Maisto derinimo principai

Jaučiatės apsunkę, nėra energijos, puola įvairios ligos? O galbūt niekaip nesiseka atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų, nors ir labai stengiatės? Dėl visa to kalta gali būti netinkamai suderinta, nors ir sveika mityba. Kad ir kokia mitybos kryptimi - veganizmu, vegetarizmu, Paleo ar kokia kita pakraipa vadovautumėmes, svarbu žinoti ką, su kuo ir kada valgyti, kad jaustumėmės energingi ir žvalūs.

Visi esame girdėję, jog mėsa nedera su bulvėmis, bet ar žinojome, kad po sočių pietų daug geriau jausimės suvalgę gabalėlį šokolado, nei vaisių? Nors, po pietų geriausiai deserto išvis atsisakyti. Maisto derinimas - atskiras mokslas, tačiau pagrindines taisykles galime įsisamoninti visi.

Svarbiausia - sklandus virškinimas

Pagrindinis maisto derinimo tikslas - užtikrinti, kad suvalgytas maistas būtų tinkamai suvirškintas, t.y. mūsų organizmas pasisisavintų jame esančią reikalingą energiją ir svarbias medžiagas, o nereikalingi suskaidyti komponentai neužsiliktų skrandyje ar žarnyne ir būtų tinkamai pašalinti.

Maitinantis tinkamai suderintu maistu, pavalgę jausimės energingi, nes mūsų organizmas pasisavins jam būtinas maistines medžiagas bei vitaminus ir tai suteiks mums gyvybingumo, nepriaugsime nereikalingų kilogramų, džiaugsimės švaria ir skaisčia oda.

Tuo tarpu, kai maitinamės netaisyklingai ar nesivadovaujame rekomenduojama produktų seka, sutrinka virškinimo procesas, maisto medžiagos užsilieka skrandyje ir žarnyne, pradeda pūti. Blogiausia, kad pūvimo metu išsiskiria įvairios kenksmingos medžiagos ir toksinai, kurie patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą, gali sutrikdyti svarbius fiziologinius procesus. Todėl skundžiamės vidurių pūtimu, dujų kaupimųsi, vargina pilnumo jausmas, nuovargis, rėmuo, užsiteršia oda, prasideda įvairios ligos. Be to, iš maisto nėra pasisavinami būtini vitaminai ir mikroelementai, tad prasideda vitaminų ir kitų būtinų medžiagų trūkumas.

Skirtingi maisto komponentai - skirtingas virškinimo procesas

Maistą sudarančius komponentus galima skirti į 3 pagrindines grupes - angliavandenius, baltymus ir riebalus. Pagrindiniai šių maisto komponentų pavydžiai pateikti lentelėje.

Pagrindiniai maisto komponentai ir jais gausūs maisto produktai

Skirtingiems maisto komponentams būdinga ir skirtinga cheminė struktūra, tad skiriasi ir jų virškinimo procesas. Lengviausiai ir greičiausiai yra virškinami paprastieji angliavandeniai. Jų skaidymą užtikrinantys fermentai pradeda virškinimo procesą dar burnoje. Teigiama, jog suvalgę vidutinio dydžio vaisių, jį suvirškinsime per pusvalandį. Kiek ilgiau užtrunka sudėtinių angliavandenių virškinimas, tačiau jų suvalgę ilgiau jausimės sotesni. Angliavandeniai - būtini maisto komponentai, užtikrinantys tinkamą mūsų organizmo veiklą. Dėl greito jų virškinimo, juose esantis cukrus greitai patenka į kraują ir mes pajuntame energijos antplūdį. Deja, jis dažnai, ypač suvalgius saldumynų ar vaisių, yra trumpalaikis, tačiau labai svarbus ir būtinas smegenų veiklai užtikrinti. Dauguma žmonių vengia angliavandenių, tuomet organizmas juos suskaido pats iš kitų maisto produktų. Tiesa, pernelyg didelis angliavandenių kiekis paverčiamas riebalais, tad iš tiesų sustorėti galime netgi ir valgydami daug vaisių.

Baltymai virškinami skrandyje, kur vyrauja jų virškinimui tinkama rūgštinė aplinka. Kaip ir angliavandeniai, baltymai yra gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui ir yra pagrindinė raumenų, įvairių audinių, plaukų, nagų ir daugelio kitų organų statybinė medžiaga. Vėliausiai prasideda ir ilgiausiai užtrunka riebalų virškinimas - jie virškinami tik patekę į žarnyną. Kaip ir kiti maisto komponentai, riebalai mums gyvybiškai būtini - dauguma vitaminų įsisavinami kartu su riebalais, jie užtikrina tinkamą hormonų veiklą.

Pirmiausiausia - lengviausiai virškinami maisto produktai

Laikantis maisto derinimo taisyklių svarbu vadovautis pagrindiniu principu - pirmiausiai valgome lengviausiai virškinamus maisto produktus (pvz. vaisius), o sunkiausiai ir ilgiausiai virškinamais riebiais patiekalais gardžiuojamės vėliausiai.

