Madingi moteriški kirpimai 2024
Madingos moteriškos šukuosenos 2024, madingiausios trumpų plaukų šukuosenos 2024 madingos garbanotų plaukų šukuosenos, ilgi ir pusilgiai plaukai 2024 daugiau
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.
Paklauskite savęs, ką žinote apie Afganistaną? Tikriausiai, kad jame iki šiol vyksta karas, kad vyko karas ir anksčiau, sovietiniais laikais. Kad Afganistane misijas vykdo Lietuvos kariai, kurių vienas neseniai žuvo, ir kad žuvo kaip tik ten, kur kažką veikė Lietuvos archelogai (ką iš tikrųjų veikė, ko gero, praleidote pro ausis). Toji archeologų grupelė - archeologai Daiva Luchtanienė, Ramunė Butrimaitė, profesorius Aleksiejus Luchtanas ir Rokas Vengalis Afganistane, Goro provincijoje, praleido visą balandžio ir gegužės mėnesį ieškodami archeologinių objektų, juos užregistruodami, to paties darbo apmokydami vietinius. Visi mokslininkai (išskyrus R.Vengalį) šioje šalyje lankėsi jau antrą kartą.
Nuo rusų kario atsiminimų apie Afganistaną ir baigiant tokia knyga „Seksas islame“. Daug ir tokios įvairios literatūros prieš pirmąją ekspediciją buvo prisiskaičiusios archeologės. Tačiau kad ir kiek daug apie šią šalį žinojo, jas daug kas joje nustebino. R.Butrimaitė ir D.Luchtanienė papasakojo apie moteriškus sunkumus, vietinius gyventojus ir trečiąją misiją, kuri tikrai bus.
Ne paslaptis, kad Rytuose vyrai su moterimis elgiasi kiek kitaip nei vyrai Europoje. Talibų valdymo laikais apskritai merginoms buvo draudžiama mokytis. Tai kaip vietiniai sutiko moteris užsienietes ir dar mokslininkes?
Ramunė: jie su europiečiais vyrais elgiasi kitaip nei su europietėmis moterimis. Kai pirmą kartą lankydavomės kokioje valstybinėje įstaigoje, vyrams paduodavo ranką, o mums ne. O išeinant, jei mes jiems patikome, buvo sėkmingos derybos, jei mus pradėjo gerbti – tuomet ir mums jie paduodavo ranką. O kai jau susitikdavome antrą kartą, tai ir apkabindavo mus, ir pabučiuodavo. Šis skirtumas sutinkant mus, moteris, labiausiai ir krito į akis.
Nors šioje šalyje lankiausi porą mėnesių, pačios afganų tautos dar negaliu perprasti. Jie šypsosi tau, tačiau nežinia, ką iš tikrųjų apie tave galvoja. Jų galvose gali kirbėti mintis, kaip daugiau iš tavęs išpešti naudos. Tai daug kariavusi šalis, daug kartų kolonizuota. Vietiniai pripratę, kad anglai, rusai, amerikiečiai kažką duoda. Ir jie tikisi, kad tu kažką duosi.
O kaip vietiniai žmonės sutiko visą ekspediciją?
Ramunė: viskas priklauso nuo kiekvieno kaimo seniūno, vado. Jei jis apie mus skleis informaciją, kad su mumis reikia gerai elgtis, tai jie ir elgsis gražiai ir galvos taip, kaip jiems liepta galvoti. Šiaip sutikdavo visada draugiškai. Prisimenu pirmą ekspediciją, pačią pirmą dieną mes nuvažiavome į Goro provincijos sostinės Čagčarano centre esančią gan vėlyvą, XIX amžiaus, tvirtovę. Tiesiog norėjome pažiūrėti, kaip ji išsilaikiusi. Ir kaip visada aplink mus susirinko šeimos vyrai su seniūnu, vaikai. Moterys namuose lieka. Jas matėme tik keliuose kaimeliuose. Vyrai klausia, ko mums čia reikia ir pan. Anglų vertėjo pagalba jiems paaiškinau, kas mes tokie, kodėl atvykome, kad gerbiame jų istoriją ir kad norime, kad jie patys ją labiau gerbtų ir saugotų. Jie taip apsidžiaugė, kad pradėjo vedžioti po bokštus, gyvulius rodyti. Daivą apskritai vaikai apspito.
