Kelionė į Kirgiziją

Pastarųjų metų tendencija - įspūdžių kelionės. Įspūdžių kelionių fanatai, kaip adrenalino "narkomanai", ieško turistų mažai lankomų vietų, kuriose pakankamai saugu, nesudėtinga keliauti, vietiniai nuoširdžiai džiaugiasi retai užklystančiais keliautojais, kur galima patirti begalę neįtikėtinų įspūdžių. Įspūdžių keliautojo nevilioja praminti takai ir vietos, kuriomis mirga marga asmenukėse. Tačiau tokių neatrastų vietų kiekvienais metais mažėja. Kol kas dar viena iš tokių, bent keliems metams, pretenduoja tapti pietinė Kirgizija.

Kelionė į Kirgizijos Tianšanį, Talas Alatau kalnus

Jei užduotumėte klausimą apie Kirgiziją, greičiausiai būtų paminėtas Isyk Kulis, Pamyras, Tian Šanis, gal dar Sari Čelek ar Aslanbob draustiniai. Tai vis šiaurinė ir centrinė Kirgizija. Net ir tarybiniais pigių kelionių laikais pietinės Kirgizijos nebuvo tarp pramintų maršrutų. Greičiausiai todėl ši vieta iki šiol liko toliau nuo turistų pagrindinių takų. Nuostabūs Talat Alatau kalnai ir tik vietinių praminti keliai, čia net galima sniego žmogų sutikti. Natūralaus maisto kultūra ir didelis vietinių vaišingumas nuoširdžiai priimant svečius. Taip pat visai patogūs keliai privažiavimui. Viešbučių čia vargu ar pavyks rasti, kolorito kelionei suteiks nakvynė vietinių namuose ar piemenų stovyklose.

Tačiau tokiai kelionei reikia pasirūpinti vietinių pagalba. Ten svarbūs giminystės ryšiai, todėl geriau tartis su gerbiamais ir plačią bei gerbiamą giminę turinčiais žmonėmis. Mums fantastiška kelionė buvo su Eriku Azikejevu. Jis ilgą laiką gyvena Lietuvoje, turi įgijęs atsakomybės jausmą ir punktualumą, puikiai supranta Lietuvos keliautojo mentalitetą. Nors vietiniai nuoširdūs, tačiau pastarųjų savybių jiems trūksta. Tad vietoje nuotaikingos įspūdžių kelionės galite įstrigti pas ką nors svečiuose, nes, pavyzdžiui, vėluoja arkliai.

Čatkalo upės slėnis Pietinėje Kirgizijoje, Talas Alatau kalnuose. Upė teka plačiu slėniu apie 1800 - 2500 metrų virš jūros lygio. Čia įgyjama pirmoji aklimatizacija. Gyvenvietės civilizuotos, vietiniai verčiasi daržovių ir vaisių žemdirbyste bei gyvulininkyste. Vasarą Čatkalo upė panašaus dydžio kaip Neris. Pavasarį polaidžio vandenys paverčia upę kriokiančiu srautu, kuris varto didžiulius akmenis. Nuo spalio mėnesio ir iki beveik balandžio sniegas užverčia perėjas. Kartais į vietovę neįmanoma patekti po keletą mėnesių.

Čatkalo upė neša aukso kruopeles, milžiniška srovė kasmet jomis pasipildo. Priėjimas prie upės patogus ir galima pabandyti bent trumpam tapti aukso plovėju.

Iki Čatkalo slėnio privažiuojama gana geru asfaltuotu keliu, apsuptu įspūdingų kalnų. Kartais pasitaikys ir tokių keliautojų.

Vienoje iš didesnių Čatkalo slėnio gyvenviečių suplanuotas poilsis po ilgos kelionės, susipažinimas su vietine kulinarija. Maistas kirgizų gyvenime užima svarbią vietą. Tai ne tik mityba, bet ir ritualas. Bet kas, kas ateina pas kirgizą į svečius, sodinamas už stalo, tiksliau prie dastarkono - staltiesės. Kaimo vietovėse visi valgo ant grindų. Visame name ant grindų tiesiama stora košma iš vilnos, paskui patiesiami pusės metro pločio vatiniai takai, viduryje - staltiesė.

