Ką veikti Rietave

Rietavo savivaldybė garsėja kultūros paveldo objektais ir kunigaikščiais Oginskiais, kurių dėka Rietave 1846 m. L. Ivinskis išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių. 1859 m. buvo įsteigta žemės ūkio mokykla - pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje; 1872 m. atidaryta pirmoji profesionali muzikos mokykla; 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija; 1892 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Patraukliausi Rietavo savivaldybės lankomi objektai: Rietavo dvaro sodyba, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia,  Lopaičių piliakalnis ir šventvietė, Aukštojo tyro telmologinis draustinis ir Ruškio kraštovaizdžio draustinis. Rietavo dvaro sodyba, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus ir Lopaičių piliakalnis yra įtraukti į nacionalinės reikšmės turistinį maršrutą „Žemaitijos keliai". Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus su Oginskių istorija ir paveldu (Rietavo dvaro sodyba) patenka į kultūros kelią „Oginskių kultūros kelias", maršrute „Pieno kelias" Rietavo, Plungės, Telšių ir Kupiškio ūkininkai, vietos produktų gamintojai, kaimo bendruomenės, kaimo turizmo sodybos kviečia apsilankyti ir susitikti su kaimo gyventojais, išgirsti jų istorijas, sužinoti ir pamatyti kaip gaminami sūriai ir kiti pieno produktai, paragauti tradicinių regionų patiekalų, įsigyti kaimiškų produktų, išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras ir patirti Lietuvos kaimų svetingumą.

RIETAVO DVARO SODYBOS KOMPLEKSAS

Parko g. 5, Rietavas

Rietavo dvaro sodyba - pereinamojo iš klasicizmo į istorizmą laikotarpio architektūros ansamblis, išsiskiriantis monumentalumu, išlikusių statinių gausa, kompozicija, vienu didžiausių parku Lietuvoje (60 ha). Dvaro sodybos kompleksui priklauso: parkas, oficina, tvoros fragmentai, Baltieji,  Raudonieji vartai, karietinė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla- skalbykla, mauzoliejinė koplyčia. Pagrindinis rūmų pastatas bei oranžerija šių dienų nesulaukė. Norint atkurti kunigaikščių Oginskių dvasią Rietave, išlikusiuose dvaro pastatuose šiandien įsikūrę: Oginskių kultūros istorijos muziejus, turizmo ir verslo informacijos centras, meno mokykla bei ligoninė.

Daugiau informacijos: http://www.oginskiriet.lt/index.php?2659976539

RIETAVO OGINSKIŲ KULTŪROS ISTORIJOS MUZIEJUS

L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas, Tel. (8 448) 68992 el. p.: rokimuziejus@gmail.com http://www.oginskiriet.lt/

2001 metais birželio 1 dieną buvo įkurtas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, pirmosios Lietuvoje meno mokyklos patalpose.

Šiuo metu muziejuje veikiantys ekspozicijos skyriai:

• Rietavo istorijos ekspozicija
• Žymiausių Rietavo švietėjų portretai.
• Rietaviškiai - nacionalinio išsivadavimo ir rezistencinių kovų dalyviai.
• Sovietinė okupacija, tremtys.
• Rietavo dvaro archeologiniai tyrimai.
• Rietavo švietimo ir kultūros raida.
• Rietavo apylinkių etnografija.
• Lietuvos dvarų kultūrinės raidos ekspozicija.
• Kultūrinė, šviečiamoji veikla.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus kviečia edukacinių programų dalyvius supažindinti su Rietavo istorija, žymiais krašto žmonėmis, Rietavo valdytojais - kunigaikščiais Oginskiais, jų kultūrine ir socialine veikla, Rietavo dvaro sodyba, išlikusiu kultūriniu paveldu.

Siūlomos temos:

• Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo kelias
• Rietavo valdytojai kunigaikščiai Oginskiai
• Rietavo dvaro sodybos kultūros paveldas
• Rietavo dvaro parkas
• Lauryno Ivinskio veikla Rietave
• Antano Ruškio drožinių kolekcija „Prakalbinti ąžuolai"

Nuotraukų autorius: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus

RIETAVO TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS

Parko g. 5, LT-90311, Rietavas, Tel. (8 448) 68202 el. p.: rietavoturizmas@gmail.com http://www.rtvic.lt www.veik.rietave.lt www.pienokelias.lt

Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras (toliau - RTVIC) veiklą vykdo unikalioje vietoje - restauruotoje Rietavo dvaro sodybos karietinėje.

RTVIC lankytojams siūlo individualius, pageidaujamos trukmės ir tematikos maršrutus, tarpininkauja organizuojant regioninių patiekalų pietus (kastinį su karštomis bulvėmis ir spirgynę, šmontalą ir kt), nes jie geriausiai pažįsta ir žino vietos gamintojus ir kitus paslaugų teikėjus.

Unikalus maršrutas „Pieno kelias" jungia keturių savivaldybių: Rietavo, Telšių, Plungės ir Kupiškio smulkiuosius pieno gamintojus, perdirbėjus, kaimo turizmo sodybų šeimininkus, kurių siūlomos paslaugos susijusios su pienu. Keliautojas gali pats arba padedamas RTVIC, maršruto „Pieno kelias" operatoriaus susidaryti maršrutą ir keliauti nuo muziejaus iki kaimo ūkininko: pirkti, degustuoti, klausytis, mokytis.