Daiva: ir karvutę parodė, ir šunį miegantį, veršiukus. Vaikai į kadrus lenda, kažką čiauška. Vienas kitą pastumia prieš objektyvą.
Jūs pati esate šio projekto iniciatorė. Afganistanas - pavojinga šalis. Nebijojote į ją vykti? Gal ir kvailokas klausimas, bet jo negaliu neužduoti.
Daiva: kai rengėmės ekspedicijai, žinojome, kad mes nebūsime pirmieji civiliai Afganistane. Civilinės misijos jau vykdomos ir teikia paramą kitose srityse, o mūsų misija - kultūrinė paveldosauginė. Tiesą pasakius, prieš išvykstant į Afganistaną man reikėjo tiek daug suderinti reikalų, kad nebuvo laiko galvoti apie pavojų. O kai nuvykome į šalį ir vykdėme reidus, nes čia jokia kelione nepavadinsi, aš asmeniškai visada jutau tam tikrą įtampą. Jaučiau atsakomybę už kitus tris ekspedicijos narius. Patys ekspedicijos nariai, kiek kalbėjau, atvirai neprisipažino, kad bijojo. Žodžiu, profesinis interesas visada buvo pirmoje vietoje.
Ramunė: jei atvirai, man baisiausia buvo važiuoti siaurais kalnų keliais. Pasižiūri į apačią ir matai statų skardį. O kad ant minos užlipsi, nė minties tokios nebuvo (juokiasi). Mes ne kariškiai, o civiliai. Matyt, nebuvo savisaugos instinkto karo zonoje (juokiasi).
Tai gal iš tikrųjų ten nėra taip pavojinga, kaip atrodo iš čia, Lietuvos?
Daiva: iš Lietuvos visada atrodo baisiau. Dar prieš išvykstant į pirmą ekspediciją būdavo valandų, kai įsivaizduodavau, kas mūsų Afganistane laukia, kaip ten viskas vyks. Apimdavo nerimas, pagalvojus, kad ten visur karo mašinos, ginklai... Bet kai grįžome po pirmos ir antros ekspedicijų, aš visiems sakiau, kad Vilniuje pavojingiau. Čia gali žūti kiekievieną dieną.
Ramunė: mums pasisekė, kad lietuviai kariai yra Goro provincijoje.
Daiva: galų gale nevadinkime to visu Afganistanu. Tai viena iš provincijų, kuri yra gana saugi ir rami. Savo kailiu kitų provincijų neišbandėme, tačiau pagal kovinių kontaktų, nelaimingų atsitikimų statistiką, ji, ko gero, saugiausia. Ir vietiniai gana šiltai priėmė mūsų civilinę misiją.
Tačiau susidarė įspūdis, kad iš antros ekspedicijos grįžote anksčiau nei buvo planuota. Mat kaip tik tuo metu Goro provincijoje žuvo lietuvis karys?
Daiva: tik pati ekspedicijos veikla buvo anksčiau nutraukta. Niekas mums labai neaiškino, kodėl konkrečiai. Tiesiog pasakė, kad saugumo situacija pasikeitė į blogąją pusę, ir mums geriau po provinciją nevažinėti. Tą laiką išnaudojome tvarkydami radinius, apmokydami specialistus iš Kabulo ir vietinio departamento. O į Lietuvą grįžome laiku.
Kaip jus sutiko artimieji? Jie tikrai žinojo, kad toje provincijoje žuvo lietuvis karys? Ar su artimaisiais palaikėte ryšį būdami Afganistane?
Ramunė: žinoma. Bendravome ir telefonu, ir internetu.
Daiva: tik pokalbiai telefonu ten labai brangiai kainuoja. Tad pagrindinis ryšys – internetu. Artimieji tikrai nieko netikėto neišgirdo. Jie kasdien žinojo, kur mes esame, kada išvykstame į Kabulą ar iš jo ir panašiai.
O vietiniai moka naudotis internetu?
Ramunė: moka moka. Ir iki šiol su kai kuriais susirašinėjame. Šioje šalyje apskritai labai daug kontrastų. Atrodo, molinė trobelė, durys šleivos kreivos bet kaip įstatytos, o įeini – baltos sienos, kilimais išklotos grindys, ant stogo iškelta „satelitinė“ lėkštė, įvesta elektra.
