Žvejyba žiemą
Spausdinti
2011-01-05 00:03
Ledas, apšvietimas ir žuvų elgesys
Apšvietimo intensyvumas ir trukmė informuoja vandens gyvius apie tam tikrus gamtos pokyčius, o tai lemia jų elgesį.
Žiemos pradžioje daugelis šilumą mėgstančių žuvų (karpiai, karosai, lynai) spalio–lapkričio mėnesiais susimeta į didelius būrius ir keliauja į vadinamąsias žiemojimo duobes. Pusiau sustingę, beveik nejudėdami jie čia išbūna maždaug tris mėnesius. Karpiai laikosi gelmėje, labai tankiai susispaudę. Šalia gali būti salačių, lynų. Paspaudus šaltukui, kaimynystėje gali įsikurti ir karšių, tačiau orams atšilus jie palieka duobę ir iškeliauja ieškoti maisto.
Ešeriai, lydekos, sterkai rudenį pasitraukia į gilesnes vietas, o vandenį uždengus ledui grįžta į rugsėjo mėnesio medžioklės plotus. Karosai, aukšlės ir kuojos labai retai palieka vasarą pamėgtas vietas.
Negiliuose telkiniuose ir ten, kur nedaug maisto, karosai pasislepia po lapais arba įsirausia į dumblą. Dumble jie ilgiau išbūna tik šiauriniuose rajonuose, o piečiau, vandeniui pradėjus šilti (maždaug vasarį), jie vėl aktyvūs. Jei žiema nėra labai šalta, tikimybė pagauti karosą – didelė.
Ledo danga keičia plėšrių žuvų elgesį. Ešeriai priskiriami prie prietemos ir dieninių plėšrūnų, lydekos – prietemos, sterkai – prie stiprios prietemos.
Rudenį ešeriai ir lydekos maitinasi visą parą: dieną gaudo aukas iš pasalų, o prietemoje išplaukia į atvirus vandenis ir medžioja.
Sterkai gali pasikliauti regėjimu tokiomis sąlygomis, kur kitos žuvys matyti negali, todėl jiems medžioti geriausiai sekasi didelėje prietemoje.
Prietemoje ir prieš aušrą lydekos ir ešeriai mato kaip dieną, o žuvys pradeda atsiskirti nuo būrio, taigi plėšrūnams garantuojama sėkminga medžioklė. Visiškai sutemus daugumas mažųjų žuvelių nusileidžia ant dugno ir sustingsta. Plėšrios žuvys tuo metu nebemedžioja.
Beje, žiemą gerokai susilpnėja gaudomų žuvų reakciją į galimą pavojų.
Ieškant plėšrūnų dideliuose vandens telkiniuose, nebūtina ieškoti jų duobėse ir po šaknimis. Daug dažniau jų galima užtikti prie ledo, neuždengto sniegu, plotelių: silpna, išskaidyta šviesa vilioja į tokias vietas aukšles ir kitas smulkias žuveles.
Beje, tyrimai parodė, kad šios vietos traukia ir ešerius, tiek jaunus, tiek subrendusius. Subrendę ešeriai tiesioginės šviesos vengia ir sukasi aplink tokį plotelį tamsoje.
Poledinei žūklei naudojami įnagiai gali būti labai kuklūs, nes svarbiausia sėdėti prie lede išgręžtos eketytės. Anksčiau daugelis žvejų poledinės žūklės „meškeres“ gamindavosi patys, dabar viską galima nusipirkti žūklei skirtose parduotuvėse. Juo labiau, kad poledinės žūklės įranga kainuoja pigiau už šiltajam sezonui skirtas meškeres.
Vandens temperatūra ir žuvų elgesys
Vandens temperatūra – reikšmingiausias gamtos veiksnys, turintis tiesioginės įtakos žuvų medžiagų apykaitai.
Visas žuvis pagal temperatūros, kuriai esant įmanomas normalus jų egzistavimas, galima suskirstyti į mėgstančias šilumą (karpiai, karosai, lynai, eršketinės žuvys) ir mėgstančias šaltį (upėtakiai, lašišos, vėgėlės, kt.).
Pirmųjų medžiagų apykaita aktyviausia esant +17–+28°С, temperatūrai sumažėjus iki +17°С, maisto ieškosi lėčiau. Žiemą daugelio žuvų medžiagų apykaita apskritai sustoja. Žiemą jos praleidžia vandens telkinių gelmėje beveik nejudėdamos.
Šaltį mėgstančioms žuvims optimaliausia yra +8–+16°С temperatūra. Žiemą jos aktyviai maitinasi, o neršia rudenį ir žiemą.
Prie atšalimo ir vandens temperatūros sumažėjimo žuvys pripranta per 17–20 parų.
Vandeniui atšąlant ilgam, žuvys turi turėti ne tik pakankamas riebalų, t. y. energijos, atsargas, bet ir išsaugoti normalią medžiagų apykaitą.