Centre galite įsigyti visus keliautojus sujungusio projekto „Keliauk Lietuvoje" Rietavo savivaldybę reprezentuojantį magnetuką.

RTVIC informacija teikiama lietuvių, rusų, anglų kalbomis.

RIETAVO ŠV. ARKANGELO MYKOLO BAŽNYČIA

Laisvės a. 2, Rietavas, 90311 Tel./faks. (448) 68 134, mob. +370 615 15922, El.p. rietavobaznycia@gmail.com www.rietavoparapija.lt

Rietavo centrinės aikštės ryškiausias miesto architektūrinis akcentas - Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ansamblis, kuris iškilo XIX a. trečiame ketvirtyje maždaug ten pat, kur stovėjo ir pirmoji medinė Rietavo bažnyčia. Pastatas yra sudėtingos daugiaplanės kompozicijos, ypač įmantri jos altorinė dalis. Virš įėjimų - puošnumo bažnyčiai teikiantys bareljefai, dekoratyvus langas - rožė. Šventovėje iš viso yra septyni istoriniai altoriai, sudarantys vientisą ansamblį.
1892 metų balandžio 17- ąją, šventų Velykų rytą Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po elektros lemputės išradimo ir vos 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. Lietuva tik 10 metų atsiliko nuo Prancūzijos, Anglijos ir JAV. Elektros lemputės įžiebimas Rietave pradėjo elektros energetikos erą Lietuvoje.

Nuotraukų autorius: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus

LOPAIČIŲ PILIAKALNIS, ŠVENTVIETĖ, ŠALTINIS

Piliakalnis yra už 3 km į rytus nuo Tverų, netoli kelio Tverai - Varniai. Koordinatės: 55°44´32.71", 22°11´27.78". Gido paslaugos: Irena Liškuvienė, +37068643454, Kazys Prajeras, +37064649734.

Viena mistiškiausių vietų Lietuvoje - istorinis kompleksas - Lopaičių piliakalnis. Jį sudaro: piliakalnis, sėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, šaltinis, kiti archeologiniai bei geologiniai dariniai. Spėjama, kad čia kadaise buvo žynių valdos.  Atsirasti šiai prielaidai leido paslaptingi Lopaičių akmenų dariniai, kurie gali būti susiję su sena religija ir papročiais.

* Lopaičių piliakalnis, siejama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarmenės (XII a.), prie kurios buvo sužeistas Mindaugas, vieta.

* Lopaičių etnomitologinis kompleksas dar tebevadinamas spėjamu, tačiau radinių ir versijų gausa byloja, kad jis taps ne tik besidominčių istorija lankytojų, vandens iš stebuklingu vadinamo šaltinio atvažiuojančių pasisemti žmonių, bet ir mokslininkų susidomėjimo objektu.

*  Prie pat Lopaičių esančiame suniokotame Pribitkos kapinyne rasti I-XVI amžiaus žmonių palaikai. Toks ilgas laikas ir unikalūs radiniai kapinyne - rimtas argumentas kalbėti apie iki šiol dar nerastą gyvenvietę ar net ypatingą vietą Žemaitijoje.

Turistus traukia ir mėnulio ar laivelio ženklu pažymėtas akmuo, galbūt žymintis palaidoto žynio kapo vietą. Lopaičių observatorija vadinama labai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išlikę įvairaus dydžio akmenų. Spėliojama, kad šioje vietoje galėjo būti stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, o galbūt pagal žvaigždžių padėti priimami svarbūs sprendimai.

Vieni įdomesnių Lopaičių piliakalnio objektų - vadinamoji observatorija, dolmenas ir šaltinis, išminties bei vaisingumo akmenys. Apie šią mistinę vietovę, akmenis bei šaltinio gydomąsias savybes jau sklinda legendos.

Legendos:

1. Medinis takas šalia šaltinio su legendomis apie vandens galią aprašytą stendą.

2. „Norų išsipildymo" akmuo - Lopaičių lankytojai tikina, kad akmenėlį ant didžiojo akmens padedantis ir mintyse sau aiškiai norą išreiškiantis žmogus sulaukia jo išsipildymo. Matyt reikia kalbėti ne apie gamtoje negalinčius būti antgamtinius reiškinius, o apie žmonių psichologiją.

3. Akmens forma įtakoja manymą, kad ant jo pasėdėjusi nevaisinga moteris gali pastoti. Apie tokius nutikimus jau sklando legendos, o riedulys vadinamas „vaisingumo akmeniu". Vis dėlto labiau tikėtina, kad stebuklus lemia Lopaičiuose tvyrantis, dar nepažintas, virtualiu vadinamas Žemės energetinis laukas.

4. Simonas Daukantas užrašė žemaičių pastebėjimą, jog iš rytinio kalvos šlaito tekantis šaltinio vanduo turi stebuklingų galių. Iš tiesų, Lopaičiuose iš žemės ištekantis vanduo yra labai švarus ir iš karto patenka į bakterijoms neleidžiančius daugintis ryte aktyviausius Saulės ultravioletinius spindulius.

5. Pažintinis takas, kurio ilgis 2,1 km. Tverų girininkijoje nuves prie Lopaičių piliakalnio. Take rasite informacinius stendus, devynis šaltinius, nuostabaus grožio slėnius bei kalvotas Žemaitijos apylinkes. Keliaudami taku atsigaivinsite šaltinio vandeniu, pasigrožėsite upės suformuotu slėniu. Pasivaikščioti čia galima ir su vežimėliu.