Daiva: klajokliai kučiai, vargu, ar moka internetu naudotis. Šiaip viskas priklauso nuo kaimo. Kai kurie kaimeliai gali leisti sau turėti elektrinę. Pvz., kaimelis prie Harirudo turi sąlygas įsirengti hidroelektrines. Jos nedidukės, miniatiūrinės, mums sunkiai suvokiamos, bet visą kaimą elektra aprūpina. Kartą iš ekspedicijos grįžome sutemus, tai puikiausiai matėsi apšviestos gyvenvietės, šviesa languose.
Dar mane labai nustebino, gal ne kiek nustebino, kiek į akis krito tai, kad nėra medžių. Labai trūksta žalumos. Yra kaimelyje slėnių, kuriuose žalia, upeliukas teka, bet kad nors kokia vytelė būtų įkišta. Aš jau nekalbu apei sodus, kurie čia apskritai retas dalykas. Aptikome vieną slėnį, turtingą ir jau tada žydėjusiais medžiais, ir žaluma. Net išgirdome gegutę kukuojančią. Tai buvo netikėta. Negalvojau, kad ten yra tos pačios gegutės. Gerai, kad buvome pilnomis kišenėmis pinigų (šypsosi). Žinoma, tokius sodus turi turtingi žmonės. O turtingesni tie, kurie išsilavinę.
Matėme išpuoštų raižyba, štampais namų. Kad ir molinukai, tačiau sienos štampuotos gražiais ornamentais. Reikia grožio žmonėms. O kitur neatskirsi ūkinio namo nuo gyvenamojo. Čia pat tas pats mėšlas kūrenamas, ir visur skurdaus kuro prikrauta.
Jus visada lydėjo po 2-4 karius. Kokių atsargumo priemonių jie jums liepdavo laikytis?
Pirmiausiai tiek pirmos ir antros ekspedicijos pradžioje, vos atvykę, turėjome išklausyti įvadinį instruktažą - darbų saugos taisykles PAGe (Provincijos Atkūrimo Grupė sutrumpinimas, - red. past.) ir už jos ribų. O kada važiuoji su patruliu, vėlgi kiekvienas patrulis turi savo statutinį instruktažą ir moko, ką vienu ar kitu atveju daryti. Tiesą sakant, tas instruktažas buvo labiau skirtas vairuotojams, o ne ekipažo nariams. Dėl sprogmenų – kaip ir civiliniame gyvenime niekas neliepia krapštyti ir neštis namo. Pirminės žinios mums buvo suteikiamos. O jei būtų koks kontaktas, kariškių terminais šnekant, jie tada tiesiogiai būtų davę komandas, ką daryti.
Ramunė: tiesą pasakius, jei būtų kokia pavojinga situacija, būtume tikriausiai puolę į paniką. Būtume pamiršę visą ta instruktažą (šypsosi).
Nejau neteko susidurti su kokia pavojinga situacija?
Daiva: neiškilo jokios pavojingos situacijos.
O kariškiai jus mokė, kaip reikia elgtis su vietiniais?
Daiva: vat kaip bendrauti su vietiniais – nemokė. Instruktažas buvo labiau susijęs su higiena. Patarė kuo mažiau su vietiniais sveikintis, nepulti jiems ranką paduoti, rankas dažnai plauti sterilizuojančiu skysčiu, dezinfekuotis, nes lengva užsikrėsti visokiomis ligomis. O kaip bendrauti su vietiniais, mes žinome daugiau už tuos kariškius. Tą galiu atsakingai pasakyti. Galų gale esame baigę istorijos fakultetą ir studijų laikais susipažinę su Rytų kultūromis. Jau nekalbu apie tai, kad ruošdamiesi į ekspediciją gilinomės, skaitėme įvairaus pobūdžio knygas. Ne tik apie Vidurinės Azijos archeologiją. Domėjomės apie įvairiausių laikotarpių papročius: pradedant tokiomis knygomis kaip rusų kario atsiminimais apie Afganistaną ir baigiant tokia knyga „Seksas islame“. O ten iki detalių išaiškintos ir aprangos detalės.
Tai jums, moterims, skareles tikrai reikėjo ryšėti. Ir kokią skarelės turi prasmę?