Eketėlės
Eketėlės skersmuo priklauso nuo planuojamų gaudyti žuvų dydžio. Jei ruošiamasi gaudyti tik ešerius, užteks grąžto su 4 colių (10,16 cm) skersmens sraigtu. Jei tikitės sugauti lydeką, vaivorykštinį upėtakį ar kokią apvalaus kūno žuvį, reikės grąžto su mažiausiai 6 colių (15,24 cm) skersmens sraigtu. Dar stambesnių žuvų, tų pačių lydekų ar didelių vaivorykštinių upėtakių, žvejybai teks gręžti iki 10 colių (25,4 cm) skersmens eketes.
Jaukas
Didžioji dalis žiemą iš po ledo traukiamų žuvų sugaunama ant mailiaus. Šis jaukas gerokai pranašesnis už kitus. Nėra blogi ir kiti: lervos, kruopos ir pan., tačiau gyvas mailius dažnai būna geriausias. Taip pat galima naudoti ir dirbtinius jaukus.
Strategija
Paradoksalu, bet atrodo, kad poledinę žūklę mėgstančiųjų daugiau negu žvejojančiųjų vasarą. Nepaisant gamtos kaprizų ir kartais pasitaikančio visiško nekibimo, žiemą taip pat įmanoma neblogai žvejoti. Tiesa, reiktų tinkamai įvertinti situaciją konkrečiame vandens telkinyje. Praverstų žinoti, kad net žiemą maždaug 20–35 rūšių žuvys (priklausomai nuo vandens telkinio) intensyviai maitinasi nepaisant atmosferinio slėgio pokyčių. Žinoma, kiekvieną konkrečią rūšį reikia žvejoti skirtingai, reikia ir bent jau minimalių žinių apie žuvų elgesį žiemą.
Žiemą ne visos žuvys ne tokios aktyvios kaip vasarą, tačiau ešeriai ir sterkai išlieka ganėtinai aktyvūs. Žvejojant ešerius net rekomenduojama aktyviai judinti jauką. Yra specialių poledinei žūklei skirtų meškeryčių su vibruojančiu meškerykočiu, bet jauką galima judinti ir patiems. Žiemą neblogai kimba lydekos, tačiau prieš lipant ant ledo reikia nusiteikti, kad daugiau kibs įvairaus mailiaus.
Žvejyba prasideda tuo, kad jaukas nuleidžiamas ant dugno, ten paliekamas kelias minutes pagulėti, vėliau pradedamas kelti į viršų iki pat eketėlės krašto. Jaukas pakeliamas maždaug metru per vieną kilstelėjimą.
Išmėginę vieną eketėlę ir nieko nepagavę, keiskite vietą. Jei pagavote žuvį, kitu „metimu“ nuleiskite jauką į panašų gylį, palaikykite jį ten ir pradėkite „žaidimą“ iš naujo. Jei žuvys vėl nustos kibti, pragręžkite dar vieną skylutę. Jei turėsite kelias „paruoštas“ eketėles, galėsite pakaitomis jas kaitalioti.
Naudinga žinoti
Neverta stambios žuvies traukti iš eketės plonu valu. Ją ištraukti vertėtų ranka dviem pirštais suėmus galvą šalia žiaunų. Kabliuką ištrauksite kelis kartus paspaudę žiaunų viršų – žuvis pati išsižios.
Prieš pat eketėlę žuvis pradeda stipriau priešintis. Jei ji bus užtamsinta, kad ir mestelėjus gniūžtę sniego, žuvis pradės elgtis ramiau. Atsargines ir nenaudojamas eketėles reiktų užberti sniegu, nes iš apšviestų vietų žuvys traukiasi.
Ten, kur krantas vingiuotas, pasitaiko vietų miško šešėlyje. Tokiose vietose, jei leidžia gylis, susirenka žiemą šviesos vengiančios žuvys. Jei žvejojant prie dugno pagaunami tik smulkūs ešeriai, pamėginkite žvejoti kokiu pusmetriu aukščiau. Dažnai stambesni ešeriai laikosi virš mailiaus.
Gręždami ledą, iš eketėlės jį meskite prieš vėją. Už ledo, išmesto pavėjui, kauburėlių, nuolat kibs valas žvejojant.
Žvejodami valykite ledą ne tik iš eketėlės, bet ir nuo valo. Neišvalytoje eketėlėje blogiau matyti, kaip kimba, o valas pradeda kibti prie ledukų.
Vertėtų žvejoti ten, kur gausu senų eketėlių. Tai rodo, kad čia neseniai gerai kibo.
Žiemą žuvys laikosi vienoje vietoje arba juda labai lėtai. Ieškokite žuvų, bus linksmiau žvejoti ir greičiau džiaugsitės laimikiu.
Ryte ir vakare geriau kimba mažame gylyje, dieną reikia eiti ten, kur giliau.
Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Žūklės įrankių ir aksesuarų galite įsigyti UAB "Salmolita".
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!

Komentarai
tai kaip zvejyba ? kur kimba ?