Imunitetas ir imuninė sistema

Pasaulinei sveikatos organizacijai kovo 11 d. koronavisurą paskelbus pandemija, daugelis susirūpino savo sveikatos būkle. Žmogaus sveikata itin susijusi su imuninės sistemos būkle, todėl natūralu, jog tokiu metu stengiamasi imtis visų saugumo priemonių, stiprinti sveikatą bei imuninę sistemą. Karantinui tampant kasdienybe, kyla klausimas, kaip nenusilpninti imuninės sistemos tiek laiko praleidžiant namuose ir kaip ją sustiprinti? Straipsnyje aptariamas imunitetas ir imuninė sistema, aiškinamasi, kaip ji veikia ir būdai ją stiprinti, taip pat pateikiama informacija apie imuninės sistemos sąryšį su alergijomis bei koranavirusu.

Kas yra imunitetas ir imuninė sistema?

Imunitetas - organizmo sugebėjimas apsiginti nuo infekcijų, virusų ar kitų ligų sukėlėjų (kitaip vadinamų patogenų), sugebančiu mechaniškai, chemiškai ar kaip nors kitaip pažeisti organizmą. Imuninė sistema yra visų apsauginių organizmo atsakų į patogenus visuma. Imunitetas stabdo infekcijų vystymąsi, palaiko organizmo pusiausvyrą kovodamas, neutralizuodamas ir galiausiai pašalindamas kenkėjiškus patogenus. Imunitetas būdingas žmonėms ir kitiems stuburiniams gyvūnams.

Kaip veikia imunitetas?

Imunitetas yra dviejų rūšių: įgimtas (ne specifinis) ir įgytas (specifinis).

Įgimtas imunitetas yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų; apsaugą sudaro daug skirtingų gynybinių mechanizmų: fiziniai ir cheminiai barjerai (oda, gleivinė, ląstelių membranos), specialios organizmo ląstelės ir dariniai (žarnyno mikroflora, fermentai, leukocitai, antimikrobiniai peptidai ir kt., tarp jų yra ir tam tikri leukocitai - natūralūs kileriai (NK), kurių paskirtis yra sunaikinti jau užkrėstas organizmo ląsteles) skirti kovoti su virusais, infekcijomis. Gali pasitaikyti ir nespecifinių imuniteto atsakų kovai su infekcija: ūmi fazė (karščiavimas, kuris infekciją „iškaitina", be to kepenys į kraują išskiria specialius baltymus, turinčius sunaikinti bakteriją) ir uždegimas (sukeltas specialių organizmo chemikalų, skatinančių kraujotaką, kapiliarų laidumą, kraujo krešėjimą) - kurios infekciją arba sunaikina, arba sulaiko tol, kol organizmas paruošia specialius, įgytus imuninius atsakus.

Potencialūs patogenai: virusai, bakterijos, grybelis ir kt. - yra gana įvairūs, todėl ne konkreti gynybinė sistema, gebanti susidoroti su didele įvairove kenkėjiškų mikroorganizmų, žmogui yra labai naudinga. Daugelį kasdien susiduriamų mikroorganizmų įgytas imunitetas atremia dar prieš jiems sukeliant aptinkamus ligos požymius ar simptomus. Toks imunitetas greitai reaguoja į įsibrovėlius kenkėjus (per kelias minutes), tačiau nėra specifinis, nekovoja prieš kokį nors konkretų patogeną. Įgimtas imunitetas neturi jokios „atminties" ir organizmui nesuteikia ilgalaikės apsaugos nuo su prieš tai jau kovotomis infekcijomis.

Įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečius patogenus. Medžiagos, kurios atpažįstamos kaip svetimos ir sukelia imuninės sistemos atsaką, vadinamos antigenais, kovoti su jais organizmas pasitelkia „atminties atsaką" (memory response) (kada organizmas darkart susiduria su jam jau atpažįstamu patogenu) ir pradeda gaminti antikūnus - taip patogenai greičiau ir efektyviau pašalinami iš organizmo užkertant kelią ligai. Įgytas imunitetas taip pat priklausomas nuo baltųjų kraujo kūnelių - leukocitų.

