Blykstės: kaip išsirinkti tinkamą?

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Agnė Palilionytė 

Blykstė - nepakeičiama fotoaparato palydovė, visada gelbstinti esant nepakankamam apšvietimui. Su šia užduotimi susidoroja net mažytės, fotoaparate įmontuotos, blykstės. Tačiau augant reikalavimams, keliamiems šviesos charakteristikoms ir nuotraukų kokybei, vien to nebepakanka ir ankščiau ar vėliau ateina laikas rinktis išorinę blykstę. Tokiai dienai išaušus fotografijos entuziastus užgriūva visa klausimų lavina, verčianti griebtis už galvos. Kaip pasirinkti tinkamą išorinę blykstę, jeigu techninės charakteristikos ne ką daugiau suprantamos nei sanskritas? Neskubėkite pulti į paniką ar pradėti dar vieną betikslę diskusiją iš serijos „kuri blykstė geresnė?".  Viskas nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Fotografijoje įprasta, kad mėgėjų keliami reikalavimai kartu su įgūdžiais auga sparčiau nei žinių bagažas, todėl taip sunku pasirinkti optimalų variantą ar numatyti kiek ilgai pasirinkimas atitiks, nuolatos augančius poreikius. Jau net nekalbant apie tai, kad blykstės techninės charakteristikos iš pažiūros neturi nieko bendra su realiu jos veikimu. Jis priklauso nuo tokios daugybės nenumatytinų sąlygų, kad retas gali prognozuoti būsimą rezultatą. Blykstės pasirinkimą derėtų pradėti ne nuo ateities prognozių, modelių skirstymo į gerus ar blogus, o nuo savo tikslų ir poreikių apsvarstymo, kurį papildžius nedidelėmis teorinėmis žiniomis dvejonių, dėl pasirinkimo teisingumo, likti neturėtų. Klausimus apie gerus ir blogus modelius derėtų atidėti į šalį. Savo vardą rinkoje įtvirtinę gamintojai negamina gerų ar blogų blyksčių. Jie stengiasi sukurti įvairius vartotojų poreikius atitinkančią produkciją. Taigi pasirinkti tikrai yra iš ko, net nežiūrint į nepriklausomų gamintojų siūlomas alternatyvas.

Fotografijos entuziastų dėmesį išorinės blykstės patraukia didelę kūrybinę laisvę suteikiančiomis savybėmis, kurios greičiausiai visiems gerai žinomos:

• pasižymi didesniu, reguliuojamu galingumu palyginti su vidine blykste;
• šviesos pasiskirstymas kadre derinamas prie objektyvo židinio nuotolio;
• turi galimybę keisti šviesos kritimo kryptį pasukant galvą;
• gali būti naudojama nuotoliniu būdu;
• yra galimybė sujungti kelias blykstes.

Šių savybių dėka išorinės blykstės iš šviesos „granatos" virsta galingu ir funkcionaliu instrumentu, kurį derėtų vertinti kaip savarankišką šviesos šaltinį, o ne ieškoti jos pranašumų lyginant su vidine blykste. Todėl svarbu blykstės charakteristikas vertinti ne tik kaip pakankamas papildomam pašvietimui, o galvoti apie jos, kaip pagrindinio šviesos šaltinio panaudojimą.

 
Naudota Canon Speedlite 580 EX

Išorines blykstes kaip ir fotoaparatus galima grubiai suskirstyti į: mėgėjiškas, pusiau profesionalias ir profesionalias. Mėgėjiškos klasės blykstės silpnesnės ir pasižymi siauresniu funkcijų diapazonu, palyginti su to paties gamintojo ir konstrukcijos blykstėmis. Šiai klasei priskirtinos Canon Speedlite 90EX, Pentax AF200FG, Nikon Speedlight SB-400. Apie jų pirkimą derėtų galvoti tik tuo atveju, kai fotoaparatas neturi įmontuotos blykstės. Kadangi tokių blyksčių šviesos charakteristikos nežymiai skiriasi nuo fotoaparate įmontuotų blyksčių.

