Geografija

Rumunija- tai antra pagal dydį Rytų Europos valstybė (plotas– 237,5 kv.km), užimanti šiaurės vakarinę Balkanų pusiasalio dalį. Rytinę šalies pakrantę skalauja Juodoji jūra. Kaimyninės šalys: Bulgarija, Serbija ir Juodkalnija, Vengrija, Ukraina bei Moldova.

Trečdalį teritorijos užima Karpatų kalnai, kitur– kalvos ir derlingos lygumos. Rumunijoje yra daugybė ežerų ir nemažai upių, svarbiausia iš jų– Dunojus. Dunojaus delta yra didžiausia Europoje, šis nepaprastas gyvosios gamtos kampelis yra saugomas UNESCO.

Bukareštas (apie 2,3 mln. gyventojų)– šalies sostinė ir didžiausias miestas. Kiti miestai: Konstanta, Brašov, Jaši, Timišoara, Kluž– Napoka.

Klimatas

Kontinentinis klimatas, kuriam būdingi ryškūs metų laikai: maloniai gaivus pavasaris, karštos vasaros, sausas ir vėsus ruduo, šaltos žiemos ir daug sniego, ypač kalnuose. Tinkamiausias metas poilsiui prie Juodosios jūros - nuo birželio iki rugpjūčio. Aktyvaus žiemos poilsio sezonas kalnų kurortuose tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio. Kalnuose visada būna vėsiau, o pietiniuose regionuose – šilčiausia. Lyja dažniausiai pavasarį, didžioji kritulių dalis tenka kalnuotoms vietovėms.

Valstybinė santvarka ir administracinė struktūra

Rumunija– tai parlamentinė Respublika, kurios vadovas yra Prezidentas. Vietos parlamentas- Nacionalinė asamblėja, yra sudaryta iš Atstovų rūmų bei Senato. Šalies administracinis vienetas– žudetul (apygarda), jų yra 41. Rumunija taip pat skirtoma į šiuos istorinius– etnografinius regionus: Maramureš, Bukovina, Moldavija, Transilvanija, Krisana, Banatas, Valachija ir Dobroža.

Gyventojai

Rumunijoje gyvena apie 22,5 milijonai gyventojų, 90% iš jų – rumunai. Etninės mažumos: vengrai 7%, čigonai 2%, vokiečiai 1%, ukrainiečiai. 45% rumunų tebegyvena kaimo vietovėse, o tai nemažas skaičius šiuolaikinei Europos valstybei.

Kalba ir tikėjimas

Valstybinė kalba – rumunų, kilusi iš lotynų kalbos ir laikui bėgant įtakota slavų, graikų, turkų, vengrų bei albanų kalbų. Etninės mažumos kalba savo gimtosiomis kalbomis. Miestuose galima susišnekėti angliškai arba vokiškai, rusų kalba nėra populiari.

Didžioji dalis gyventojų– Rytų Ortodoksai (87%), yra protestantų (7%), katalikų (6%), nedidelės musulmonų bei judėjų bendruomenės.

Istorija

Maždaug 3000 m. pr. Kr. dabartinėje Rumunijos teritorijoje pasirodė indoeuropiečių kilmės klajoklių trakų gentys. Graikai juos vadino getais, o romėnams jie buvo tiesiog dakai. 700 m. pr. Kr. palei Juodosios jūros pakrantę graikai ėmė steigti kolonijas, taip atsirado Histrijos, Tomis (dabartinė Konstanta) ir Callatis (dabartinė Mangalija) miestai.

Karalius Burebista (88- 44 m. pr. Kr.), vienos iš daugelio dakų genčių vadas, apjungė išsiskaidžiusius gentainius į vieną galingą valstybę, kurios sostinė buvo dabartinėje Transilvanijoje, Sarmisegetuzos vietovėje.

105- 106 m. po Kr. Romos imperatorius Trajanas užkariavo Dakiją. Romėnai kraštą valdė apie 170 metų ir visą tą laiką taikiai sugyveno su vietiniais getų- dakų kilmės gyventojais. Palaipsniui, užkariautojams bei užkariautiesiems asimiliuojantis, atsirado pirmieji rumunai.

Viduramžiais rumunai gyveno trijose nepriklausomose karalystėse: Valachijoje, Moldavijoje ir Transilvanijoje. 1859 m. Valachija bei Moldavija susijungė, o 1918 m. prie jų prisijungė ir Transilvanija, taip gimė šiuolaikinė Rumunijos valstybė.