Pradžioje patiekiama duona, saldumynai, sviestas, grietinė ir arbata. Pradedama bendrauti nuo duonos papločio ir nuo lengvų temų. Jei laiko neturite, tuo ir bus baigta. Jei laiko daugiau, ant stalo bus patiekiami karšti patiekalai, pavyzdžiui, šorpos tipo mėsos sriuba su daržovėmis arba kepta mėsa su bulvėmis. Gali būti kiaušinienė. Tačiau viskas tik nuo ugnies.

Šorpa patiekale mėsa ruošiama nepilant vandens, vien tik natūraliose daržovių sultyse. Ruošiama gana ilgai, ant mažos ugnies. Populiarus beš barmak (penki pirštai) - tai miltinė lapša su mėsa ar šorpa. Taip pat, nors ir rečiau, ruošiamas plovas. Nuo uzbekiško, tadžikiško ar kazachstaniško jis skiriasi dideliu mėsos kiekiu ir didesniu sultingumu. Aišku, būtina paragauti mantų. Pietinės Kirgizijos mantuose labai daug svogūnų, mėsa kapojama, o ne malama.

Avienos šorpa - paprastas patiekalas, kurį prisiminsite ilgai. Aviena minkšta ir tiesiog tirpsta burnoje. Kirgizai nepersistengia su į patiekalą dedamų ingredientų kiekiu. Jų stiprioji pusė - tai labai šviežia ir kokybiška mėsa bei daržovės. Net prieskoniais čia nepiktnaudžiaujama kaip dažnai kitur Azijoje. Taip pajunti tikrąjį produktų ir ypač mėsos skonį. Negaliu pasakyti, kad tai labai unikalu, tačiau nedaug kur gali paragauti tokios kokybės mėsos.

Duona, tiksliau papločiai, kepami tokiame „tandyre". Meistriškumas yra prilipdyti tešlą ant įkaitusių sienelių. Ką tik iškeptos duonos skonis fantastiškas.

Kirgizų šventės

Kirgizai mėgsta šventes, švenčia įvairiomis progomis. Didžioji šeimos biudžeto dalis panaudojama šventėms. Stalai turi linkti nuo pateikalų gausos, būtinai pjaunamas gyvulys. Karštų pateikalų bus trys - keturi. O kur dar saldumynai, samasa, salotos, boorsokoa. Daugybė šviežių ir džiovintų vaisių. Tačiau ir svečiai, eidami į tokią šventę, turi dovanoti ne šiaip suvenyrą, bet vertingą dovaną. Viena iš progų švęsti - tai atvykęs tolimas giminaitis. Keliaudami kartu su Eriku, vieną kitą tokią šventę turėsite.

Kirgizų šventės - neįtikėtinas kulinarinis festivalis.

Kelionė į  Talas Alatau kalnus

Čatkalo kalvagūbris priklauso Talas Alatau kalnams, kurie yr adalis Tian Šanio kalnyno. Laukinė gamta prasideda visai šalia slėnio ir gyvenviečių. Pakanka kiek pakilti į Talas Alatau kalnus ir ten sutiksite tik piemenis ir laukinius gyvūnus. Slėnyje gyvenantys kirgizai patys į kalnus kyla ne taip dažnai. Todėl yra daugybė nenumindžiotų fantastiškų vietų, krioklių, kur retai užsuka net ir vietiniai.

Į kalnus galima kilti su įvairiais tikslais. Dažniausiai keliautojai lanko piemenų stovyklą, pakyla iki vietų, kur ganosi kalnų ožiai. Pavasaris kalnuose būna kiek vėlyvas, grožiausias laikas gegužę - birželio mėnesį. Šiuo metu į kalnų ganyklas išveda avis, karves, arklius. Jakai kalnuose ganosi ištisus metus. Grožis šiuo metu neišpasakytas, ypač patekus į gėlynus. Tokių fantastiškų gėlynų botanikos sode nerasite. Priėjus gėlių lauką, net nesinori eiti toliau, tik medituoti.