Ramunė: plaukus būtinai reikėjo prisidengti, nes plaukai musulmonams – viena seksualiausių moters kūno dalių.
Daiva: ten moterys apskritai nekerpa plaukų. Visos ilgaplaukės. Tik nematyti, ar jos plaukus pina ar riša. Nesimato, nes slepia po skaromis. Mergaitės, kurioms neprivalu plaukų dengti, laksto be skarų. Vienos nesusišukavusios, kitos - gražiai sušukuotos.
Šiaip papročiai susiję su praktiniu pritaikymu. Štai jums pavyzdys. Per ekspediciją kartą padariau vieną klaidą, kad vietoj skaros užsidėjau kepurę su snapeliu. Ji nosį nuo saulės apsaugojo, tačiau liko neuždengtos ausys. Nuo saulės nosis mums po 10 kartų luposi. Tada pradėjo nuo saulės luptis ausys. Žodžiu, teko vėl tą skarą užsimuturiuoti. Nors ir kaip tik mes jos nevadinome, ir užuolaidomis, ir kitaip, bet, pasirodo, skara - labai praktiškas apdaras ne tik, kai karšta, bet ir kai šalta. Pačioje ekspedicijos pradžioje buvo šaltas laikas - ir vėjas pūsdavo, ir užlydavo, tai su ta skara būdavo šilčiau.
O jei prakalbome apie moteriškus sunkumus - mes turėjome tokių sunkumų atliekant gamtinius reikalus (šypsosi). Krūmų juk ten nėra. Tekdavo kur už kalno paėjėti.
Ramunė: dar karštį reikėjo kentėti. Šortų ir marškinių trumpomis rankovėmis negali vilkėti, nes moterys turi pridengti rankas, kojas.
O jei neprisidengtumėte plaukų ar kojų, kas nutiktų?
Daiva: sunku pasakyti, kaip vietiniai sureaguotų. Gal mus akmenimis apmėtytų, gal ignoruotų. Gal paskui su mumis nešnekėtų... Bet tikrai aišku, kad pamanytų, jog mes jų negerbiame.
Ką pasakytmėte apie vietinius? Kuo jie domisi?
Ramunė: klausinėja, kaip pas mus vestuvės, šeimos reikalai. Niekaip nesupranta, kaip galima gyventi susimetus (juokiasi).
Rokas: jiems kol kas nesuprantama, kaip gali žmoną ne tėvai parinkti. Ten iki šiol dar parenka.
Daiva: va ir mūsų vertėjas pasakojo, kad jis mylėjo ir norėjo susituokti su viena, paskui mylėjo kitą, bet tėvai nesutiko.
Rokas: jis sakė, kad tada tėvai kitą parinko, ir kad dabar jau gerai. Ir tą myli.
Daiva: vyrai gali turėti daugiausiai tris žmonas. Bent jau Goro provincijoje Aišku, tiek gali turėti turtingesni, nes reikia išlaikyti ir žmonas, ir vaikus.
Ramunė: paprastai šeimos turi vidutiniškai apie 7-10 vaikų.
Daiva: pernai, kai lankėmės svečiuose, nelabai susigaudydavome, kas kieno vaikas. Brolio ar sūnaus. Šeimos didžiulės, gyvena po vienu stogu.
Ramunė: bet va paveldosaugininkas iš Kabulo turi vieną vaiką. Mieste kitaip. Šiaip jaučiasi miestas ir kaimas. Kaip ir Vilniuje.
Daug kam archeologija atrodo romantiška profesija. Tačiau iš tiesų tai sunkus fizinis darbas. Afganistane, ko gero, ir patogumų buvo mažiau. Kokia buvo jūsų kasdienybė? Kur gyvenote?
Daiva: gyvenome tarp Lietuvos karių tokiomis pat sąlygomis kaip ir jie. Skardiniuose konteineriuose. Kaip ir jie valgėme sausą davinį. Tačiau tai ištvėrėme tik pusantro mėnesio, nes nuo to davinio mums ilgainiui pradėjo strigti virškinimo sistema, inkstai. Tada pradėjome maitintis tuo, kas buvo uždrausta. Sveikata pasidarė brangesnė. Pažeidėme vidinę tvarką, bet rizikavome vardan savo sveikatos. Gal apie numestą svorį ir galima kalbėti žaismingai, bet kai skrandis atsisako bet ką virškinti, kai artėji prie to, kad gali gerti tik tyrą vandenį, tokia situacija jau nebe juokinga.
