Teleskopai

Žmones visada domino visata, žvaigždės ir kosminiai objektai, tad ne nuostabu, kad su civilizacijos vystymusi tobulėjo ir astronominė technika. Mokslininkai ieškojo galimybės iš arčiau pažvelgti į kosminius kūnus, o teleskopas tapo prietaisu, padedančiu tai įgyvendinti.

Prieš 400 metų Galilėjo Galilėjus sukonstravo 8 kartus didinantį teleskopą. Su juo padaryti pirmieji astronominiai atradimai, kurių buvo neįmanoma padaryti be teleskopo: atrasti žvaigždžių sambūriai, Mėnulio kalnai, Saulės dėmės. Padidinęs iki 20 kartų, Galilėjus atrado Veneros fazių kaitą, Jupiterio palydovus.

Patys pirmieji teleskopai gerokai skiriasi nuo šiuolaikinių: anie buvo masyvios konstrukcijos su siauru galimybių diapozonu. Šią dieną galima įsigyti tiek profesionalų, tiek mėgėjišką teleskopą, kadangi norint teleskopu naudotis, nereikia turėti specialių žinių. Teleskopais gali naudotis netgi vaikai: teleskopų asortimente yra nesudėtingų prietaisų, kuriais galima pripratinti vaiką įdomiam pažintiniam užsisėmimui - astronomijai.

Teleskopas yra optinis prietaisas, skirtas tyrinėti lėtai žemės atžvilgiu judančius dangaus kūnus. Išvardinkime, ką galima stebėti per teleskopą, ir Jūs tikrai užsinorėsite įsigyti teleskopą. Astronominių stebėjimų teleskopas leidžia tyrinėti mėnulio paviršių ir jo objektus iki 1 kilometro skersmens. Galima įsigyti teleskopą, kuriuo stebėsite saulės sistemos planetas, asteroidus, kometas, žvaigždes ir net tolimojo kosmoso objektus. Teleskopo kainą lemia jo techniniai parametrai ir funkcijų gausa, tačiau net nebrangūs teleskopai gali užtikrinti kokybišką stebėjimą ir kaina ne visada yra teleskopo galimybių rodiklis.

Optiniai teleskopai skirstomi į du pagrindinius tipus: teleskopas reflektorius ir teleskopas refraktorius. Teleskopas refraktorius turi 2 linzes (objektyvą ir okuliarą), dirba spindulio laužimo principu ir jo suvedimu viename taške - fokuse. Jei Jūs norite paprastos eksploatacijos teleskopo, kuriam reikia mažai priežiūros ir kuris užtikrina kontrastinį vaizdą, rinkitės teleskopą refraktorių. Tačiau, stebint ryškius objektus aplink ryškius objektus, atsiranda spalvotas laukas - taip vadinama chromatinė aberacija.

Refraktoriaus sandara

Jei susidarantis spalvotas laukas trukdo mėgautis žvaigždžių ir planetų vaizdu, geriau pirkti teleskopą reflektorių, kuris neturi šio efekto. Teleskopas reflektorius turi įgaubtą veidrodį, kuriame atsispindi šviesos spinduliai, fokusuojami toliau nustatytu atstumu. Nežiūrint į tai, kad šie teleskopai masyvesni ir sunkesni - tai labiausiai paplitę astronominių stebėjimų prietaisai. Svarbu ir tai, kad teleskopo reflektoriaus kaina mažesnė nei teleskopo refraktoriaus.

Reflektoriaus sandara

Galima išsirinkti teleskopą, kuris sujungia geriausias refraktoriaus ir reflektoriaus savybes, - veidrodinį linzinį teleskopą. Jis kompaktiškas ir turi didesnes didinimo galimybes, nors ir šis teleskopas turi aberacijos efektą. Parduodami veidrodiniai linziniai teleskopai Maksutovo-Kasegreno ir Šmito- Kasegreno sistemų. Tai mobilūs prietaisai, skirti įvairių tipų stebėjimams, tiesa, brangesni nei teleskopai reflektoriai.

Teleskopai katadioptrikai

Prie pagrindinių teleskopo charakteristikų priskiriamas objektyvo diametras, kuris matuojamas milimetrais, centimetrais ar coliais. Jei rinksitės teleskopą neryškių žvaigždžių stebėjimams, reikia žvalgytis teleskopo su didelio diametro objektyvu. Pavyzdžiui, tolimojo kosmoso objektams tyrinėti reikia įsigyti teleskopą reflektorių su 200-250 mm skersmens objektyvu, Mėnulio tyrinėjimams užteks teleskopo su objektyvo diametru 80 - 100 mm. Objektų didinimą užtikrina okuliaras, prieš kurį yra taip vadinama Barlou lęšis, skirtas bendram teleskopo fokusiniam atstumui. Objektams virš galvos skirti diagonaliniai veidrodžiai, leidžiantys užimti patogesnę stebėjimo padėtį.