6. Ženklai akmenyse. Pietinėje spėjamos Šventvietės dalyje guli akmuo su natūralia Pusmėnulio ar laivelio formos nuoskala. Šalia esančiame akmenyje galima įžiūrėti apskritime įrėmintą elnio atvaizdą.

7. „Gydantis" akmuo. Senovėje žemaičiai tikėjo, kad akmenys turi galią sulaikyti piktas jėgas. Lopaičių lankytojai tikina, kad akmuo su patogia atsigulti įduba turi gydomųjų galių.

8. Veidas akmenyje. Pietiniame spėjamos Šventvietės šlaite esančių akmenų gausa, dar tik numanoma jų išdėstymo tvarka, akmenyje iškaltas žmogaus veidas su delno formos įduba leidžia manyti, jog čia galėjo būti pagrindinė žemaičių pagonių apeigų Lopaičiuose vieta.

Nuotraukų autorė: Irena Liškuvienė

RUŠKIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Adresas: Tverų sen., Rietavo raj. koordinatės:55.7530336419, 22.1861745196,

Ruškio landšaftinis kraštovaizdžio draustinis įkurtas 1974 metais, siekiant išsaugoti vertingą pietvakarinio Žemaičių aukštumų šlaito geomorfologinį kompleksą. Draustinio plotas yra 294 ha.

Aplankęs draustinį Č. Kudaba rašė: ,,Ruškio draustinis yra ypatingoje Žemaičių aukštumų reljefo apsuptyje. Šalia aukštų kalvų yra gilių pradubų su ežerėliais. Aukštai iškilęs Lopaičių kalnas, o netoli jo visu šimtu metrų žemiau telkšo keli ežeriukai. Vienas jų vadinamas Ruškiu".

Tarpukario metais tveriškiai labai mylėjo ir tvarkė Ruškio ežero aplinką. Buvo įrengta graži aikštelė su stiebu vėliavai, stalai su suolais, ją puošė gėlynai. Šiuo metu poilsiavietė taip pat puikiai įrengta ir tvarkoma. Jos įrengimui lėšų skyrė Rietavo miškų urėdija, Rietavo savivaldybė, o darbus atliko UAB ,,Plungės lagūna". Poilsiavietės priežiūra rūpinasi Tverų seniūnija.

Ruškio ežero vanduo yra nepaprastai minkštas, tamsiai rudos spalvos.  Žmonės sako, jog tas vanduo gydo kai kurias ligas.

2012 metais Ruškio ežere buvo pradėta imtis rainuotojo vėžio gausos reguliavimo priemonės. Raudonieji vėžiai yra svetimkraštė invazinė rūšis, Lietuvos vandenyse pirmą kartą užregistruota 1994 m. Ši rūšis yra ekologiškai agresyvi, linkusi sparčiai plisti, aktyvūs net šviesiuoju paros metu. Šitame ežere rainuotojų vėžių gaudymas yra skatintinas, tad vėžių gaudytojai čia visada yra laukiami.

Prie ežerėlio auga ąžuolas, kurį tveriškiai pasodino 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo mirties penkiašimtąsias metines.

Nuotraukų autorė: Kristina Ruikytė

RIETAVO ŽIRGYNAS

Adresas: Klaipėdos g. 29, Vatušių k., 90319 Rietavo savivaldybė Tel. nr.(8 448) 68 316
Mob. nr.8 698 17 638 El. paštas:rietavozirgynas@gmail.com, https://www.zirgynas.com/

Rietavo žirgynas stengiasi išlaikyti kunigaikščių Oginskių Rietave pradėtą tradiciją laikyti ir veisti nykstančios Lietuvoje senosios veislės žirgus - Žemaitukus. Žirgynas propaguoja ir vysto jojimo sportą Rietave ir šalyje, organizuoja sportinius renginius, stengiasi sudaryti palankias sąlygas verslo ir turizmo plėtrai, gyventojų poilsiui, jaunimo užimtumui. Žirgyne kuriama palanki aplinka gyventojų poilsiui ir turizmui. Bendradarbiaudami su šalies mokslo, mokymo, konsultavimo įstaigomis ir verslo įmonėmis rengia seminarus, lauko dienas, parodas, muges, konferencijas ir kitokius renginius žemdirbiams apie pažangų ūkininkavimą, naujų technologijų diegimą, agrarinę aplinkosaugą, ekologinį ūkininkavimą. Žirgyne sudarytos sąlygos studentams ir moksleiviams įgyti darbinės patirties, organizuoti jų praktinį mokymą.

Žirgyne organizuojamos vasaros stovyklos vaikams ir jaunuoliams, trokštantiems aktyvaus ir turiningo poilsio su žirgais, pramogomis, naujais draugais. Suteikiama galimybė išmokti jodinėti, laikytis balne, pajausti išdidų šuoliavimą ristele.

Taip pat žirgyno teritorijoje ekologiškai auginami sertifikuoti vaismedžiai ir uogynai - obelys, kriaušės, svarainiai, juodieji serbentai, trešnės ir daugelis kitų rūšių.