Įgytas imunitetas žmogų apsaugo ne vienodą laiką. Iš istorijos bei mokslinių tyrimų žinoma, jog žmogus, kuris išgyveno užsikrėtimą tam tikra liga, pavyzdžiui, vėjaraupiais, tymais ar kiaulyte, ko gera, daugiau ta liga ir nebeužsikrės. Tačiau tai nereiškia, kad jis tapo nepažeidžiamas kitų ligų - žmogus persirgęs vėjaraupiais, vis tiek gali užsikrėsti kiaulyte ir atvirkščiai. Taip yra dėl to, jog sveikdamas jis įgijo specifinį imunitetą. Kita vertus, sezoniniu gripu, plaučių uždegimų ar peršalimu vienąkart prasirgti negana - žmogus juo užsikrėsti gali vėl ir vėl. Taip yra todėl, kad egzistuoja daugybė mikroorganizmų, žmogui sukeliančių tokius pat simptomus (o tuo būdu ir ligas). Pavyzdžiui paprasčiausią peršalimą sukelia daugiau nei 200 virusų, organizmas, susidorojęs su vienu iš jų, gali įgauti imunitetą, tačiau likę 199 patogenai žmogų gali vėl susargdinti.

Įgyto imuniteto principu veikia ir skiepai - tai sudėtiniai imunobilioginiai preparatai naudojami sudaryti dirbtinį aktyvų imunitetą.

Ir įgimtas, ir įgytas imunitetai dirba kartu neleisdami ligų sukėlėjams patekti į kūną ir jame daugintis, plisti. Šios imuninės apsaugos priemonės taip pat padeda pašalinti nenormaliais kūno ląsteles, iš kurių gali susiformuoti vėžys.

Imuninės sistemos atsinaujinimas

Kadangi imuninę sistemą sudaro daug komponentų, kiekviena šių dalių atsinaujina individualiai. Atskirų rezultatų visumą ir galima pavadinti imuninės sistemos atsinaujinimu. Pavyzdžiui:

Oda (veikianti kaip pati pirmoji kūno kliūtis kenksmingiems organizmams), o konkrečiau odos ląstelės, iš kurių ir sudarytas šis audinys, natūraliai atsinaujina maždaug kas 27 dienas.

Žarnyno mikrofloroje gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie paprastai naudingi žmogui (pvz., skaidant virškinamą maistą ar saugant žarnyną nuo žalingų bakterijų, darant įtaką antikūnų išskyrimui). Mikroflorą gali išbalansuoti netinkami maitinimosi įpročiai, antibiotikų vartojimas; tokiu atveju susilpnėja ir imuninė sistema. Mikroflorai atsinaujinti gali prireikti nuo kelių dienų iki mėnesių - priklausomai nuo to, kokių priemonių imasi individas (pokyčiai mityboje, probiotikų vartojimas).

Baltieji kraujo kūneliai arba leukocitai, vieni svarbiausių imuninės sistemos ginklų, formuojasi kaulų čiulpuose. Standartinė leukocitų gyvenimo trukmė yra 13-25 dienos, po kurių jie sunaikinami limfinėje sistemoje. Leukocitų kiekiui organizme būdingas svyravimas: mažiau ­­- ramybės būsenoje, daugiau - užsiimant fizine veikla, taip pat organizmui reaguojant į stiprias emocijas, ligas ar infekcijas; leukocitų skaičius svyruoja ir su amžiumi. Prireikus, leukocitų kiekis organizme gali padvigubėti vos per kelias valandas.

Kaip stiprinti imuninę sistemą?

Trumpai atsakyti į šį klausimą sunku, būtent dėl šios gynybinės organizmo priemonės prigimties - tai yra sistema, kurią sudaro daug veiksnių. Imuninės sistemos stiprumui įtaką gali daryti genetiniai polinkiai, aplinkos užterštumas, didelis protinis arba (per mažas) fizinis krūvis, amžius, valgymo įpročiai ar sutrikimai (arba dietos), fizinis aktyvumas, miego režimas, kai kurių medikamentų vartojimas, stresas, lėtinės ligos ir kt.

Svarbu paminėti, kad neegzistuoja tokie vaistai ar vitaminai, skiepai, kurie visiškai, 100 %, užkirstų kelią paprasčiausiam peršalimui, gripui ar kokiam nors kitam virusui. Sveikata reikia rūpintis nuolatos.

