Velykiniai patiekalai
Velykų šventės patiekalai, tradiciniai Velykų patiekalai daugiau
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.
Ešerys (Perca fluviatilis, angl. Perch, amer. bass, vok. Flussbarsch, rus. okunj)
Ešerys viena iš labiausiai paplitusių žuvų. Sutinkamas beveik visoje Europoje (išskyrus Ispaniją), Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. JAV - tai dažniausias žvejų mėgėjų laimikis. Gyvena upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir net nedideliuose rūgščiuose ežeriukuose.
Spygliuota, raina žuvis, tamsesnės žalios spalvos nugara, šonuose turi 5-9 tamsesnes juostas, pilvas baltas. Žuvies spalvos tonai gali skirtis priklausomai nuo telkinio dugno.
Po pirmųjų metų spartaus augimo į ilgį, ešeriai pradeda didinti svorį aukštyn ir platyn. Dėl to didžiuosius ešerius vadina kupriais. Didžiausi ešeriai užauga iki 50 centimetrų ir gali sverti apie 3 kilogramus, literatūroje minimi ir pagauti 5-6 kilogramus svėrę ešeriai.
Mažesni ešeriai būriais vasarą dažniausiai laikosi nedideliuose gyliuose, vietose, užaugusiose vandens augalais. Tuo tarpu didieji ešeriai laikosi giliose vietose, dažniausiai pavieniui. Į būrius seklesnėse vietose renkasi vasaros pabaigoje. Iš gylio didesni ešeriai pakyla pamedžioti saulažuves. Žiemos metu į didesnius gylius nusileidžia ir mažesni ešeriai.
Ešerių augimas dar nėra galutinai ištirtas. Kelia klausimą, kodėl iš didelio kiekio ešerių ne visi išauga į kuprius. Buvo net manoma, kad didieji ešeriai yra atskira ešerių rūšis. Tikima, kad augimą nulemia ešerių maitinimosi būdas. Didieji ešeriai, mokslininkų nuomone, yra kanibalai, po pirmojo gentainio surijimo ima sparčiai augti, auga apie 4 metus,o pasiekus apie 40 centimetrų, jų augimas sulėtėja. Tuo tarpu jų bendraamžiai ešeriai būna gerokai mažesni.
Maitinasi ešeriai beveik viskuo, kas juda: mažomis žuvelėmis, ikrais, buožgalviais, vabzdžiais, sliekais, vėžiagyviais, ypač mėgsta šoniplaukas. Dėl savo pomėgio mailiui ir ikrams ešeriai padaro beveik neįmanomą telkinio įžuvinimą kitų rūšių žuvimis.
Lytiškai subręsta 3 metų, neršia pavasarį balandžio - gegužės mėnesiais (esant 7-8 laipsnių temperatūrai) priklausomai nuo oro sąlygų. Išneršia apie 200 - 300 000 ikriukų. Stambių ešerių ikrų kiekis gali viršyti ir milijoną. Neršto metu renkasi į didelius būrius.
Mailius išsirita po 2-3 savaičių, pradžioje maitinasi smulkiais vėžiagyviais (dafnijomis, ciklopais), vėliau vabzdžių lervutėmis ir vasaros pabaigoje kitų žuvų mailiumi.
Priklausomai nuo ešerio maitinimosi stilių kaitos, metų bėgyje keičiasi ir masalai.
Žiema
Žiemą ešerių žvejybai geidžiamiausias yra pirmaledis. Gaudoma nedideliuose gyliuose, dažniausiai ant 2-4 metrų gylyje esančių kalniukų, netoli kranto nendrių. Naudojamos nedidelės avižėlės, uždedant kelias trūklio lervas ir nuolat nestipriai virpinant, lėtai keliant kelias dešimtis centimetrų nuo dugno. Dažnai griebia, kada trumpai nustojama virpinti, todėl verta padaryti kelių sekundžių pertraukas, nuleidus netoli dugno.