Iš slėnio į kalnus keliaujama arkliais arba asilais. Pastarųjų gerokai sumažėję. Iki vietų, kur ganosi laukiniai ožiai, keliautojus gali lydėti patyrę medžiotojai. Jei turėsite kantrybės, padarysite nuostabų foto kadrą. Jau dabar ruošdamiesi kelionei pradėkite ieškoti gerai pritraukiančios foto aparatūros.

Piemenys kalnuose gyvena dažniausiai su šeimomis, iki rugsėjo mėnesio. Mes kalnuose, piemenų stovykloje, praleidome keletą dienų. Lankėmės jaunoje šeimoje su trimis vaikais. Maistas paprastas, duoną kepa čia pat, kazane, ekonomiškai naudoja daržoves, nes jų čia reikia atsivežti iš slėnio. Tačiau gausu mėsos ir karvių sviesto.

Piemuo gano apie 400 avių ir 7 karves. Trys karvės melžiamos, iš pieno daro grietinę, vėliau - sviestą. Sviestą sūdo ir kemša į odinius maišus - burdiukus. Nusileidę į gyvenvietę sviestą parduoda. Kaip ir pavėsyje išdžiovintus kurut sūrio rutuliukus.

Aviaganiai gyvena gana moderniai. Stovykloje yra saulės modulis, tad yra galimybė pasikrauti mobilius telefonus ir apšviesti palapinę. Vaikai labai džiaugiasi smulkmenomis. Jie džiaugiasi saldainiais, vaisiais, daržovėmis. Jei Kirgizijoje rengiatės į kalnus, visada verta, jei yra galimybių, pasiimti daugiau nei jums reikia produktų. Juos visada iškeisite į mėsą ar pinigus. Piemenims nereikės leistis į gyvenvietę.

Įdomu pabendrauti su piemenimis. Būtinybė išgyventi ir laukinės sąlygos labai išaštrina protą. Tai teko pastebėti ir kitose situacijose. Teko bendrauti su evenais, artimais pajuokiamų čiukčių giminaičiais. Taip, jie nesijuoks, jei pasakysi žinomą frazę iš filmo, jie jo nematė. Tačiau įsikalbėjus supranti jų proto aštrumą, išugdytą daugybės išbandymų ir gamtos stebėjimo metų. Tai patys fantastiškiausi egzistenciniai pokalbiai. Tai leidžia suprasti ir kai kuriuos mūsų poelgius.

Labai įdomus buvo pokalbis apie vilkus ir aviganius šunis. Supranti, kas yra tie alfa patinai, tame tarpe ir tarp žmonių. Avių bandą saugo aviganiai šunys, bet ja bando maitintis vilkai. Vyksta dvikova tarp alfa vilko ir alfa aviganio šuns, piemuo yra daugiau stebėtojas, mažai galintis turėti įtakos bandos apsaugai nuo vilkų.

Alfa vilkas avių bandą atakuoja keliose vietose. Iš vienos pusės užpuola sveiki, greitai bėgiojantys, bet silpnesni vilkai. Jie kiek pasipeša su šunimis ir pabėga nuo bandos nuviliodami aviganius šunis. Stiprus aviganių šunų alfa paleidžia keletą šunų persekioti, o su kitais toliau saugo bandą. Paprastai alfa vilkas su keliais vilkais avių bandą puola iš kitos pusės. Jei visi šunys nepasidavė provokacijai ir nepuolė persekioti dėmesį nukreipiančių vilkų, alfa vilkas dažniausiai pasitraukia. Jis nerizikuoja veltis į peštynes. Kiekvienas vilko sužeidimas gręsia mirtimi. Alfa vilkas negali rizikuoti brangiausiu gaujos resursu - vilkais.