Pusiau profesionalias blykstes nuo profesionalių, skiria galingumas, blyksnių skaičius, pasikrovimo laikas ir panašūs niuansai. Šios klasės blykstės paprastai būna vedamosios (slave): Canon SpeedLite 430EX ar Nikon - Speedlight SB-600. Iš profesionaliai klasei priklausančių blykščių: Canon Speedlite 580EX II, Canon Speedlite 600EX-RT, Nikon Speedlight SB-800 ir SB-900 galime drąsiai tikėtis nepriekaištingai preciziško darbo ir neribojamos veiksmų laisvės.

Apie tai, kokios klasės blykstė reikalinga, gali pasufleruoti jūsų fotoaparatas. Tuo atveju, jei turimas fotoaparatas patenkina poreikius, analogiškos klasės blykstė neturėtų nuvilti. Žinoma, tai menkas argumentas, kai kalbama apie tokio dydžio investicijas į įrangą, todėl panagrinėsime jų charakteristikas smulkiau.

Vedantysis skaičius (Guide Number GN)

Kartais dar vadinamas galios skaičiumi. Tai pagrindinis parametras charakterizuojantis blykstės galingumą. Jis rodo maksimalų atstumą metrais, kuriuo galima gauti teisingai eksponuotą kadrą, kai diafragma lygi 1, o ISO 100. Ieškant pačios galingiausios blykstės šis skaičius nekelia didelio galvos skausmo, tereikia pasirinkti blykstę, turinčią didžiausią vedantįjį skaičių. Tačiau ieškant optimalus varianto teks šiek tiek paskaičiuoti. Neskubėkite numoti į tai ranka, tai paprastas ir tikslus būdas gauti duomenų apie konkrečios blykstės galimybes.

Pabandykime pritaikyti tai praktiškai:

Turimo objektyvo maksimali diafragma 5,6, blykstės galingumas - 43, norime sužinoti, kokiu maksimaliu atstumu galėsime gauti teisingai eksponuotą kadrą:

Atstumas = vedantysis skaičius / diafragma

Taigi:

43/5,6 = 7,6, kai ISO 100.

Su vidinės blykstės galingumu, kurio pakanka vos 2 -3 metrams, neverta ir lyginti. Nors aštuoni metrai nėra labai didelis atstumas. Didelėse patalpose: renginių ar sporto salėse, bažnyčiose tikrai pajusime tokios blykstės galingumo trūkumą, ypač naudojant atspindėtą šviesą. Žinoma, visada galime padidinti jautrumą. Norint sužinoti kaip pasikeis maksimalaus atstumo reikšmė didinant ISO, reikia padalinti jautrumo reikšmę iš šimto ir ištraukus kvadratinę šaknį padauginti turimą atstumą iš gauto skaičiaus:

√ (200/100) = 1,41

Maksimalus atstumas, kai ISO 200:

7,6*1,41 = 10,7

Tokiu pat principu galime rasti diafragmos reikšmę, žinodami atstumą ir galingumą, arba galingumą, kai žinomas atstumas ir diafragma. Galima pasidžiaugti, kad atsiradus TTL ekspozicijos matavimo technologijai, fotografavimo metu nebereikia nieko skaičiuoti. Fotoaparato procesorius puikiai atlieka šiuos skaičiavimus savarankiškai, atžvelgdamas į visas įmanomas sąlygas ir niuansus, turinčius įtakos šviesos charakteristikoms ir galingumui.