Nuotraukų autorius: Rietavo žirgynas

AUKŠTOJO TYRO TELMOLOGINIS DRAUSTINIS

Adresas: Aukštatyris, Rietavo sen. Rietavas, Koordinatės 55°43'34"N 21°47'10" E

Valstybinis Aukštojo tyro telmologinis draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos nutarimu 1986 m. Draustinio plotas - 1294,5 ha. Draustinyje saugomas Žemaičių aukštumos takoskyrinis kompleksas, saugomos rūšys ir augalų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: švylinis kūlingynas ir kimininis saidrynas raudonoji gegūnė, aukštoji gegūnė, dėmėtoji gegūnė ir baltijinė gegūnė, raistinė viksva, kupstinė kūlingė, statusis atgiris, retažiedė miglė; juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, vapsvaėdis, vištvanagis, sketsakalis, tetervinas, jerubė, gervė, dirvinis sėjikas, didžioji kuolinga, tikutis, lėlys, paprastoji medšarkė, plėšrioji medšarkė; ūdra, lūšis, baltasis kiškis, pleištinė skėtė, juodasis, geltonasis piengrybis, tikroji raudonpintė, skaisčioji raudonpintė, natūralūs distrofiniai ežerai, eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, plikų durpių saidrynai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aliuviniai miškai.

Į aukštąjį tyrą be leidimų patekti galima nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1d.  Čia įrengtas pažintinis takas ir apžvalgos bokštas.  Tako ilgis apie 0,5 km. Pažintinis takas veda nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki regyklos per apipelkės mišką. Aukštojo tyro telmologinis draustinis saugo vieną iš įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikiusių aukštapelkių Žemaitijoje ir Lietuvoje. Kaip ir netoliese esantis Reiskių tyras, Aukštasis tyras išsiskiria savo ežerokšnių gausa, ir pelkės paviršiumi - aukštapelkės vidurys esti maždaug 6 metrais aukščiau nei pelkės pakraščiai - lagas. Aukštapelkės vaizdas primena Šiaurės Rusijoje ir Skandinavijoje plytinčią bemiškę lygumą - tundrą. Didžioji Aukštojo tyro dalis apaugusi retomis, žemomis pušelėmis (kurioms gali būti daugiau nei 100 metų), telkšo daugybė nedidelių ežeriukų, vadinamų ežerokšniais. Tai viena iš didžiausių natūralių aukštapelkių Lietuvoje.

Pelkę apžiūrėti galima iš apžvalgos bokštelio, esančio aukštapelkės šiaurės rytiniame pakraštyje. Šalia šio bokšto, į pelkę įsiterpusiame pusiasalyje, yra Pauškių piliakalnis, iš trijų pusių apsuptas pelkynų.

Nuotraukos autorius: Mantas Viržintas

TVERAI

TVERŲ BAŽNYČIA IR VARTAI

Adresas: Žemaičių a. 6, Tverai, Rietavo sav.,koordinatės: 55.73325, 22.14899

Pirmoji medinė Tverų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1589 m. XVI a. pabaigoje, kaip pažymėta Žemaičių vyskupijos bažnyčių aprašyme, darytame 1592-1597 m. Tverų bažnyčia stovėjusi tuščia, apleista, kunigo neturėjo. 1614-1616 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (statė Tverų tėvūnas Elijas Ilgovskis ir užrašė jai donaciją). Jai 1618 m. dovanotas Alko kaimas. 1747 m. bažnyčia sudegė, buvo atstatyta. 1783 m. įsteigta Šv. Rožančiaus brolija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. bažnyčiai priklausė Aleksandravo palivarkas. Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė 1831 m. sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti. Buvo suimtas, tačiau jam pavyko pabėgti. 1841 m. prie Tverų bažnyčios gyveno penki kunigai, bažnyčios beneficijos buvo 67 valakai žemės, o parapijiečių - 2797. Klebonas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais 1897 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią, 1907 m. - mūrinę varpinę. 1909-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė varpus. 1940 Tverų parapijai priklausė 4798 parapijiečiai.

Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatys Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą - pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, su apside, dvibokštė. Įrengti 6 altoriai. Šventoriaus tvora - akmenų mūro. Šventoriuje palaidotas klebonas Jonas Paliukas (1913-1990), 1950-1956 m. Sibiro tremtinys, ,,Liturginio maldyno" (1968) autorius.

Nuotraukų autorius: Kristina Ruikytė

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS

Paminklas pastatytas 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį. Jo pastatymo iniciatoriai buvo Tverų šauliai. Paminklas buvo aptvertas medine tvorele banguotu viršumi.

1963 metais, sovietinės valdžios nurodymu, paminklas buvo nugriautas. Vienas iš griovėjų (buldozerininkas), griaudamas paminklą, nuėmė viršūnėje buvusį kryželį ir paprašė žmonių, kad nuneštų klebonui. Taip kryželis išliko iki tų dienų, kai paminklas buvo atstatytas. Taigi paminklas atstatytas 1989 metais, su kryželiu viršūnėje, pagamintu 1928 metais.

Nuotraukų autorius: Kristina Ruikytė

KUNIGAIKŠČIO MINDAUGO SUŽEIDIMO VIETA

Šalia kelio Tverai - Varniai maždaug už 2 km nuo Tverų, Lopaičių k. ant kalvelės pasodintas ąžuolėlis, erškėtis ir sukrauta akmenų krūvelė - taip  simboliškai pažymėta kunigaikščio Mindaugo sužeidimo vieta. Pagal Hipatijaus metraštį, kunigaikštis Mindaugas 1251 metais buvo atvykęs prie Tverų, jėga užimti Vykinto žemes. Įvyko mūšis, kuriame Mindaugas buvo sužeistas strėle į šlaunį ir buvo priverstas atsitraukti ir grįžti į savo pilį Vorutoje.