Ramunė: galiu ta proga papasakoti anekdotą. „Rokas klausia: Ramune, kada valgysime. Ramunė: gal šiandien?“
O nebuvo problemų su geriamuoju vandeniu?
Daiva: neturėjome problemų. Mus vandeniu aprūpino Lietuvos kariai. Turėjome buteliukuose išpilstyto vandens. Šiaip vandens ten reikia gerti daug. Apie 8 litrus. Mes per dieną išgerdavome apie tris. O vietiniai vandens prasimano įvairiai. Kas iš upės, kas turi giluminį gręžinį.
Ramunė: kas iš kanalizacinio griovio, kuriame atlieka visus reikalus, o paskui pasemia vandens užkaisti arbatos svečiams.
Sakėte, kad į Afganistaną vyksite trečią kartą ir, ko gero, šį rudenį. Kada tiksliai vyksite ir koks bus šios ekspedicijos tikslas?
Daiva: ji bus, nes turime sudaryti visos Goro provincijos archeologinių objektų sąrašą, o ne tik šios provincijos centro ir jo apylinkių. Laukia dar daug paieškos reidų. Kada vyksime į Afganistaną, neaišku. Bus aišku šį rudenį.
Ramunė: kai mes būname ten ir kai mums kas nors atsitinka, nevyksta ar planai pasikeičia, per daug nesinerviname, nes sakome – čia Afganistanas. Čia niekas niekur neskuba, nesinervina. Lėktuvo šiandien nėra? Nieko baisaus. Išskrisime kitą kartą (juokiasi).
Bet Goro provincija – kone pusė Lietuvos. Jūs per dvi ekspedicijas suregistravote objektus maždaug 60 km apie provincijos centrą spinduliu. Kiek laiko užtruksite, kol viską užregistruosite?
Ramunė: tai kad mes dar ne viską ir aplink Čagčaraną užregistravome. Skambino žmonės ir sakydavo, kad šalia Čagčarano dar yra tas ir tas.
Daiva: sunku pasakyti, kiek užtruksime, bet pradėtus darbus reikia užbaigti.
Ramunė: galų gale dirbame su vietiniais paveldosaugininkais, supažindiname su tyrinėjimo metodais. Juos apmokome, kad jie patys, jei mes negalėsime dirbti, savarankiškai tęstų šį darbą.
Daiva: šiaip archeologija yra kaip užkratas. Radinius renka ne tik vietiniai, bet ir kariai. Rinkdavo paviršinę medžiagą ir nešdavo mums.
Afganistane jūs nekasinėjote, o tiesiog rinkote radinius nuo žemės. O kasinėti Afganistane galima?
Ramunė: galima. Bet šiuo metu Afganistano valdžios politika dabar yra nekasinėti, o gelbėti, kas yra. Ne tik saugumo sumetimais, bet ir kad negrobstytų radinių. Aišku, daug kas priklauso ir nuo finansavimo.
Kai vyksite trečią kartą, vyks tie patys žmonės?
Daiva: stengiamės palikti tą patį branduolį. Dėl kontaktų su vietiniais žmonėmis. Galų gale jie laukia pasiilgę. Ir nepatikėsite, jie mums skambina į Lietuvą telefonu. Susišnekame, nors jie kažką sako savo dari kalba, mes savo kalba. Pasakai Čagčaran, „october“ (spalis anglų kalba) (šypsosi).
Ramunė: pramokome šiek tiek jų kalbos. Supranti, kad jie klausia, kaip laikais, kaip sveikata, perduok linkėjimus tam ir tam. Žodžiu, tokie ryšio palaikymo skambučiai.
Daiva: kai kurie rašo ir elektroninius laiškus. Kad mūsų nuoširdžiai laukia, rodo vien tas, kaip šiais metais mus, moteriškes, pasitiko Afganistane. Su karių apsauga atvažiuojame į departamentą, atvežame su Ramune pirmosios ekspedicijos parodą. Ir visi glebėsčiuoja mus! Moteriškes! Mus atlydėjusių karių akys - ant kaktos! Paskui atvyksta vairuotojas, kurį pažįstame nuo pernai metų – vėl glebėsčiuojamės. Kitas atvyko į PAGą specialiai mūsų aplankyti...