Dangaus objekto radimui ir sucentravimui, naudojamas ieškiklis su vidiniu taikikliu. Teleskopai turi ir vaizdą apverčiančius lęšius, kadangi įprastai vaizdas gaunasi atvirkštinis. Dažnai tyrinėjant dangaus šviesulius tai netrukdo, tačiau stebint žemės objektus, patogiau tiesioginis atvaizdavimas. Stebint dangaus kūnus, teleskopai užfiksuojami ant montuotės ir stovo. Jei Jūs susiruošėte pirkti teleskopą antžeminių objektų stebėjimui, reikės azimutinės montuotės, jei dangaus kūnus - ekvatorinės montuotės.

Kokie teleskopai kam tinkamiausi

Ką galima stebėti teleskopu

Saulės sistemos objektus

Mėnulio stebėjimas teleskopu

Mėnulyje objektai geriausiai matomi tarp apšviestos ir šešėlinės zonos, todėl jį stebėti geriausia ne per pilnatį. Mėnulyje silpnesniais teleskopais matomi krateriai, jūros, stipresniais teleskopais matysite kraterius net iki 1 km skersmens.

Saulė

Naudojant specializuotą Saulės filtrą, pastarosios paviršiuje galėtume stebėti dėmes, bei granulėmis nusėtą žvaigždės paviršių

Planetos

Silpnesniais teleskopais Marsas matomas kaip raudonas rutuliukas, Jupiteris matomas  su dviem pusiaujo juostom (geromis sąlygomis). Keturi didžiausi Jupiterio palydovai bus matomi kaip mažyčiai taškeliai, Saturno planetą su savo žiedų sistema, Urano ir Neptūno planetos bus matomos tik kaip mažyčiai žalsvai melsvi taškeliai.

Saturno vaizdas

Stipresniais teleskopais galima pamatyti Marso ašigalių kepures, didžiojo Sirto lygumą bei kitus paviršiaus darinius. Palankiomis sąlygomis kaip mažyčiai taškeliai matomi abu, vos keliolikos kilometrų skersmens Marso palydovai - Fobas ir Deimas  (palankiausios šios mažos planetos stebėjimo sąlygos - opozicijos metu). Didžiausią Saulės sistemos planetą - Jupiterį su dviem pusiaujo juostomis. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi kaip mažyčiai rutuliukai. Esant palankioms sąlygoms, galima stebėti palydovų šešėlius ant planetos paviršiaus, bei Didžiąją Raudonąją Dėmę (jos tranzito metu). Saturną su kompleksine žiedų sistema, bei A, B ir C tarpusavyje išsiskiriančiais matomais žiedais dėl skirtingo jų paviršiaus šviesumo. Dvi pusiaujo juostos bei, palankioms oro sąlygoms esant, galima matyti planetos šešėlį, krintantį ant žiedų, bei 6 didžiausius žieduotosios planetos palydovus. Urano bei Neptūno planetos matomos kaip žalsvai melsvi rutuliukai, o geromis oro sąlygomis šio skersmens teleskopais galite pamatyti ir didžiausius šių dujinių planetų palydovus. Buvusią Plutono planetą net tamsiausią naktį įžvelgti tikrai nelengva dėl labai mažo šios planetos regimojo skersmens. Ji niekuo neišsiskirs iš aplinkinio žvaigždžių foto, todėl tiksliai nustatyti jos padėtį galima, į pagalbą pasitelkus kompiuterinio žvaigždėlapio programą.

Turintiems kompiuterizuotą arba sekimo varikliais papildytą montuotę, galima atlikti rimtą kometų bei asteroidų ne tik stebėjimo, bet ir paieškos programą.

Giliojo dangaus objektus:

Tarp astronomų mėgėjų populiarus Messier ūkų, kamuolinių ir padrikųjų žvaigždžių spiečių katalogas. Viso jis pažymėjo 110 objektų. Teleskopais matomi visi jo pažymėti kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, galaktikos matomos su spiraline struktūra,  stipresni teleskopai rodys atskiras žvaigždes iki pat centro. Vėlesniais laikais sukurtas NGC katalogas, kuriame jau aprašoma apie 8000 ūkų. Su stipresniais teleskopais matysite šiuos objektus su detalesne struktūra. Difuziniai bei planetiškieji ūkai taip pat ir tolimosios galaktikos yra matomi gerokai šviesesni.

Stebint dangaus šviesulius, reikia pripratinti akis prie tamsos. Tamsoje, prieš pradedant stebėjimus, akys pratinamos apie pusvalandį. Net trumpas žvilgtelėjimas į šviesą gali sugadinti stebėjimą, todėl pasišvietimui reikėtų naudoti raudonos šviesos šviestuvus.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Vizitkė

Kažkaip galvojau, kad tie teleskopai daug brangiau kainuoja, Pasidairiau teleskopai.lt galima ir uz pora simtu nusipirkti,tik galvoju, kad gal nelabai jie kokie ar ne?

2009-10-07 15:11