Nuotraukos autorius: Irena Liškuvienė

PIRMOJI SKULPTŪRA LIETUVOJE

Tai žmogaus rankomis apdorotas akmuo, rastas netoli Pribitkos pilkapyno. Skulptūros amžius siekia 5-6 tūk. metų. Šį akmenį St. Laurinavičius į savo kiemą iš Kaupų kaimo laukų šalia Pribitkos kapinyno parsivežė gal prieš porą dešimtmečių. Tuomet dar dirbo kolūkyje vairuotoju, važiuodavo pro melioratorių sustumdytas krūvas riedulių, pasirinkdavo įdomesnių - bus sodybai papuošti. Tad sudomino ir šis - kažkoks keistenis, su gilia duobute. Parsivežė moliną, purviną, nuplovė, tada pamatė dar keturis įdubimus, panašius į mažus dubenėlius. Pasistatė gatvėje prie įvažiavimo į savo kiemą greta kitų akmenų.

Taip jis prapūpsojo porą dešimtmečių prie gatvės, bet niekas labai juo nesidomėjo - akmuo ir tiek.

2002 metais Tverų seniūnijoje buvo surengta žvalgomoji archeologijos ekspedicija. Vilniškiai archeologai, praeidami pro St. Laurinavičiaus kiemą atkreipė dėmesį į šį akmenį, tiksliau - į jame išgludintus penkis įdubimus. Ekspedicijos vadovas archeologas Br. Dakanis padarė išvadą, jog tai ne gamtos, o žmogaus rankų kūrinys. Jo teigimu, galima spėti, jog tai seniausia skulptūra Lietuvoje, nes tokie gludinti dubenėliai akmenyje būdingi ankstyvam geležies amžiui.

Anksčiau manyta, jog tokių akmenų Lietuvoje nėra, jų rasta Graikijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje. Dabar jau ir mūsų šalyje jų yra aptikta apie 20. Dabar akmuo nuneštas toliau į kiemą. Šeimininkai mielai įsileidžia turistus, kurie nori pamatyti vieną iš seniausių Lietuvos skulptūrų.

MEDINGĖNAI

MEDINGĖNŲ ŠVČ.TREJYBĖS BAŽNYČIA

Adresas: Medingėnų sen. Rietavas, koordinatės: 55°49'0"N   22°4'16"E

Kunigo Gečo rūpesčiu 1671 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1769 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1881 m. pailginta. 1890 m. apmūrytas šventorius, 1891 m. pastatyta mūrinė varpinė (Ustino Golinevičiaus projektas). Klebono Kazimiero Malinausko rūpesčiu 1901-1902 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1907 m. įsigyti nauji vargonai, 1913 m. įkurta parapija. Tai - neogotikinio stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė Švenčiausiosios Trejybės šventovė. Bažnyčios interjerą puošia vertingi dailės kūriniai. Čia esančios skulptūros yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Viena jų - sukurta dailininko Boleslovo Balzukevičiaus XX a. pradžioje - vaizduoja Nukryžiuotąjį, o kitos dvi skulptūros, XIX a. sukurtos liaudies meistrų, vaizduoja Šv. Joną Nepomuką ir Šv. Kazimierą. Bažnyčios zakristijoje yra XIX a. pradžioje sukurtas paveikslas - Stacija XII. Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčios varpinė pastatyta 1891 m. Tai - mūrinis, įdomios architektūros pastatas. Jos projektą parengė Justinas Golinevičius. Varpinės viduje esančios liaudies meistrų skulptūros taip pat įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PAMINKLAS

Adresas: Medingėnų sen. Rietavas, koordinatės: 55°49'0"N   22°4'16"E

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Medingėnuose atidengtas 1930 metais. Paminklo statybą sumanė ir organizavo vietos šauliai. Paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms. 1962 metais paminklas buvo nugriautas, o 1990 metais atstatytas.

KULTŪRA IR EDUKACIJA

Rietavo kultūros centras - http://www.rietavokc.lt/
Rietavo savivaldybės Oginskio viešoji biblioteka- http://www.rietavovb.lt/
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus - http://www.oginskiriet.lt/

Rietavo savivaldybėje gyventojų kultūrinius poreikius tenkina trys įstaigos - Rietavo kultūros centras, Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.

Rietavo kultūros centras gausiai užsiima įvairia kultūrine veikla, čia rengiami išskirtiniai renginiai bei vykdomi originalūs projektai. Muzikos, meno ir kultūros klestėjimui Rietave be abejo įtakos turi Oginskių tradicijos. Šiandien Rietave gyvena daugybė jaunų žmonių, kurie trokšta ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir prisideda prie jų organizavimo. Rietaviškiai gali didžiuotis aktyviu kultūriniu gyvenimu, rengiamomis šventėmis. Rietave kas antri metai vyksta literatūrinis pavasaris, teatro dienos, švenčiami tradiciniai renginiai Joninės, Mykolinės, organizuojami festivaliai.

DRAUSTINIAI

Savivaldybės rekreacinį gamtinį potencialą formuoja 5 valstybiniai draustiniai: Aitros hidrografinis, Minijos ichtiologinis, Aukštojo tyro telmologinis, Minijos pralaužos ir Ruškio kraštovaizdžio. Rietavo savivaldybėje yra Varnių regioninio parko (plotas - 0,45 ha) dalis, Apvaršuvos geomorfologinis draustinis (plotas - 0,35 ha) ir Jaušaičių geomorfologinis draustinis (plotas - 0,1 ha).