Pirmasis žingsnis norint stiprinti imuninę sistemą - atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir pasirūpinti tais veiksniais, kuriuos paprasčiausia integruoti arba kaip tik priešingai, pastebėjus žalingą įprotį, atsisakyti. Ne tik imuninė sistema, o ir apskritai visas organizmas, kūnas funkcionuoja geriau, kai yra apsaugotas nuo išorinių dirgiklių ir seka sveiko gyvenimo būdo gairėmis:

• Nerūkoma. Rūkymas skatina vėžinių ląstelių vystymąsi, slopina ląstelinio imuniteto veiklą, trikdo normalias imuninės sistemos funkcijas.
• Valgomas įvairus maistas, o jo pagrindas - daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų (šis punktas svarbus visiems, itin vyresniems žmonėms, kurie paprastai valgo mažiau ir ne tokį įvairų maistą). Taip pat labai naudinga „sveikieji riebalai", kurių gausu žuvyje, riešutuose, alyvuogių aliejuje. Toks maistas yra prisotintas vitamino C, cinko, įvairių antioksidantų, mažinančių uždegimus ir padedančių kovoti su infekcijomis. Ekspertai siūlo riboti mėsos, pusfabrikačių, apdoroto ar aliejuje virto, kepto maisto vartojimą.

Kai organizmas negauna pakankamai įvairaus maisto, gresia vitaminų ir mineralų trūkumas, kurio vitaminai buteliukuose taip lengvai nepašalins. Netinkamai ar nepakankamai besimaitinantys yra lengviau pakertami infekcinių ligų.

• Kasdien mankštinamasi, prižiūrimas svoris. Fizinė veikla gerina širdies ir kraujagyslių būklę, mažina kraujo spaudimą, padeda kontroliuoti kūno svorį ir apsaugo nuo įvairių ligų. Aktyvi veikla, mankštos, treniruotės, visai kaip ir sveikas maitinimasis, prisideda prie bendros geros sveikatos būklės, o tuo pačiu ir tvirtos imuninės sistemos. O kartais net ir labiau - padidėjusi kraujo cirkuliacija kūne, leidžia imuninės sistemos ląstelėms ir medžiagoms greičiau ir lengviau judėti kūne ir taip veikti efektyviau.
• Saikingas alkoholio vartojimas. Piktnaudžiavimas alkoholiu didina vėžio riziką ir trikdo baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) veiklą, organizmui darosi sunku reaguoti į infekcijas.
• Laikomasi adekvataus miego režimo. Miego stoka sąlygoja svarbaus imuninės sistemos hormono melatonino trūkumą. Šis hormonas daro didelę įtaką imuninės sistemos veiklai ir vidiniams organizmo bioritmams. Melatonino trūkumas gali išprovokuoti imunodeficitą.
• Imamasi sąmoningų priemonių išvengti infekcijų: plaunamos rankos, naudojimui tinkamai apdorojami mėsos produktai
• Valdomas stresas. Ilgalaikis stresas ar nerimas organizme produkuoja streso hormonus, kurie slopina imuninės sistemos veiklą. Negana to, kai kurie negalavimai, tokie kaip pilvo skausmai, dilgėlinė ar širdies ligos yra stipriai susijusios su patiriamu ilgalaikiu emociniu stresu (tokiu kaip sudėtingi santykiai ar konfliktai su šeima, draugais, bendradarbiais; iššūkiai darbinėje aplinkoje). Stresas kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus, lygiai taip pat ir su streso valdymu - reikia rasti būdą, kuris padeda konkrečiai individui. Kelios idėjos: įvairios atsipalaidavimo technikos (pavyzdžiui, meditacija, kvėpavimo pratimai, joga), mankštinimasis, laikas sau, pokalbiai su artimaisiais, kai stresas itin kamuoja - konsultacija su psichologu.
• Nepiktnaudžiaujama ultravioletiniais spinduliais. Ultravioletinė spinduliuotė gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Esant trūkumui - imunitetas silpnėja, bet per didelė dozė mažina organizmo atsparumą, slopina imuninės sistemos aktyvumą.

Reziumuojant, sveikas gyvenimo būdas, padėdamas žmogaus sveikatai, prisideda ir prie imuninės sistemos stiprumo.

Imunitetas ir alergijos

Alergija - perteklinė kūno reakcija į svetimas medžiagas (antigenus; kalbant apie alergijas, konkrečiai antigenai vadinami alergenais), kurios paprastai žmogui yra nekenksmingos. Kai kurie žmonės gimsta su genetiniu polinkiu į alergijas (tačiau ne su pačiomis alergijomis!), kitiems alergijos gali išsivystyti. Kai kūnas susiduria su tam tikromis medžiagomis, suklysta palaikydamas jas kenksmingomis ir išprovokuoja imuninės sistemos reakciją, tuomet ir susiformuoja alergija.