TTL

Šio ekspozicijos matavimo metodo atsiradimas, išvadavo fotografus nuo sudėtingų skaičiavimų, ieškant reikiamo blykstės galingumo. Iki tol blykstė dirbo sau, fotoaparatas sau. TTL pavertė jų darbą nepriekaištingu bendradarbiavimu. Šio bendradarbiavimo principas remiasi ant sensoriaus patekusios šviesos matavimu. Blykstei suveikus, fotoaparato procesorius paskaičiuoja teisingą ekspoziciją ir nurodo blykstei, kokiu galingumu ji turi blykstelėti, kad kadras būtų teisingai eksponuotas. Tuomet blykstė suveikia antra kartą. Tik tuomet padaroma nuotrauka. Taip, blykstė išties suveikia du kartus, tačiau šis procesas vyksta taip greitai, jog galėtume prisiekti, jog fotografuojant, ji blyksteli tik kartą. Tuo įsitikinti galima tik tada, kai išorinė blykstė sinchronizuojama pagal įmontuotą fotoaparate blykstę. Išorinė blykstė suveikia, tačiau gauname tamsų kadrą. Taip atsitinka būtent todėl, kad išorinė blykstė suveikia tuo metu kai vidinė blykstė blykstelėjo pirmą kartą.

TTL dėka turime tokius tikslius matavimus, blykstės galingumas parenkamas atsižvelgiant ir į atstumą nuo objekto, į kurį objektą nustatytas ryškumas, ir į tai, koks yra objektyvo židinio nuotolis, sensoriaus jautrumas, fotografuojama tiesiogine ar nukreipta šviesa. Todėl tokiu svarbiu tampa blykstės suderinamumo su fotoaparatu klausimas. Gamintojai skiria daug dėmesio, kad tarp jų gaminamų blyksčių ir fotoaparatų bendravimo nekiltų jokių nesusipratimų. Dauguma naudoja savo unikalią TTL modifikaciją i-TTL Nikon ar E-TTL Canon. Todėl negiminingų šlykščių naudojimas visada kelia dvejonių dėl pastarųjų suderinamumo su fotoaparatu. Tačiau apie tai atskirai.

Pažymėtina, jog vis dar galima susidurti su išskirtinai kebliomis sąlygomis, kai nepaisant technikos preciziškumo gaunami klaidingi rezultatai. Tokiais atvejais nelieka nieko kito kaip tik naudoti rankinį režimą.

Blykstės galvutės pasukimo kampas

Net tokia, iš pažiūros paprasta, blykstės savybė praktikoje turi labai daug reikšmės. Galimybė fotografuoti naudojant atspindėtą šviesą viena svarbiausių išorinės blykstės savybių. Idealiausias variantas kai blykstės konstrukcija leidžia keisti kampą 90 laipsnių vertikaliai ir 180 laipsniu horizontaliai. Juk jūs planuojate fotografuoti ne tik horizontalius kadrus? Gali netgi tekti fotografuoti ant grindų gulintį objektą, naudojant nuo lubų atspindėtą šviesą ir būtų labai liūna, jeigu blykstės konstrukcija neleistų to įgyvendinti.

Auto zoom funkcija

Norint gauti reikiamą kadro apšviestumą, blykstė turi prisitaikyti prie objektyvo. Tam, kad atitiktų objektyvo židinio nuotolio pasikeitimus blykstė keičia šviesą skleidžiančio lęšio atstumą šviesos šaltinio atžvilgiu. Taip galima gauti koncentruotą arba stipriau išsklaidytą šviesą. Paprastai blykstė turi 24-105 mm spindulio automatinio nustatymo galvutę. Naudojant ilgesnio židinio nuotolio objektyvą, problemų nekyla, tiesiog apšviečiama daugiau erdvės nei reikia, tačiau fotografuojant su plataus kampo objektyvais pvz.: 14 mm, tenka panaudoti papildomą sklaidytuvą. Net mėgėjiškos klasės blykstės įprastai turi įmontuotą šviesą sklaidančią plokštelę, tačiau visgi verta atkeipti į tai dėmesį, jei galvojate fotografuoti su trumpo židinio nuotolio objektyvais.

Minimalus pasikrovimo laikas

Tuo atveju, jei esate vienas iš tų fotografijos entuziastų, kurie reikalingus kadrus nuo nereikalingų atrenka, peržiūrinėdami nufotografuotą medžiagą, o veiksmo vietoje fiksuoja viską kas juda, nejuda, ar planuoja pajudėti, šis parametras jums tikrai turėtų būti svarbus.