VANDENS TURIZMAS

Didžiausios upės Rietavo savivaldybėje: Minija, Jūra ir Aitra. Šios upės tinkamos vandens turizmui. Jūra įtraukta į nacionalinės reikšmės vandens turizmo trasas (Jūros turistinė trasa). Žadvainų kaime prie Jūros upės 2010 m. įrengta Žadvainų stovyklavietė. Budrikiuose įrengta moderni sporto, laisvalaikio ir poilsio zona. Čia renkasi ne tik vietiniai, bet ir tolimesnių apylinkių gyventojai. Rietavo savivaldybėje teka upės: Aitra, Jūra ir Minija. Plaukti baidarėmis žmonės mėgsta viena gražiausių upių Lietuvoje - Jūra. Tai srauni, slenkstėta, itin vingiuota upė. Plaukiantiems baidarėmis Jūros upe Žadvainiuose įrengta baidarių prieplauka, o senasis tiltas pritaikytas renginiams. Baidarėmis plaukti paslaptinga upe Aitra galima pavasarį, o vasarą ir rudenį tik potvynio metu. Aitra plaukti rekomenduojama patyrusiems vandens turistams - kelionėje nemažai kliūčių: užvirtusių medžių, užtvankų.

Siūlomi vandens maršrutai:

Kvėdarna - Pajūris (20- 22km)

Paragaudis - Pajūris - Žvingiai (36- 40km)

Žadvainiai - Kvėdarna- Pajūris - Žvingiai (50- 56km)

Žadvainiai - Paragaudis (12km)

PAŽINTINIAI TAKAI

Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras visada pasiruošęs Jums padėti sudaryti norimus tiek pėsčiųjų, dviračių ar maršrutus automobiliu.

Aplink Rietavą plyti Rietavo miškai, netoliese išteka upė Jūra. Grynas oras, upės suformuoti slėniai, šaltiniai ir miškai vilioja žmones pasivaikščioti Rietavo apylinkėmis. Čia pamatysite mitologinius piliakalnius, stebuklingus akmenis, galėsite pailsėti įrengtose poilsiavietėse, pasigrožėsite gamta.

PESČIŲJŲ TAKAI:

Rietavo Oginskio dvaro parkas

Kulių gatvėje, Sauslaukio gyvenvietėje ir Oginskių parko teritorijoje esantys pėsčiųjų - dviračių takai yra susidėvėję, turintys nemažai defektų. Bendras pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis parke sudaro apie 15 km. Parkas mišraus suplanavimo. Visoje parko teritorijoje rasite daugybę pėsčiųjų takų, tiltelių, kurie Jus nuves prie lankomų objektų. Centrinėje dalyje ryškūs geometrinio parko bruožai, pakraščiai, kur išplėtota vandenų sistema, daugiau primena peizažinius parkus. Dvaro rūmus ir miesto centre esančią bažnyčią jungė iki šiol išlikusi liepomis apsodinta alėja. Kitos parko alėjos buvo suformuotos iš eglių, liepų, uosių. Didžiąją parko augalų dalį sudarė vietiniai medžiai ir krūmai, tačiau čia augo ir nemažai svetimžemių. Iš jų mūsų dienų sulaukė daug europinių maumedžių, didžialapių liepų, paprastųjų kaštanų, svyruoklinių uosių, šermukšnialapių lanksvūnių, gluosnialapių lanksvų. Parko teritorijoje gerai prigijo ir vėliau Rietavo miškininkų pasodintos balkaninės ir sibirinės pušys, pilkieji riešutmedžiai, raudonieji ąžuolai, nemažai įvairių krūmų rūšių. Iš anų laikų išliko keletas medžių alėjų, tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, sargo namelis prie jų. Prie Baltųjų vartų - kunigaikščių Oginskių kapinaitės ir pagal architektės Živilės Mačionienės projektą restauruota koplyčia-mauzoliejus. Rietavo dvaro rūmų vieta paženklinta balta kolonada. Netoli nuo jos - keletas Oginskių laikus menančių pastatų, kuriuose dabar veikia švietimo, medicinos, kultūros įstaigos. Atstatytoje buvusioje dvaro muzikos mokykloje prieš keletą metų įsikūrė Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuris rūpinasi tolesniu parko tvarkymu bei priežiūra.

Rietavo miesto Aušros alėjoje įrengtas pėsčiųjų dviračių takas (0,27 km) nuo Plungės g. iki L. Ivinskio g., sujungiant įrengtą pėsčiųjų dviračių taką Plungės gatvėje su planuojamu pėsčiųjų dviračių taku L. Ivinskio gatvėje. Įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas didina turistinį miesto patrauklumą, gerina pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, leidžia patogiau pasiekti paslaugų ir poilsio vietas, prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra tenkina įvairaus amžiaus žmonių poreikius.

Lopaičių pažintinis takas 2,1km Tverų girininkijoje veda paslaptingu Lopaičių mišku. Galima rinktis trumpesnį ar ilgesnį maršrutą. Take rasite informacinius stendus, devynis šaltinius, kurie suteka į Aitros upę, nuostabaus grožio slėnius bei kalvotos Žemaitijos apylinkes. Takas vingiuoja pro Lopaičių piliakalnį ir žynių kapavietę, prieisite gydantį akmenį ant kurio galima prigulti, stebuklingų galių turintį šaltinį, kurio vanduo itin švarus, vaisingumo akmenį, norų akmenį, dolmeną. Pasivaikščioti čia galima su vežimėliu.

