Atostogos Ventspilyje

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Ventspilis birželį (tūlo lietuvio akimis)

Jau bene dešimt metų ruošiuosi ir vis neprisiruošiu pamatyti to visų išgirtojo Latvijos pajūrio miesto Ventspilio, praeityje labiau beasocijuojančio su sovietinės armijos daliniais, kur tarnavo nemažai mano pažįstamų lietuvių, ir kurių prisiminimai visai kitokie, nei dabar galima išgirsti bylojant.

Galų gale susiplanavau ir aš su šeima. Pamaniau, kad trumpo savaitgalio neužteks, o savaitės gali būti per daug, tad keturios dienos turėtų būti kaip tik. Internetu užsisakėm privačius „apartamentus" 4-ioms nakvynėms už 172 €. Atskiras namelis-vasarnamis 4-rioms personoms su visais patogumais, kiemas su įvairiomis supynėmis vaikams, automobilio parkuote, žodžiu - gyvent galima. Tačiau mūsų planas buvo ne gyvent, t.y. sėdėt patalpoje, o išvaikščiot visą miestą pėsčiomis.

Šiais laikais keliauti savo transportu - vienas malonumas, ypač, kai taip išvystytos navigacinės priemonės, tiesa, reikia žinoti, kad ne į kiekvieną nurodytą šunkelį reikia sukti, kaip atsitiko ir man. Važiuodamas iš Vilniaus Ventspilį pasiekiau maždaug per 5 h su trupučiu, labai neskubant. Už lango birželis, akims atgaiva. Beje, smagu pamatyt ir Lietuviškąją provinciją, kuriuose kraštuose kiek ir kaip dirbama žemė, kaip keičiasi landšaftas.

Apsigyvenus, nieko nelaukdami nėrėme į miestą. Pradžioje, kaip orientyru, vadovavomės uosto pakrante, turėjome ir miesto žemėlapį. Daug smulkių gatvelių, bet jos vienaip ar kitaip išveda į pagrindines „magistrales".

Visur nuorodos, tereikia išmokti kelių reikalingų gatvių pavadinimus, kad galėtum grįžti namo. Taip pat ryškiai ir matomai nurodyti  lankomiausi Ventspilio objektai : nori perplaukti laivu - eik palei rodykles, nori į akvaparką, planetariumą, atrakcionus, siauruką... - sek rodykles. Šitai išmokom vėliau, kai jau kažkiek perpratom miestą.

Pirmas įspūdis gali būti klaidingas. Jei svečiuotumeisi tik vieną dieną, gali susidaryti netinkamą įspūdį. Man pirmoji viešnagės diena pasirodė nyki, miestas toks tuščias, garsiosios karvės (skulptūros) nestebina, nes buvau nuotraukose prisižiūrėjęs, gėlynai ne tokie jau ir įspūdingi, picerija, kurioje net neaptarnaujama, irgi kiek nuliūdino, ekskursinis laivas, nors ir plukdė vos kelis žmones, žvalgytis nelabai buvo į ką.

Antrąją dieną lijo be perstojo nuo pat ryto, tačiau dėl to nenorėjome gadintis nuotaikos. Apsiginklavę skėčiais ir guminiais išsiruošėme į uždarą vandens parką (yra dar ir atvirasis), kuriame, kaip pasirodė, žmonių irgi buvo vienas-kitas, bet dėl to nenuliūdome, atvirkščiai - jautėmės išskirtinai, juk viskas veikia dėl mūsų ! Paskui laukė planetariumas, įdomu buvo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. O visai šalia planetariumo mums parodė padorią kavinę (tas žodis „padorią" ne visai atitiko apibūdinimą, nes tai, ką mes pamatėme ir išragavome, viršijo lūkesčius). Visais atžvilgiais lietingoji diena man patiko labiausiai.

Kitą ir dar kitą dieną švietė saulė, pūtė šaltas šiaurys, ir nuotaika buvo pakili. Laukė žygis į atrakcionų parką prie Kalno, paskui grįžimas siauruoju geležinkeliu, apsilankymas Venspilio pilyje, vėliau - į kitame miesto gale įsikūrusį Fantazijų parką... Kai kelis kartus pirmyn-atgal „nušlifuoji" centrines miesto gatves, pamatai, koks išpuoselėtas tas miestas, kaip iškarpyti medžiai, kaip prižiūrėti gėlynai, kaip išradingai suformuotos gėlių skulptūros.

Pajūris. Kadangi šaltas vėjas neleido pasidžiaugti paplūdimio malonumais, prie jūros nukakome vos kelis kartus, bet iškart atkreipi dėmesį, kad pilna visokiausių laipynių, sūpynių, karstinių..., žodžiu vaikams yra ką veikti.

Beje, viena įdomybė : sutikome vokietį, keliaujantį iš Vokietijos į Estiją baidare !!! Paprašė pagalbos patempti jo laivelį iki vandens, nusifotografavom. Išplaukė mūsų akyse saulei leidžiantis. Tiesa, vėjas jau nurimo, bet vanduo buvo LEDINIS.

Regis, vasara, birželio vidurys, o žmonių visur taip maža. Pasiteiravau vietinių, kodėl šitaip. Atsakymas : Ventspilyje kurortinis sezonas prasideda nuo liepos ir trunka tik iki rugpjūčio vidurio. Na, bet ko mums dėl to pykti, juk viskas veikia, nei stumdytis, nei nervintis.

Reziume. Vieną kartą Ventspilyje pasisvečiuoti verta, tikrai malonų įspūdį palieka . Antrąkart be jokio reikalo nevažiuočiau, kaip tikriausiai ir - į bet kurį kitą tolimesnį miestą, kurį, bent jau paviršutiniškai, spėjai „iššifruoti".

Tūlas lietuvis Hermis Preikštas

Tekstas ir fotografijos autoriaus