Žiemai įpusėjus, ešeriai gaudomi duobėse, 10-15 metrų gylyje. Gaudant dažnai pasinaudojama ešerių smalsumu, kai jie priplaukia prie judančios blizgutės ar "velnio", kuris krenta ant dugno ir sukelia dumblo debesiukus. Gaudant "velniu", dažniausiai griebia, kabliukams grimztant žemyn. Blizgutė dažniau ešerį pagauną ne už burnos, o paprasčiausiai kabliukai užkabina priartėjusį ešerį.
Ešerių, ir dažnai didelių, galima pasigauti ir seklesnėse vietose. Visai sėkmingai jau kelerius metus naudoju neįprastą ešerių maitinimą. Pastebėjau, kad svarbu pažymėti dugną, nuleidžiant kokiu nors žymekliu, pavyzdžiui, šėrykle, kurioje įdėta pašaro ir trūklio lervų. Papildomai paberiu gerą žiupsnį trūklio lervų. Taip pašėrus ne kartą ištraukiau didesnių ešerių, gaudymo gylis 5-7 metrai. Tokiame gylyje žiemą dažnai pagaunami avižėle ar blizute. Kartais užkimba didesnis ešerys.
Nauja patirtis filme apie didelių ešerių žvejybą
Vasara
Vasarą didžiuosius ešerius mėgstama gaudyti, naudojant gyvus masalus: mailių, kuris metamas ešerių medžioklės zonoje, netoli vandens paviršiaus. Vasarą ešeriai aktyviausiai medžioja vakarais, sekdami paskui saulažuvių ar aukšlių būrius. Po medžioklės paprastai lieka paskutinės medžioklės vietoje ir ryte vėl galima sulaukti puikios žvejybos. Be mailiaus ešeriai puikiai griebia mažuosius guminukus.
Mažieji ešeriai vasarą dažnai tampa pirmuoju žvejo laimikiu. Gaudomi plūdine meškere ant slieko.
Vasaros pradžioje galima sulaukti fantastiškos ešerių žvejybos Kuršių mariose iš laivo. Gaudoma dugninėmis meškerėmis su nedideliu 15-20 g švinu, ant kabliukų veriant sliekus. Užmetus ir nuleidus ant dugno, traukiama, nestipriai prisukant valą iki 50 centimetrų vienu kartu.
Ruduo
Rudenį ešeriai laikosi vidutiniame gylyje. Šiuo metu iš gilumos pakyla ir į būrius susirenka ir didieji kupriai. Puiki žvejyba gali būti ant sekliaus šlaito 4-6 metrų gylyje. Griebia mažo ir vidutinio dydžio guminukus.
Gaudymas plūdine meškere
Ešeriams gaudyti, naudojamos 5-7 gramų plūdės. Gaudoma su plūdine sistema, naudojant slieką arba mažą žuvelę. Gaudant žuvele, dedama mažiau švino, kad žuvelė ilgai neišlaikytų po vandeniu plūdės. Masalui naudojamos nuo 1 iki 5 cm ilgio žuvelės. Naudojamas apie 6 numerio kabliukas. Ešerys masalą griebia, staigiai traukdamas sistemą gilyn, pakertama, palaukus apie 5- 10 sekundžių po stipraus panėrimo, priklauso nuo mailiaus dydžio. Gaudant slieku, ilgai laukti neverta, nes ešerys įryja giliai iš karto.
Blizgutės
Vasarai ir žiemai blizgutės skiriasi. Vasarai žjejybai naudojami lengvi iki 3 metrų spiningai minkšta viršūnėle, naudojant ploną valą. Vasarą ešeriai puikiai puola mažuosius guminukus (apie 3-4 cm) spalvos, priklausomai nuo vandens telkinio ir oro sąlygų. Ešerį dažnai pagauna ir ant didesnių masalų, kuriais gaudomos lydekos.
