Apsilankius Kryme pirmą kartą pasidaro aišku, kodėl seniau kiekvienas tarybinis pilietis troško bent kartą gyvenime čia pabuvoti. Galbūt yra įspūdingesnių kampelių žemėje, tačiau Kryme sukaupta visa planetos gamtos veikla.

Pietinė pakrantė – tikri subtropikai. Nuo vidinės pusiasalio dalies ją skiria fantastiški kalnai. Jie nėra tokie aukšti (1000 – 2000 m virš jūros lygio), tačiau būnant šių kalnų papėdėje jautiesi tikras nykštukas.

Tinkamai drėkinant čia galima auginti kokius tik nori augalus. Ne veltui šalia Jaltos yra įrengti net du puikūs įvairiausios augmenijos sodai: botanikos sodas Nikitinskij Jaltoje ir grafo Voroncovo parkas Alupkoje.

Vaisiai bei daržovės čia irgi kitaip dera. Skonis nepalyginamas su Lietuvos prekybos centruose perkamais. Nuo seno Krymas garsėja savo vynais, deja mūsų suvakarietiškėjusiam skoniui tai jau nesuprantama - ten pirmenybė teikiama desertiniams spirituotiems vynams! Kadaise tai buvo vadinama "rašalu". Tiesa, geras Krymo "rašalas" kainuoja didelius pinigus.

Beje, apie sovietinį palikimą. Ten nėra tokio paminklų griovimo bangos kaip Lietuvoje. Kiekviename miestelyje vis dar gali nusifotografuoti su Leninu. Ukraina, kuriai priklauso Krymas, tikrąją nepriklausomybę atgavo visiškai neseniai, bet akivaizdu, kad tuose kraštuose niekam nekliūva praeities reliktai ir panašu, kad dar ilgai neklius.

Bene nuostabiausias objektas, pakerėjęs daugelį turistų – Ai Petri kalnas, stūksantis kaip tik virš Alupkos miestelio, ir savo dantyta viršūne skrodžiantis debesis. Tiems, kam pasiseks sulaukti lietaus, galės stebėti, kaip toji viršūnė "kovoja" su žaibais, ir ten, rodos, žemė su dangum maišosi.

Nuostabu, kad 1988 metais į tą viršūnę buvo nutiestas Lyno kelias, pagal trasos ilgį neturintis analogų visoje Europoje. Ekskursijų vadovai pasakoja, kad statybas iniciavęs dar Chruščiovas, kai vieną kartą jam teko automobiliu keliauti serpantinais iki viršūnės ir taip pat nusileisti. Iš ties, leistis automobiliu iš 1234 metrų aukščio serpantinais, kai iš vienos pusės praraja, ne itin malonu. Dabar gi gali per 10 minučių su vienu persėdimu pakilti lynu ir per 45-kias minutes nusileisti automobiliu.

Dar nuostabiau, kad pakilęs į svaiginantį aukštį ir palikęs po savim jūrą, mišką, namus, atrandi visai kitą reginį ir kitą klimatą. Atsiveria akmenuota stepė. Tačiau visų pirma pamatysite tikrą totorių mugę. Jus kvies ragauti čia pat didžiuliuose puoduose verdamų sriubų, troškinių, pačiam pasirinkti čia pat suvertą žalios mėsos šašlyką , kvies nusifotografuoti su tikrais meškinais, tigrais, povais, pajodinėti totoriškais žirgais, kupranugariais; dar įkyriau siūlys įsigyti įvairiausių nacionalinių ir "kinietiškų" siuvenyrų. Tačiau visa ši mugė tik paskatina jausmą, kad atsidūrei kitame pasaulyje. Vėjas čia siaučia žymiai stipriau. Jei apačioje 35°C, tai kalnų viršūnėje 15 – 20°C, o kitomis dienomis ir šalčiau. Tik nereikia tikėtis jog saulė čia mažiau aktyvi. Neatsargūs keliautojai lengvai nusvyla.

Tai dar ne viskas. Iki pačios dantytosios viršūnės teks gerą galą palipėti. Pirma kopi per bukmedžių giraitę, paskui per akmenis ir štai ji – Ai Petri (senovės graikų kalba šv.Petras) viršūnė. Pojūčiai verti nelengvo kopimo. Turint noro galima įveikti ir gretimus kalnagūbrius - vaizdas visur skirtingas.

Dabar ne apie romantiką. Vis tik Kryme dar smarkiai juntama "post sovietico" tvarka. Daug kur voliojasi šiukšlės. Aptarnavimas kartais kelia labiau juoką nei pasipiktinimą. Kurortuose kainos nėra tokios žemos, kokių galima būtų tikėtis. Pigiausia, ką verta ten pirkti – stiprieji gėrimai, kurių pasirinkimas nėra ypatingas: degtinė, medoucha ir perc z miodom. Dešra brangesnė kone dvigubai nei Lietuvoje, alaus kaina bei kokybė panaši į lietuviškojo, o skonis... dėl skonio nesiginčijama.

Būtų neteisinga sakyti, jog aptarnauja visur blogai. Galima sutikti iš ties širdingų ir be galo malonių žmonių. Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad ir Lietuvoje sunku būtų surasti tokio lygio darbuotoją, šalia kurio klientai jaustųsi saugūs, motiniškai aptupinėti, nė sekundei nepamiršti ir geru žodžiu pamaloninti. Nėra abejonių, kad po kokių dešimties gal dvidešimties metų Krymas taps vienu patraukliausių pasaulio kurortų.