Ką tenka nuveikti, norint išvykti į ekspediciją? Ir kodėl misijos vyksta po mėnesį?
Daiva: pirmiausiai reikia laiko suderinti visus reikalus čia, Lietuvoje. Paskui suderinti Kabule. Galiausiai reikia laiko ekspedicijai kalnuose. Važiuojame ne į turistinę kelionę, reikia viską daryti kultūringai – gauti vietinės valdžios leidimą dirbti. Kiekvieną kartą reikia kartoti tuos pačius žingsnius. Paskui reikia atsiskaityti už ekspediciją Čagčarane, Kabule. Galų gale, skristi reikia nepatogiai. Per Dubajų. O kur dar laiko, klimato skirtumai. Reikia ir adaptuotis, ir prie visko prisitaikyti. O ir darbas sunkus. Reikia ir į kalnus lipti...
Tai gal jau nesinori važiuoti?
Daiva: būna dienų, kai nesinori.
Ramunė: man kažkodėl visada norisi. Mus su Daiva po pirmo apsilankymo buvo apėmusi didžiulė nostalgija. Kaip tik tada buvo dar ruduo - depresijų metas. Buvo sunku išsiskirti. Labai šiltai sutiko tiek kariai, tiek vietiniai. Paskui nieko. Įsidirbi ir pripranti. Po antros ekspedicijos atrodė, kad išvažiavai savaitgaliui.
Daiva: o trečias kartas jau bus rutina (juokiasi).
Tęsinys su archeaologais A. Luchtanu ir R. Vengaliu - kitame interviu.
Archeologes kalbino: L. J.
Nuotr. archeologų: R. Butrimaitės, R. Vengalio, A. Luchtano ir D. Luchtanienės
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Kelioninio keleivinio mikroautobuso nuoma Vilnius
Laivų nuoma, vakarėliai laive, įmonės vakarėliai, gimtadi...
Kodėl verta aplankyti šią išsyk įsimylėjimo vertą šalį ir ką pamatyti kelionės joje metu?
Lankytinos vietos Kaišiadoryse, maršrutai pėsčiomis, dviračiu Kaišiadorių rajone
Maršrutas po Pietinę Lenkiją, lankytinos vietos Pietų Lenkijoje, pramogos Lenkijos Pietuose
Kelionė po įdomiausius Tuniso miestus ir įspūdingiausius lankytinus objektus.
Kelionė į Rumuniją, ką pamatyti Rumunijoje, lankytinos vietos Rumunijoje, maršrutas automobiliu po Rumuniją
Poilsinės, pažintinės, trumpos ir ilgos geriausios autobusinės kelionės
Kelionių maršrutai po Europą, kur keliauti Europoje, lankytinos Europos vietos
Vengrija automobiliu, maršrutas su įdomiausiomis Šiaurinės ir Centrinės Vengrijos vietomis, kelionės į Vengriją žemėlapis su lankytinomis vietomis
Savaitgalio kelionių idėjos ir lankytini objektai Lietuvoje bei Europoje.