Žiemą naudojamos kietos blizgutės. Pastaruojuju metu sparčiai populiarėja horizontalaus žaidimo blizgutės, žaidžiančios didesniame plote dėl šoninio skendimo. Ešeriam dažnai blizgutė tik priemonė patraukti jo dėmesį ir sukviesti į poeketinį plotą iš aplinkinio dugno. Tokiose blizgutėse vietoj trišakio kabliuko dedamas paprastas kabliukas, ant kurio kabinamas masalas. Kabliukas pririšamas kelių centimetrų grandinėle arba valu, kuris leidžia masalui plaukioti atskirai nuo blizgutės. Atplaukę ešeriai, griebia lėtai besileidžiantį masalą. Panašiu principu dirba "velnias". Tai spalvotas, sunkus metalo gabaliukas, nuleistas ant dugno, sukelia dumlo debesį, kurio judėjimas privilioja ešerius. Virš jo įtaisomi keli kabliukai, laisvai judantys valu. Ešerys dažniausiai puola besileidžiantį masalą.
Labiausiai paplitusios žiemą įprastos, apie 5 centimetrų blizgutės, su įvairių spalvų atspindinčiais paviršiais. Žvejai ant trišakio mėgsta papildomai užverti ešerio akį, kabliukas apvyniojamas raudonu ryškiu siūlu.
Avižėlės
Klasikinė ešerinė avižėlė vario spalvos su sidabriniu rutuliuku viduryje. Tačiau skirtingame telkinyje prie skirtingo dugno, gylio, apšvietimo derinamos įvairios avižėlės. Ešerys gaudomas nuolat su trumpomis pertraukomis, judinant avižėlę. Žiemą ešeriai aptinkami ne tik prie pat dugno, bet ir įvairiuose gyliuose, tačiau efektyviausias gylis iki 1 metro nuo dugno. Todėl avižėlė iš lėto keliama, vėliau leidžiama. Verta avižėle pabandyti praeiti eketes, kuriose prieš tai gaudyta blizgutėmis, ešeriai dažnai būna priviliojami blizgučių žaismo, tačiau viduržiemį dažnai nenoriai puola blizgutę.
Skrituliai
Ešerius galima pagauti ir skrituliu. Ant skritulio dedama mažesnė nei lydekai žuvelė, dedama netoli vandens paviršiaus iki 3 metrų gylio. Žuvelė apie 5 centimetrų dydžio. Skritulys migruoja tvenkinio plotu, surasdamas ešerių buvimo vietą. Vietoj žuvelės galima uždėti naktinį slieką.
Ešerys turi daug spyglių ir tvirtai priaugusius žvynus. Ypač sunkiai žvynai nusiima pas daugiau kaip kelias valandas negyvus ešerius. Todėl pagautus ešerius geriausia išlaikyti kaip galima ilgiau gyvus. Šviežiam ešeriui žvynai nusiima pakankamai nesunkiai. Patyrę žvejai žvynus nudiria su visa oda, tačiau, mano nuomone, dėl nudirtos odos mažėja galimybė paruošti ešerį ypatingai skaniai. Žvynai lengviau nusiima ir ešerį trumpam panardinus į karšta vandenį. Žvynai imami anksčiau, nei imamam doroti vidų.
Ešerį galima priskirti prie skaniausių žuvų. Didesni ešeriai skanesni, nes jų mėsa riebesnė. Ešerys tarp gėlavandenių žuvų antras pagal tinkamumą tikrai žuvienei. Pirmas, aišku, ežerinis pūgžlys.
Ešerio žuvienė
Išdorojame 800 gramų ešerių. Paliekame galvas, bet būtinai išimame žiaunas. Į puodą su 2 litrais vandens dedame perpus perpjautas dvi morkas, perpus perpjautą bulvę. Užvirus vandeniui, įdedame didelį, tiek įpjautą svogūną, kad neiširtų išviręs ir galėtumėme išmesti iš žuvienės. Vėl užvirus vandeniui, dedame ešerius, šaukštą druskos, keletą lauro lapelių ir žiupsnelį juodųjų pipirų. Užvirus vandeniui, palaukiame 3 minutes, įpilame 70 g degtinės.
Žarijose keptas ešerys
Šiam patiekalui reikalingi ešeriai ne mažesni nei 300 g.