1881- 1947 m. Rumuniją valdė Hohencolernai, vokiečių kilmės dinastija. 1947 m. gruodžio 30 d. karalius Mihai I buvo ištremtas, monarchija panaikinta, o valdžia atiteko komunistams, šalies valdymas ir ekonomika buvo modeliuojama pagal Sovietų Sajungos pavyzdį. Antroje XX a. pusėje Rumunijos komunistų partija ėmė tolti nuo Sovietų Sąjungos, bet po kelių dešimtmečių prasidėjo ekonominė krizė bei politinės represijos.

1989 m. rumunai sukilo prieš Nikolaje Čaušesku, 24 metus šalį valdžiusį prezidentą, komunizmo era Rumunijoje baigėsi buvusio diktatoriaus ir jo žmonos egzekucija. Šiuolaikinė Rumunija yra NATO bloko narė, o 2007 m. turėtų prisijungti ir prie Europos Sąjungos.

Virtuvė

Rumunijos virtuvei yra būdinga įvairovė, mat maisto gaminimo tradicijos nuolat buvo įtakojamos kitų kultūrų. Visi pastebi, jog maistas čia labai sotus, bet kaip kitaip? Juk Rumunija nuo seno buvo žemės ūkio kraštas, o laukuose nepadirbsi lengvai užkandęs. Dažniausiai maistas gaminamas iš kiaulienos, taip pat jautienos, veršienos, vištienos, žuvies, daržovių, pieno produktų ir vaisių.

Atsisėdus prie stalo visų pirma užkandama sūrio, šaltų mėsos užkandžių ir daržovių aptepų, neapsieinama ir be tradicinio rumuniško aperityvo– slyvų trauktinės Palinkos. Pietų stalas neįsivaizduojamas be sriubų: Čiorba de perisoare- sriuba su mėsos kukuliukais, čiorba taraneaska- daržovių sriuba, kartais su mėsa, ir žinoma čiorba de burta- žarnokų sriuba. Tada ateina eilė žuviai: ant iešmo keptas karpis, taip jį tradiciškai gamina Dunojaus deltos apylinkėse, grilyje keptas Juodosios jūros eršketas ar silkė.

Pagrindinis patiekalas- skanieji rumuniški troškiniai, tokie kaip tokitura Moldoveneaska, patiekiami dažniausiai su kukurūzų miltų koše mamaliga. Mamaliga yra universali, ypač mėgstama kaimo vietovėse, ji valgoma visur ir visada. Rumunai mėgsta farširuotus pipirus ir balandėlius, kuriuos gamina su raugintais kopūstų lapais, taip vadinami sarmale, arba vynioja į vynuogių lapus. Būtinai paragaukite tradicinių, grilyje keptų mažų mititei dešrelių, pagardintų kvapiais prieskoniais. Rumunija taip pat garsėja muraturi- raugintų daržovių mišiniu (raudoni pipirai, žali pomidorai, agurkai, morkos, raudonieji kopūstai, žiediniai kopūstai).

Desertui puikiai tiks papanasi- varškės spurgos su grietine arba uogiene, klatite ku brinza- blyneliai su varške, razinomis ir prieskoniais, plačinta- bandelės su uogiene, saraile- sirupe išmirkytas migdolinis pyragas bei kozonak- tradicinis saldus šventinis pyragas su lazdyno riešutais, aguonomis ar varškės įdaru.

Rumunijoje gaminami puikūs ir palyginti nebrangūs vynai, kurie yra eksportuojami į daugelį pasaulio šalių. Paragaukite Feteasca Neagra vyno, daugelis sako, jog jis nė kiek nenusileidžia žymiąjam Cabernet Sauvignon. Karštomis vasaros dienomis rumunai labai mėgsta išgerti sprit– vyno su mineraliniu vandeniu, tuo tarpu šaltais žiemos vakarais dažnas mėgaujasi vin fiert– karštu vynu su cukrumi ir cinamonu. Jei norisi stipriau, paragaukite karštos slyvų trauktinės su cukrumi ir pipirais– tuika fiarta. Vietinės gamybos alus yra labai skanus, tad nekeista, jog tai pats populiariausias gerimas tiek vietinių, tiek atvykėlių tarpe. Skanios turkiškos kavos kavinėje sulauksite, padavėjui ištarę burtažodį - kafea naturala.