Sinchronizacija

Labai sudėtingas žodis, tačiau principas paprastas: blykstė gali suveikti pajudėjus pirmai užrakto užuolaidėlei arba antrai. Fotografuojant nejudančius objektus tai neturi reikšmės, tačiau fotografuojant judesį nuo to priklauso ar objektas bus užfiksuotas judesio pradžioje ar pabaigoje.

Nuotolinis blykstės veikimas

Tai suteikia neišsemiamas galimybes, kuriant įvairiausias šviesos schemas. Galima naudoti vieną ar kelias blykstes. Ieškant blykstės tokio pobūdžio fotografavimui, galima svarstyti net apie nedidelio galingumo Kinijoje pagamintų blyksčių pirkimą. Šiuo atveju preciziškas suderinamumas su fotoaparatu nėra būtinas. Kadangi blyksės bus naudojamos rankiniu režimu. Tokiai užduočiai nereikia didelio blykstės galingumo, juk nėra tikslo fotografuoti dideliu atstumu. Svarbus nebent blyksčių tarpusavio suderinamumo aspektas, todėl geriau turėti silpnesnes, bet to paties gamintojo blykstes.  

Šviesdėžėje slepiasi Canon Speedlite 580 EX

Nepriklausomų gamintojų  blykstės

Blykstės, kaip ir objektyvai, taip pat gaminamos nepriklausomų gamintojų. Šių firmų produkcija, paprastai giriasi savo dizainu, lengvumu/kompaktiškumu ir kokybės sąskaita sumažinta kaina. Tokios blykstės dažnai ne tik neprilygsta giminingoms fotoaparatui blykstėms, bet dar ir kelią dvejonių dėl savo veikimo preciziškumo. Todėl netyla skatinimai pirkti išskirtinai giminingas fotoaparatui blykstes. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Prekyboje galima rasti ir vokišku pedantiškumu pasižyminčias Metz blykstes, kurios ne tik nenusileidžia giminingoms fotoaparatui blykstėms, tačiau gali pasiūlyti analogiškas ar net didesnes galimybes. Nepaisant to, ši alternatyva dažnai nesvarstoma, dėl jau dogma tapusios nuomonės, jog tos pačios firmos įranga - vienintelis teisingas sprendimas.

Dėl šios priežasties Speedlite 580 EX II (į kurios vietą ką tik atėjo Canon Speedlite 600EX-RT) ar analogiškos klasės Nikon ir kitų gamintojų blykstės buvo laikomos kaip tobuliausias variantas, neatkreipiant dėmesio į tokią alternatyvą kaip Metz 76 MZ-5 digital. Nors ji turi visą eilę svarių pranašumų.

Naudotos blykstės

Toks variantas neretai svarstomas, tačiau dažniausiai atmetamas, kadangi nėra jokių blykstės veikimo tikslumo ir jos ilgaamžiškumo garantijų. Kaip patikrinti ar blykstė veikia gerai, iš kur žinoti ar dar ilgai veiks? Net pažengę fotografijos mėgėjai retai ryžtasi daryti tokias prognozes. Įvertinti blykstės veikimą paprasčiausia turint etaloną, t. y. analogišką blykstę, pagal kurią galima būtų patikrinti gaunamus rezultatus. Apie blykstei likusį amžių galima spręsti iš lempos būklės. Sutrūkinėjęs lempos stiklas rodo netruksiantį blykstės galą. Kita vertus, perkant su didele nuolaida, blykstė ir jos remontas greičiausiai bus lygus naujos blykstes kainai, todėl paskaičiavus, galima ir rizikuoti.

Remiantis tokiomis žiniomis jau nebereikia klaidžioti tarp skirtingų klasių ir modelių blyksčių kaip po tamsų mišką, galima objektyviai įvertinti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamą.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Susiję straipsniai:

	Fotoaparato valdymo ratukas: režimai ir žymėjimai
	Švenčių fotografavimas