Ešeriui nuimame papilvės žvynus. Išdorojame, palikdami galvą, išimdami žiaunas ir vidurius. Pilvą prapjauname ne iki pat išeinamosios angos, o įpusėjam. Ešerio vidų ištriname druskos, krapų ir pipirų mišiniu. Į ešerio vidų įdedame jauno česnako ūglį, ploną lašinių juostelę. Uglių galime dėti tiek, kiek tilps, tačiau jie turi būti uždengti. Iš ešerio šonų pridedame po plona (apie 2-3 mm) lašinių juostelę. Suvyniojame ešerį į didelį šalpusnio ar varnalėšos lapą (folijoje tokio skonio neišgausite).
Kepti žarijose sunku išmokyti, patirtis glaudžiai siejasi su praktika, keliais perkeptais ir žemėmis išpurvintais ešeriais. Laužas kepimui daromas iš kelių glėbių lapuočių malkų. Geriausia laužą daryti nedidelėje, apie 10 centimetrų gylio, 50x50 cm duobėje. Sudegus malkoms, žarijas išsklaidome į šonus, nebijodami pamaišyti su žemėmis, ant dugno palikdami ploną sluoksnį žarijų, sumaišytų su žemėmis... Ant jų dedame į lapus suvyniotą žuvį, ant lapų dedame į šonus nustumtas žarijas, storu apie 5 cm sluoksniu. Žarijos maišomos su dugno ir šono įkaitusiomis žemėmis. Žuvis, priklausomai nuo žarijų, kepama apie 20-30 minučių.
Kai jums pavyks, jūs suprasite, kad jauno česnako ūgliui, troškintam ešerio riebaluose su lašinukai, niekas negali prilygti.
Truputį švariau bus, jei kepsite ant ir po įkaitintais akmenimis.
Rūkytas ešerys
Ešerys išdorojamas per nugarą, nepašalinant galvos, bet pašalinant žiaunas. Ešerio išklotinė įtrinama druskos, pipirų ir krapų mišiniu. Palaikome suspaustą šaltoje vietoje apie 2 valandas.
Per tą laiką sukūrename laužą arba sudeginame glėbį lapuočių malkų prakuroje. Virš laužo žarijų, 50 cm aukštyje, ant žilvyčio grotelių arba rūkykloje, nutolusioje 1,5-2 metrai nuo prakuros, sudedame suskleistus ešerius. Ant žarijų dedame sudrėkintas lapuočių (geriausia drebulė, obelis, žilvytis, uosis) pjuvenas. Galima ir kitokius šių medžių variantus, tačiau drėgnus, ne tiek degančius, kiek rusenančius. Laužą prižiūrime, laikas nuo laiko gesindami įsipliekiančią ugnį, šlapiomis kadagio ar maumedžio šakelėmis, galima ir žaliu žilvyčiu. Virš laužo daugiau išeina rūkytas kepimas, užtrunka apie 30 - 60 minučių, priklausomai nuo buvusio laužo stiprumo, vėjo. Praėjus 15- 20 minučių, žuvį apverčiame. Rūkykloje, priklausomai nuo atstumo tarp pakuros ir žuvies, 1,5-3 valandas. Po 1 valandos žuvį apverčiame.
Sergejus Jeriomenko
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Laivo nuoma menkių žvejybai. Pramoginė žvejyba, menkių žuklė, menkių žvejyba Baltijos jūroje, menkių gaudymas jūro...
Briedžių ir elnių numesti ragai, kaip juos rasti, perspektyviausios vietos.