Aukštojo tyro telmologinis draustinis. Tako ilgis apie 0,5km. Pažintinis takas veda nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki regyklos per apypelkio mišką. Regykloje apžiūrėsite pelkę, paskaitysite informacines lenteles, pailsėsite. Aukštojo tyro pelkė - viena gražiausių Lietuvoje. Pelkei gyvuoti palankias sąlygas sudaro reti augalai, paukščiai, gyvūnai, aplink esantys pušynai. Tako pradžioje keliausite miško keliuku kol pasieksite šienaujamą pievą ir pirmąją informacinę lentelę su tako schema. Pasiekę eglyną nesunkiai surasite regyklą. Miške pamatysite rudos spalvos užtvankėles. Vaikštinėjant po aukštąjį tyrą pajausite žmogaus nepaliestos gamtos grožį, sužinosite pelkės paslaptis ir pamatysite pelkingą mišką.

DVIRAČIŲ TAKAI - MARŠRUTAI

Rietavo apylinkėse atnaujinta gatvių ir laisvalaikio zonų infrastruktūra. Pasivažinėti dviračiu Rietave itin patogu - Aušros alėjoje prasideda pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriuo galima nuvažiuoti iki lankytinų ir poilsio vietų.

Siūlomi maršrutai:

1. MARŠRUTAS „Aplankyt Rietavo miestą"

Atstumas - 14 km
Sudėtingumas - lengvas maršrutas

Pradžia:

1.  Rietavo Laisvės aikštėje (koordinatės: 55° 43' 25.3", 21° 55' 58.7")

2. Laisvės paminklas (koordinatės: 55° 43' 25.3", 21° 55' 58.7")

3. Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ansamblis (koordinatės: 55°43'22.85", 21°55'59.19")

4. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos muziejus (koordinatės: 55°43'25.08", 21°55'41.77")

5. Maldos namų (beit midrash) pastatas (koordinatės: 55°43'25.00", 21°55'47.48")

6. Baltieji arba vakariniai, vartai (koordinatės: 55°43'37.23", 21°55'42.70")

7. Vėjo jėgainė (koordinatės: 55°43'36.65", 21°55'39.14")

8. Miesto kapinės (koordinatės: 55°43'59.54", 21°55'17.72")

9. Kunigaikščių Oginskių koplyčia-mauzoliejus (koordinatės: 55°43'40.74", 21°55'40.54")

10. Vandentiekio bokštas (koordinatės: 55°43'39.27", 21°55'48.65")

11. Muzikantų bendrabutis (55°43'39.85", 21°55'52.07")

12. Oficina (koordinatės: 55°43'40.44", 21°55'54.80")

13.Kolonada (koordinatės: 55°43'42.28", 21°55'56.83")

14. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (koordinatės: 55°43'42.11", 21°55'51.64")

15. Parkas (koordinatės: 55°43'41.94", 21°56'4.13")

16. Raudonieji arba pietiniai vartai (koordinatės: 55°43'32.64", 21°56'3.42")

17. Rietavo žirgynas (koordinatės: 55°43'4.14", 21°57'25.80")

2 MARŠRUTAS:  „Aplink Aukštatyrio draustinį"

Atstumas - 32 km

Sudėtingumas - vidutinio sudėtingumo

Pradžia:

1. Aukštatyris (Vandenlenčių parkas) (koordinatės: 55°42'45.26", 21°45'25.72"

2. Paminklas Pilies būrio partizanams (koordinatės: 55°46'41.75", 21°48'25.17")

3. Buvusi Liolių mokykla (koordinatės: 55°45'26.42", 21°51'12.78")

4. Skroblio piliakalnis (koordinatės: 55°44'40.58", 21°52'49.45")

5. Aukštatyrio stendas ir bokštas (koordinatės: 55°43'57.56", 21°49'5.60")

6. Baltoji karčema (koordinatės: 55°42'14.65", 21°49'19.21")

3 MARŠRUTAS: „Mistiški Tverai"

Atstumas  - 30 km

Sudėtingumas - vidutinio sudėtingumo maršrutas

Pradžia:

1.Tverų miestelio aikštė (koordinatės: 55°43'55.87", 22° 8'52.75")

2. Pilies malūnas (koordinatės: 55°44'14.55", 22°11'0.16")

3. Lopaičių pažintinis takas (koordinatės: 55°44'31.84", 22°11'24.11")

4. Paminklas 1945 m. nužudytiems kaimo žmonėms (koordinatės: 55°46'49.99", 22° 8'1.26")

5. Akmuo Velnio kojinė (koordinatės: 55°46'52.54", 22° 7'22.89")

6. Pupžiubių dubenuotąsis akmuo (koordinatės: 55°47'13.50", 22°10'39.50")

MAITINIMAS

KAVINĖ - MOTELIS „ARMENIA"

Tel.:+370 652 90 775; (8448) 79257, Automagistralė: Vilnius-Klaipėda 251 km.Klaipėda-Vilnius 59 km. Rietavas

,,Armenia" kavinė kviečia visus užsukti paragauti armėniškų patiekalų, kurie yra kepami ant ugnies, šašlykinėje. Taip pat yra siūlomos kitos paslaugos: pirties paslaugos, rengiami pobūviai, banketai iki 50 vietų, yra lauko banketinė salė, krepšinio aikštelė.