Geriausi poilsinių kelionių maršrutai, paplūdimiai, lankytinos vietos bei maistas
Kaip išsirinkti mikroautobusą kelionei, mažesnių iki 8 vietų mikroautobusų nuoma
Lankytinos vietos Elektrėnuose ir rajone, ką veikti Elektrėnuose ir rajone, pramogos Elektrėnuose
Lankytinos vietos Šilalėje, pramogos, pėsčiųjų ir vandens maršrutai Šilalės rajone, ką pamatyti Šilalės rajone
Kemperio nuoma, kaip valdyti kemperį, kemperio parkavimas, kemperio tualeto priežiūra
Lankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną
Geriausios automobilinės kelionės, įdomiausi 2023 metų automobiliniai maršrutai
Ką pamatyti Tenerifėje, lankytinos vietos Tenerifėje, pramogos Tenerifėje, automobiliu po Tenerifę, geriausios vietos poilsiui Tenerifėje
Lankytinos vietos Radviliškyje ir Radviliškio rajone, ką veikti Radviliškyje, pramogos Radviliškyje, pėsčiųjų ir dviračių takai Radviliškyje
Kelionė į Kroatiją automobiliu, lankytinos vietos Kroatijoje, Zadaras, KRKA parkas, Dubrovnikas, įspūdžiai iš kelionės Kroatijoje
Ką pamatyti Kazlų Rūdoje, lankytinos vietos Kazlų Rūdoje, maršrutai pėsčiomis ir dviračiu Kazlų Rūdoje
Poilsinės kėlionės į Tenerifę, patarimai vykstantiems ilsėtis į Tenerifę, ką veikti Tenerifėje
Geriausios pramogos Tenerifėje, ką veikti Tenerifėje, top 10 pramogų Tenerifėje
Ką pamatyti Tenerifėje, ką aplankyti Tenerifėje, įdomios vietos Tenerifėje
Ką veikti Šalčininkuose, aktyvios pramogos ir Šalčininkų lankytinos vietos, dviračių, pėsčiųjų maršrutai
Žvejyba ir jūrinės ekskursijos Tenerifėje, kur užsisakyti jūrinę ekskursiją ir žvejybą, masalai, žvejybos būdai
Lankytinos vietos Portugalijoje, ką veikti Portugalijoje, kelionė į Portugaliją savarankiškai, Ką veikti Lisabonoje ir Porto
Geriausi Tenerifės kurortai pagal keliautojo tikslus, charakterį, Playa de las Americas, Los Kristianos, Puerto de la Cruz kiti mažiau žinomi kurortai
Kelionė po Tunisą, lankytinos ir gražiausios Tuniso vietos, istorijos ir gamtos paminklai Tunise, ką veikti Tunise ir pramogos Tunise
Lankytinos vietos Širvintų rajone, ką veikti Širvintų rajone, Kernavė ir kitos įdomios vietos Širvintų rajone
Maršrutas automobiliu į Belgiją, ką veikti, ką pamatyti Belgijoje, lankytinos vietos Antverpene, Briugėje, Briuselyje
Kelionė į Norvegiją, maršrutas šeimai į Šiaurės Norvegiją, žvejyba, nardymas Norvegijoje, pėsčiųjų maršrutai Norvegijos kalnuose, kulinariniai eksperimentai.
Savarankiškos kelionės į Tenerifę organizavimas, kaip surasti pigiausius aviabilietus į Tenerifę, geriausios apgyvendinimo kainos radimas, ką veikti Tenerifėje
Ką veikti Piarnu kurorte, lankytinos vietos Pernu, atsiliepimai apie Parnu
Ką pamatyti Burgundijoje, lankytinos vietos Burgundijoje, Burgundijos vyninės ir
Kaip su automobiliu per kelias dienas pasiekti Kroatiją ir turiningai praleisti laiką
Ką pamatyti Latvijoje, Latvijos pajūris automobiliu. Papė - Liepoja - Ventspilis - Kolka - Jurmala - Talsi - Kuldyga, kelionės po Latviją žemėlapis
Jei žemėje yra rojus, jo reikia ieškoti Kroatijoje. Dievas buvo itin dosnus šiam kraštui...
Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Kelioninio keleivinio mikroautobuso nuoma Vilnius
Laivų nuoma, vakarėliai laive, įmonės vakarėliai, gimtadi...
Laivo nuoma Mingės kaimas, katerio nuoma Mingė. Mingė lai...
Šventės laive, įmonės vakarėlis laive, laivo nuoma šventė...
Laivų nuoma, vakarėliai laive, įmonės vakarėliai, gimtadi...
Sodyba vestuvėms netoli Vilniaus, sodyba šventėms Vilniau...
Sodyba vestuvėms netoli Vilniaus, sodyba šventėms Vilniau...
Sodyba vestuvėms netoli Rokiškio, sodyba šventėms Rokiški...
Lengvojo automobilio nuoma kelionėms
Madingos moteriškos šukuosenos 2024, madingiausios trumpų plaukų šukuosenos 2024 madingos garbanotų plaukų šukuosenos, ilgi ir pusilgiai plaukai 2024 daugiau
Kur surasti bobausius, kaip rinkti bobausius, kaip paruošti bobausius, patiekalai ir receptai su bobausiais
Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams
Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.
Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.
Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.
Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.
Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.
Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,
Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams daugiau
Kelionės į Tenerifę filmas, pigūs aviabilietai į Tenerifę, viešbučiai Tenerifėje, ką veikti Tenerifėje, ką aplankyti Tenerifėje daugiau
Lankytinos vietos Kaišiadoryse, maršrutai pėsčiomis, dviračiu Kaišiadorių rajone
daugiauMaršrutas po Pietinę Lenkiją, lankytinos vietos Pietų Lenkijoje, pramogos Lenkijos Pietuose
daugiauKelionė po įdomiausius Tuniso miestus ir įspūdingiausius lankytinus objektus.
daugiauKelionė į Rumuniją, ką pamatyti Rumunijoje, lankytinos vietos Rumunijoje, maršrutas automobiliu po Rumuniją
daugiauPoilsinės, pažintinės, trumpos ir ilgos geriausios autobusinės kelionės
daugiauKelionių maršrutai po Europą, kur keliauti Europoje, lankytinos Europos vietos
daugiauPažintinių kelionių idėjos, geriausių pažintinių kelionių pasiūlymai
daugiauVengrija automobiliu, maršrutas su įdomiausiomis Šiaurinės ir Centrinės Vengrijos vietomis, kelionės į Vengriją žemėlapis su lankytinomis vietomis
daugiauSavaitgalio kelionių idėjos ir lankytini objektai Lietuvoje bei Europoje.
daugiauGeriausi poilsinių kelionių maršrutai, paplūdimiai, lankytinos vietos bei maistas
daugiauKaip išsirinkti mikroautobusą kelionei, mažesnių iki 8 vietų mikroautobusų nuoma
daugiauLankytinos vietos Elektrėnuose ir rajone, ką veikti Elektrėnuose ir rajone, pramogos Elektrėnuose
daugiauLankytinos vietos Pasvalyje, pramogos Pasvalyje, įdomios vietos Pasvalyje
daugiauLankytinos vietos Šilalėje, pramogos, pėsčiųjų ir vandens maršrutai Šilalės rajone, ką pamatyti Šilalės rajone
daugiauKemperio nuoma, kaip valdyti kemperį, kemperio parkavimas, kemperio tualeto priežiūra
daugiauKaip išsirinkti geriausią kaimo turizmo sodybą ramiam poilsiui, šventei, įmonės renginiui, vestuvėms.
daugiauLankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną
daugiauGeriausios automobilinės kelionės, įdomiausi 2023 metų automobiliniai maršrutai
daugiauMaršrutas po Pietinį Tunisą, Gafsa-Tozeuras-Kebilis-Tatuinas-Džerba-Mahdija, reportažas iš kelionės į Tunisą
daugiauKą pamatyti Tenerifėje, lankytinos vietos Tenerifėje, pramogos Tenerifėje, automobiliu po Tenerifę, geriausios vietos poilsiui Tenerifėje
daugiauKelionės įmonių kolektyvams autobusu ir lėktuvu, įmonės kelionės idėjos
daugiauLankytinos vietos Radviliškyje ir Radviliškio rajone, ką veikti Radviliškyje, pramogos Radviliškyje, pėsčiųjų ir dviračių takai Radviliškyje
daugiauKelionė į Kroatiją automobiliu, lankytinos vietos Kroatijoje, Zadaras, KRKA parkas, Dubrovnikas, įspūdžiai iš kelionės Kroatijoje
daugiauKą pamatyti Kazlų Rūdoje, lankytinos vietos Kazlų Rūdoje, maršrutai pėsčiomis ir dviračiu Kazlų Rūdoje
daugiauĮmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...
Kelioninio keleivinio mikroautobuso nuoma Vilnius
Laivų nuoma, vakarėliai laive, įmonės vakarėliai, gimtadi...
Laivo nuoma Mingės kaimas, katerio nuoma Mingė. Mingė lai...
Šventės laive, įmonės vakarėlis laive, laivo nuoma šventė...
Laivų nuoma, vakarėliai laive, įmonės vakarėliai, gimtadi...
Sodyba vestuvėms netoli Vilniaus, sodyba šventėms Vilniau...
Sodyba vestuvėms netoli Vilniaus, sodyba šventėms Vilniau...
Sodyba vestuvėms netoli Rokiškio, sodyba šventėms Rokiški...
Lengvojo automobilio nuoma kelionėms
Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.