Vienas piemuo užsiminė, kad Talas Alatau kalnuose  galima ir sniego žmogų sutikti. Sykį jis buvo taip išgąsdintas, kad dabar į kalnus vienas nevaikšto. Važiuojant į medžioklę, siaurame kalnų takelyje jo arklys ėmė prunkšti ir stotis piestu. Tiesiai prieš jį ant keliuko stovėjo padaras, panašus į beždžionę. Piemenį apėmė baisi baimė, arklys atsistojo piestu išvertęs jį iš balno. Gulintį be sąmonės piemenį po kurio laiko surado iš paskos važiavę draugai.

Kelionė į šiaurinę Kirgiziją prie Isyk Kulio

Nėra abejonių, kad, pabuvojus Kirgizijoje, nepamatyti Isyk Kulio - nuodėmė. Važiuoti galima iš Čatkalo, kelionė trunka apie 18 valandų. Apsistoti galima mažiau urbanizuotoje vietoje, pietinėje pakrantėje prie Tamgos pakrantės. Čia bus poilsis su baseinu, šiltais šaltiniais, deginimusi ant Isyk Kulio kranto po žygio į kalnus.

Taip pat rekomenduojama aplankyti Biškeką ir turtingą jo turgų.

Abrikosai Azijoje auginami ir vartojami panašiai kaip datulės Afrikoje. Jų yra įvairių rūšių ir kokybės. Gintarinės spalvos abrikosų nerekomenduojama pirkti, nes dažniausiai jų apdorojimui naudojami sieros junginiai.

Kelionės į Kirgiziją maršrutas

Kelionė po Kirgiziją 14 dienų programa:
1 diena: Atvykimas į Ošo miestą arba Džalal Abadą. Grupė sutinkama ir nuvežama į išnuomotą namą trumpam poilsiui. Tie, kam p[oilsis nebūtinas, kviečiami aplankyti vietinį turgų. Išvažiuojame į Čatkalą, kelionė su trumpais sustojimais. Atvykstame į vietą apie 20 valandą. Apgyvendinimas vietinių namuose po 2- 3 žmones kambaryje.
2 diena: Aklimatizacija dėl aukščio, susipažinimas su gyvenviete, vietiniais gyventojais.
3 diena: Pusryčiai, privažiuojame automobiliu iki maršruto pradžios. Lydi trys žmonės, keliaujama pėščiomis, daiktus gabena du trys arkliai ir keletas asilų. Iki vakaro pasiekiama bazinė stovykla. Vakarienė, nakvynė, poilsis.
4-6 diena: Pagal keliautojų fizinį pasirengimą - arba išeiname su visais daiktais į dviejų dienų žygį arba darome dienos maršrutus su grįžimu vakare į bazinę stovyklą.
7 diena: Grįžtame į gyvenvietę, pirtis, poilsis, šventinė vakarienė.
8 diena: Užsiimame aukso gavyba, važiuojame prie upės
9 diena: išvažiuojame į isyk Kulį. Kelias su sustojimais, apie 18 valandų. Persikeliame per dvi perėjas, iš kurių Too Ašuna yra net 3500 metrų aukštyje. Apsigyvename mažai turistų lankomoje pietinėje pakrantėje, pas vietinius kirgizus, netoli Tamga gyvenvietės.
10 - 12 diena: Ilsimės, važiuojame į gražiausias vietas, maudomės sieros vandenilio šaltinyje su baseinu. 12-os dienos vakare išvažiuojame į Biškeką.
13 diena: Aplankome Dordoj turgų, menininkų alėją, pietūs restorane. Iškilminga vakarienė.
14 diena: ryte išskrendame, vakare pasiekiame Vilnių.

Kelionė į Kirgiziją kainuos apie 1650 eurų. Lyginant su Turkija, Maroku, tai gana didelė kaina. Tačiau sutaupyti neįmanoma, nes šalis nėra pritaikyta turizmui, čia būtini palydovai. Tik jie užtikrina kokybiškų ir pilnaverčių įspūdžių festivalį. O įspūdžių bus gerokai daugiau nei turistų nudrožtose vietovėse.

Susisiekite su Eriku 8 611 45726, jis padės suorganizuoti kelionę į Pietinės Kirgizijos Talas Alatau kalnus.