Derėtų įsiminti šią maisto produktų valgymo sekos schemą ir ja vadovautis:

1. Paprastieji angliavandeniai - valgomi pirmiausiai

2. Sudėtiniai angliavandeniai

3. Baltymai

4. Riebalai - valgomi vėliausiai

Tad suvalgius vaisių, jau pusvalandžio galima rinktis kitus maisto produktus. Puikus pasirinkimas - žuvies ar mėsos patiekalai su garuose virtomis dažovėmis (brokoliais, morkomis) ar tiesiog lapinėmis salotomis. Prie visų maisto produktų puikiai derantys paprastieji angliavandeniai gali būti virškinami tiek rūgštinėje (kaip ir baltymai), tiek šarminėje terpėje, tad netrikdomas virškinimo procesas. Tuo tarpu krakmolu turtingi sudėtiniai angliavandeniai virškinami šarminėje aplinkoje, tad valgant juos kartu su baltymais, sutrinka visas virškinimo procesas.

Suvalgius baltyminio maisto kito gardžiavimosi derėtų palaukti apie 3-4 valandas. Be to, valgymo metu geriau negerti skysčių, ypatingai saldžių ir šaltų gėrimų. Idealu stiklinę kambario temperatūros vandens išgerti 15 min iki valgio arba praėjus 1 val.

Labiausiai rekomenduotini deriniai

Svarbu ne tik kaip deriname, bet ir kada valgome

Vertėtų atsižvelgti ne tik į skirtingų komponentų derinimą, bet ir į fiziologinius bioritmus. Ryte geriausiai rinktis lengvai virškinamus maisto produktus, t.y. angliavandenius - vaisius, košes. Pietums - kiek sudėtingesnius ir ilgiau virškinamus krakmolingus angliavandenius arba baltymus su paprastaisiais angliavandeniais. Tuo tarpu vakarienei labiausiai tinka baltymais turtingi maisto produktai.

Kokių įprastų ir pamėgtų derinių turėtume vengti?

NE: Vaisiai desertui. Daugelis po pagrindinio patiekalo desertui renkasi vaisius. Iš tiesų tai vienas prasčiausių pasirinkimų. Vaisiai sudaryti iš angliavandenių, kuriuos reikėtų valgyti tuščiu skrandžiu, kuomet jie be vargo suvirškinami, o juos valgant po sotaus maisto pažeidžiama pagrindinė derinimo taisyklė ("nuo lengviausio prie sunkiausio"), todėl sutrikdomas virškinimas ir vaisiai lieka skrandyje, kol bus suvirškintas prieš tai suvalgytas maistas. Tad geriau rinkimės gero juodojo šokolodo gabalėlį arba atsisakykime deserto.

NE: baltymai ir krakmolu turtingi produktai vienu metu. Tai vienas sunkiausiai virškinamų ir labiausiai nerekomenduotinų derinių. Tad klasikinė mėsos ir bulvių, makaronų ar ryžių kombinacija neturėtų vyrauti mūsų lėkštėse. Virškinant baltymus skrandyje išskiriamas fermentas pepsinas, kurio veikimui būtina rūgštinė aplinka, tuo tarpu krakmolingi maisto produktai virškinami šarminėje aplinkoje.

NE:

pusryčiai ar įvairių grūdų košės, pagardintos pienu. Pieno produktai - baltymų šaltinis (virškinami rūgštinėje aplinkoje), sausieji pusryčiai ar košės - sudėtingieji angliavandeniai (virškinami šarminėje aplinkoje). Tad virškinimo fermentų veikla išderinama, jiems suskaidyti išskiriama daugiau skrandžio sulčių ir užuot tapęs energijos šaltiniu, toks derinys mus apsunkins bei sukels nemalonius pilvo pojūčius. sausieji

Keli paprasti receptai, ne tik derantys kartu, bet ir suteikiantys energijos ir jėgų pavasariui

Saulėgrąžos ir grūdai - vitamino E šaltinis. 1/2 puodelio saulėgrąžų sėklų, įmaišytos į sausus pusryčius ar rytinę košę, užtikrins vitamino E dienos normą. Šis vitaminas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis bei apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Omletas su raudonąja paprika - lygesnei odai. Suvalgę 1/2 puodelio smulkintos raudonosios paprikos gausime vitamino C dienos normą. Šis vitaminas ne tik pasižymi jau žinomomis savybėmis, bet ir padeda išsaugoti odos drėgmę bei apsaugo nuo naujai atsirandančių raukšlių.

Sumuštinis su špinatais - geresniam regėjimui. 3 špinato lapeliai ne tik pagardins sumuštinį ar salotas,

Vanduo su spanguolių sultimis - apsaugai nuo dantų apnašų. Nesaldintos spanguolių sultys neleidžia ant dantų kauptis apnašas formuojančioms bakterijoms.o taip pat ir užtikrins bent 20 proc. vitamino A, svarbaus regėjimui, dienos normos.

Graikiškasis jogurtas praturintas natūraliomis uogomis - stipriems raumenims. Graikiškame jogurte yra bent 2 kartus daugiau baltymų nei įprastame, kurie yra pagrindinė raumenų statybinė medžiaga. Be to, baltymai padeda deginti riebalus. Na, o natūralios uogos suteiks saldų skonį ir bus daug sveikesnės nei įprastinis pirktas braškių ar kito skonio jogurtas, neturintis nieko bendro su natūraliais produktais.

Makaronai su petražolėmis - stipriems kaulams. Pagardinę įprastinius makaronų patiekalus bent  keliais petražolių žiupsneliais užsitikrinsime vitamino K, padedančio išsaugoti sveikus it tvirtus kaulus, dienos normą

Žalioji arbata su citrina - antioksidantų šaltinis. Pagardinus žaliąją arbatą keliais citrinos griežinėliais, antioksidantų poveikis gali išaugti net 4 kartus. Panašiu, tik kiek silpnesniu, poveikiu pasižymi ir apelsinai, Laimo vaisiai bei greipfrutai.