Alergenais gali būti žiedadulkės, vaistai, tekstilės medžiagos, bakterijos, maisto produktai ar chemikalai. Imuninė sistema prieš alergenus kovoja su antikūnais (specifiškai reaguojančiais į atitinkamus alergenus). Pasireiškusi alerginė reakcija reiškia, jog imuninė sistema produkuoja antikūnus, kurie identifikuoja konkretų alergeną kaip kenksmingą, nors paprastai žmonėms jis visai nepavojingas. Alerginės reakcijos gali pasireikšti iškart (šienligė, alergijos maistui, vabzdžių, gyvačių įgėlimai, astma ir pan.) arba pavėluotai (dermatitas). Pavojingiausia, o kartais ir mirtina alerginė reakcija - anafilaksinis šokas, galintis pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo sistemas.

Imunitetas ir koronavirusas

Koronavirusas priklauso virusų Coronaviridae grupei. Tai pačiai ligų grupei kaip ir paprastasis peršalimas taip pat ir SARS (su kurio epidemija Kinija kovojo dar 2003 m.), MERS (2012 m., plitimas pasaulyje prasidėjo iš vidurio Rytų). Manoma, kad abu virusai susiformavo šikšnosparniuose, nuo jų užsikrėtė kiti gyvūnai, o galiausiai ir žmogus. 2019 m. koronaviruso, prasidėjusio Uhane, Kinijoje, oficialus pavadinimas yra SARS-Cov-2, o viruso sukeliama liga - COVID-19. Kaip svarbiausi simptomai išskiriama karščiavimas, kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis tačiau galimos ir sudėtingesnės komplikacijos. Visgi, ko gera, svarbiausias šio viruso požymis yra jo didelis užkrečiamumas. Virusu užsikrėtusiuosius sunku sekti, kadangi kai kuriais atvejais simptomai nepasireiškia iki 14 dienų (inkubacinis periodas), o kartais užsikrėtusysis gali išlikti tiesiog viruso nešiotoju ir jokių simptomų taip ir nepajusti. Daugelis užsikrėtusiųjų COVID-19 patiria tik švelnius ar vidutinius simptomus. Rizikos grupėje sunkiai sirgti ar ligos komplikacijoms išsivystyti yra senoliai, žmonės, jau turintys medicininių problemų, tokių kaip diabetas ar vėžys.

Virusas labiausia plinta per kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis arba paviršiais, o konkrečiai lašeliniu būdu (kada užsikrėtęs žmogus nusičiaudi ar nusikosėja neprisidengęs). Arti esantys žmonės tokius lašelius gali įkvėpti arba priliesti nukritusius ant kokio nors paviršiaus, o tada liesdami veidą (akis, nosį, burną) užkrėsti savo organizmą - galiausiai taip ir susergama.

Vaistų ar skiepų (kaip ir nuo anksčiau minėto peršalimo) nuo Covid-19 kol kas nėra, taip pat neaišku, ar persirgus šia liga jai įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Medicinos ekspertai išskiria dvi svarbiausias priemones apsisaugoti nuo užkrato: laikytis higienos normų (plauti rankas, čiaudėti tik į servetėlę ar alkūnės linkį) ir laikytis karantino - kol nebus išrasta vakcina, tai geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą.

Imuninę sistemą sudaro daug veiksnių. Rūpintis sveikata reikia nuolatos, kadangi priemonės jai stiprinti rezultatų duos su laiku. Sveikas gyvenimo būdas ir higienos laikymasis saugo ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų infekcijų bei ligų. Likime sveiki.

Šaltiniai:

Aarp, Boosting immune response

Britannica, Allergy

Britannica, Corona Virus Group

Britannica, Human microbiome

Britannica, Immune System

Britannica, Questions About Covid-19

Britannica, White Blood Cell

Harvard, How to Boost Your Immune System

Kazbarienė, B. (2014). Apie imunitetą. Nacionalinis vėžio institutas. Vilnius: Petro ofsetas

Science direct, Immunology and microbiology

Rnceus, White Blood Cell Count (WBC) and Sifferential

World Allergy Organization (WAO). (2013). White Book on Allergy

World Health Organization (WHO), COVID-19, Prevention

Autorė: Viktorija Vaickutė