlinės kruopos 1/3, pirktas pašaras su kvapais 2/3. naudojamas užpildyti šėryklėlę.

Masalai dugninei žvejybai

Universlaus masalo dugninėje žvejyboje nėra. Vien karšiui žvejoti gali būti naudojama dešimtys masalų. Pavyzdžiui mūsų ežere keleri metai puikiai kibo ant pelečių. Vieni metai kibo ant vanilės kvapo, kiti metai ant česnako kvapo pelečių ir visai nejudindavo vanilinių. Peletės tai granuliuotras minkštas jaukas maunamas ant kabliuko. Skirtingai nei boilius jų nereikia gręžti ir kabinti ant siūlo ar valo. 
Pernai karšiai sėkmingiausiai kibo ant konservuoto kukurūzo ir musės lervos sumuštinio. Šiemet geriausiai dideli karšiai kibo ant musės lervų kuokšto.

Masalas dugninėi karšių žvejybai. Musės lervų kuokštas ilgai laikosi, jį mažiau judina smulkmė.

Komforto įranga žvejojant dugnine meškere

Jau praėjo laikai kai žvejai prisėsdavo ant kelmelio pažvejoti. Dabar žvejyba neįsivaizduojama be daugybės komforto įrangos . Dažnai jos būna netgi daugiau nei pačios žvejybinės įrangos ir pašarų. Žvejojant naktį reikės apšvietimo, palapinės ir patogios kėdutės.

Signalizatorius leidžia kiek sumažinti dėmesį viršūnėlei. Bezdžionėlė statoma už signalizatoriaus, kad prispaustų valą prie signalizatoriaus ratuko. Kėdutė tiesiog būtina patogiai žvejybai. Įsigyta Arlivas Žvejybos parduotuvėje

Taikliausiai ir toliausiai užmesite mesdami dviem rankomis. Kairės rankos pirštas prilaiko valą, kurį reikia laiku atleisti švystelėjus meškerę. Nusitaikymui labai padeda pažymėjimas už nugaros.

Sergejus Jeriomenko