Kaip žvejoti ešerius žiemą, ešerių žvejybos įranga, avižėlės ir blizgutės ešerių žvejybai
Žieminės žvejybos palapinė, kaip išsirinkti, kaip sukomplektuoti įrangą patogiai naktinei žvejybai
Ką padovanoti žvejui, dovanos žvejams, dovanos žvejui idėjos, kaip išrinkti dovaną žvejui
Lydekų žvejyba rudenį, lydekų žvejyba spiningu nuo kranto ir iš valties, didžiųjų lydekų žvejyba, masalai lydekoms rudenį
Žvejyba dugnine meškere, kaip išsirinkti dugninę meškerę ir įrangą dugninei žvejybai
Kaip žvejoti vėjažuves, masalai ir įranga vėjažuvių žvejybai, receptai su vėjažuvėmis
Vasarinė karšių žvejyba dugniniais feederiais, masalai ir pašarai karšių žvejybai, karšių žvejybos įranga - meškerės, valai, laikikliai
Lydekos žūklė naudojant gyvą žuvelę, sistemėlė meškerei ir lydekos gaudymas skrituliais žiemą
Kaip gaudyti lynus, lynų žūklė, masalai, pašarai, žvejybos vietos ir įranga lynų žvejybai
Medžioklės bokštelis, kaip pastatyti medžioklės bokštelį, medžioklės bokštelio brėžiniai, medžiagos bokšteliui ir statybos instrukcija.
Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams
Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta. Jų žejybai naudojamos sistemos, vietos, receptai.
Stintų žvejyba ant Kuršmarių ledo, stintų žvejybos įranga, gaudymo būdai ir stintų gaudymo vietos
Kaip išsirinkti spiningą, spiningo chrarakteristikos, spiningai džigavimui, tvitinimui, velkiavimui, ritės ir valai spiningui.
Ką žvejoti Nemuno Deltoje, karšių, stintų, kuojų, ešerių, žiobrių žvejyba Nemuno žemupyje
Rudenį Lietuvos pajūris visiškai ištuštėja. Tačiau ir tuomet čia galima rasti puikiausią pramogą.
Netikėkite, kad menkės kimba ant bet ko, gera įranga menkių žvejybai ženkliai padidina laimikį
Saugus elgesys medžioklėje, saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo testo klausimai
Kiapževejoti ant pirmojo ledo, kokias blizgutes naudoti skitringu dienos metu, apniukusią ar saulėtą dieną, pirmaledžio ešeriai
Stintų žvejyba ant Kuršių marių: kaip žvejoti stintas, stintų gaudymo įranga, kur apsistoti, išsiruošus žvejoti stintas.
Mokslininkai pataria dirbtinai išaugintų lašišų kepsnius valgyti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Kodėl?
Vėžiavimas, masalai vėžiams, vėžių gaudymo įranga, Kokių Lietuvoje galima aptikti vėžių, kaip juos gaudyti, apdoroti ir valgyti.
Tokia žvejyba gali būti gerokai įdomesnė už žvejybą natūraliuose vandens telkiniuose.
Stirnų gyvenamos vietos, racionas, biologija. Stirninų ragai. Stirnų ligos. Stirnų medžioklė ir išdorojimas.
Aktyvus laisvalaikis su fotoaparatu – foto medžioklė ir povandeninė fotografija
Gamtosaugininkai ragina aktyviau reguliuoti plėšrūnų skaičių.
Ne vieną užkietėjusį medžiotoją nustebino ir, neabejojame, maloniai nuteikė varovėmis pasiryžusios pabūti dailiosios lyties atstovės.
Siekdami išvengti nelaimingų atsitikimų, žvejai turi sugebėti atskirti pavojingą ledą.
Daug klubų sezoną atidarė būtent šį savaitgalį, beveik sutapusį su medžiotojų globėjo šv. Huberto diena.
Šiandien kiršlys paplitęs didesnėje Europos dalyje, nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų. Gausiau aptinkamas šiauriniuose kraštuose.
Žodį ‘sonaras’ (echolotas) sudaro tris reikšmės: garsas, judėjimas ir buvimo vieta. Sonaras buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą povandeninių laivų sekimui. Echolotą sudaro siųstuvas, keitiklis, imtuvas ir vaizduoklis.
1 2 |
Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Prekyba žvejybos ritėmis Kaune, kaip išsirinkti ritę, pr...
Metiniai karpiukai
Pramoginė žvejyba
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Žvejybos organizavimas Kuršių Mariose, ešerių ir karšių ž...
Žuvies pardavimas, ekologiška žuvis
Tvenkinių įžuvinimas, žuvys tvenkiniams
Medžiotojų namelio projektas
1 2 |
Velykų šventės patiekalai, tradiciniai Velykų patiekalai daugiau
Kiaušinių marginimo būdai, technikos, tradicijos ir skaniausi Šv. Velykų patiekalai
Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.
Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.
Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.
Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.
Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.
Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,
Retriveriai, retriverių veislė, auksinio retriverio priežiūra daugiau
Ešerių ir lydekos elgesys gaudant blizgute nuo ledo daugiau
Briedžių ir elnių numesti ragai, kaip juos rasti, perspektyviausios vietos.
daugiauKaip žvejoti ešerius žiemą, ešerių žvejybos įranga, avižėlės ir blizgutės ešerių žvejybai
daugiauŽieminės žvejybos palapinė, kaip išsirinkti, kaip sukomplektuoti įrangą patogiai naktinei žvejybai
daugiauKą padovanoti žvejui, dovanos žvejams, dovanos žvejui idėjos, kaip išrinkti dovaną žvejui
daugiauPlekšnių žvejyba Baltijos jūros paplūdimiuose Surf tipo meškerėmis
daugiauLydekų žvejyba rudenį, lydekų žvejyba spiningu nuo kranto ir iš valties, didžiųjų lydekų žvejyba, masalai lydekoms rudenį
daugiauŽvejyba dugnine meškere, kaip išsirinkti dugninę meškerę ir įrangą dugninei žvejybai
daugiauKaip žvejoti vėjažuves, masalai ir įranga vėjažuvių žvejybai, receptai su vėjažuvėmis
daugiauVasarinė karšių žvejyba dugniniais feederiais, masalai ir pašarai karšių žvejybai, karšių žvejybos įranga - meškerės, valai, laikikliai
daugiauLydekos žūklė naudojant gyvą žuvelę, sistemėlė meškerei ir lydekos gaudymas skrituliais žiemą
daugiauKaip gaudyti lynus, lynų žūklė, masalai, pašarai, žvejybos vietos ir įranga lynų žvejybai
daugiauMedžioklės bokštelis, kaip pastatyti medžioklės bokštelį, medžioklės bokštelio brėžiniai, medžiagos bokšteliui ir statybos instrukcija.
daugiauKelionė į Norvegiją žvejoti,menkių ir otų žvejyba Norvegijoje, žvejybos įranga Norvegijai, kur ir kuo žvejoti Norvegijoje
daugiauKaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams
daugiauKokią plastikinę valtį pirkti, geriausios plastikinės valtys
daugiauVienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta. Jų žejybai naudojamos sistemos, vietos, receptai.
daugiauKaip žvejoti kuojas ant Kuršių marių, žvejojimo būdai, masalai
daugiauKaip išsirinkti žvejybai avižėlę,kaip parinkti tinkamą sargelį, žaidimas avižėle
daugiauStintų žvejyba ant Kuršmarių ledo, stintų žvejybos įranga, gaudymo būdai ir stintų gaudymo vietos
daugiauKaip žvejoti stintas, stintinės sistemėlės, įranga stintų žvejybai, vietinių patarimai stintų žvejybai
daugiauKaip išsirinkti spiningą, spiningo chrarakteristikos, spiningai džigavimui, tvitinimui, velkiavimui, ritės ir valai spiningui.
daugiauKą žvejoti Nemuno Deltoje, karšių, stintų, kuojų, ešerių, žiobrių žvejyba Nemuno žemupyje
daugiauŽieminė žvejo apranga, kaip išsirinkti žieminę žvejo striukę, kombinezoną, plaukiantis kostiumas, termo apranga žvejui
daugiauMeškerė be žiedelių, sportinės meškerės ir žvejyba su sportine meškere
daugiau1 2 |
Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...
Prekyba žvejybos ritėmis Kaune, kaip išsirinkti ritę, pr...
Metiniai karpiukai
Pramoginė žvejyba
Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...
Žvejybos organizavimas Kuršių Mariose, ešerių ir karšių ž...
Žuvies pardavimas, ekologiška žuvis
Tvenkinių įžuvinimas, žuvys tvenkiniams
Medžiotojų namelio projektas
1 2 |
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.