KAVINĖ „JŪRA"
Tel.: (8-448) 69389, adresas: Kvėdarnos g. 24, Rietavas 90316

Kavinėje ,,Jūra" siūlomi lietuviški patiekalai. Priima užsakymus vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, gedulingiems pietums ir kitoms Jūsų šventėms. Yra dvi salės: pobūvių salė talpina iki 40 žmonių, pagrindinė salė iki 60 žmonių (gedulingiems pietums galime pamaitinti 150 žmonių). Maistą atvežame į Jūsų pasirinktą vietą (namai, pokylių salės, pirtys). Jūsų pageidavimu serviruojame su savo indais.

KAVINĖ „PROVINCIJA"

Tel.: (8-620) 53603 el.p. laima197206@gmail.com, adresas: Laužų km. Rietavas

Per tris kavinės sales galima sutalpinti iki 120 žmonių. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje telpa iki 12 mašinų taip pat yra galimybė pasistatyti ir autobusus (2 autobusai). Kavinėje ruošiami tradiciniai patiekalai, tokie kaip cibulynė su bulvėmis žirniai, naminė gira, rūkyta karka.

KAVINĖ „ALFA"

Tel.: +370 683 43 403; (8448) 68352 el.p.: reginaleoniene@gmail.com adresas: Kvėdarnos g. 15, Rietavas

Kavinė siūlo lietuviškus patiekalus, maistą į namus paslaugą, taip pat išvežamuosius banketus, furšetus, salės nuomą bei pobūvių organizavimą iki 50 žmonių.

NAMŲ RESTORANAS EKOLOGINIS ŪKIS , „PASAULIO PAKRAŠTY"

Lopaičių km. Rietavas, tel. (8-610) 30355, el.p.: neringa_jusyte@yahoo.com

Nedidelis šeimos restoranėlis, įsikūręs pačiame pasaulio pakraštyje - Lopaičių kaime, Rietavo seniūnijoje. Pati vieta ir meilė geram ir tikram maistui savininkus įkvėpė sukurti vietą, kur siela atsigauna visomis prasmėmis. Tai ne tik maitinimo įstaiga, tai vieta, kuri įkvepia norėti kažko daugiau, nesusitaikyti su mažiau, neva tiek mes ir būtume verti; vieta, kurioje supranti, kad neverta atidėti tikro gyvenimo rytojui, nes ŠIANDIEN reikia skaniai valgyti, mylėti, džiaugtis ir gyventi.

MENIU

Gaminamas labai įvairus maistas. Virtuvė artima Viduržemio regionui, tačiau nėra stipriai išreikštos kažkurios šalies gaminimo specifikos. Įsikūrę ekologinio ūkio epicentre, taigi pagrindiniai patiekalai yra iš ekologiškos ėrienos ir jautienos. Pietų meniu sudaro: sriuba, karštas patiekalas, salotos, desertas bei kava/arbata (pasirinktinai). Dėl pasiūlymų būtina teirautis telefonu. IŠANKSTINĖ REZERVACIJA BŪTINA (rekomenduojama tai padaryti bent 2 paras prieš).

MENO GALERIJA, SVEČIŲ NAMAI, ARBATINĖ „PILIES MALŪNAS"

Tel.: (8-618) 31704, el.p.: fiodorova.birute@gmail.com, adresas: Adresas: Piliakalnio g. 1, Lopaičiai, Tverų sen., Rietavo sav.

Meno galerijos ir arbatinės įkūrėjas maloniai kviečia atvykti į ,,PILIES MALŪNĄ". Čia rasite jaukią, ramią aplinką. Lankytojai gali pamatyti ir patys išbandyti senųjų amatų technologijas, apsilankyti senovinių rakandų muziejuje, paragauti ožkų pieno produktų, vietoje surinktų žolelių arbatos, pasikalbėti ir išgirsti amatų ūkio istorijų, čia vyksta keramikos, vitražo mozaikos, tapybos, floristikos mokymai. Vasarą vyksta dailininkų plenerai.

Atvykusieji pirmą sykį ir nustemba, ir nudžiunga sužinoję, kad arbatai kaičiamas vanduo - iš turistų pamėgto Lopaičių piliakalnio šaltinio. Kvapniosios žolelės jai taip pat renkamos čia pat, Žemaitijos apylinkėse. Svečius ne mažiau sužavi ir pačios arbatinės vaizdas. Meno galerija įkurta  vidury laukų.

Žaliuoja sodas, įrengta terasa. Dailės galerija eksponuoja profesionalių dailininkų paveikslus, galima įsigyti patikusį meno kūrinį.

KAVINĖ „ATMOSFERA"

Tel.: (8-616) 98837 el.p.: almina.tverai@gmail.com adresas: A. Vaizgirdo gatvė 4, Tverai , Rietavas

Kviečiame pigiai bei skaniai papietauti. Dienos pietūs kasdien darbo dienomis nuo 11 iki 14 val. Kasdien besikeičiantis meniu. Kokybiškai ruošiame patiekalus bei stilingai dekoruojame vaišių stalus. Patikėję maisto gaminimo rūpesčius mūsų virtuvės šefams, tikrai nenusivilsite. Jums pageidaujant pasiūlysime pobūvio ar išskirtinį meniu pagal Jūsų šventės pobūdį. Meniu susideda iš užkandžių, pirmų ir antrų patiekalų, kuris pasirenkamas pagal Jūsų pageidavimus. Nuomojame kavinukės salę Jūsų šventei, 10 - 20 svečių. Nesvarbu, kur švenčiate, kavinės atmosfera virtuvės šefės pagamintus patiekalus ne tik pristatys į Jūsų nurodytą vietą, bet ir padengs stalus bei aptarnaus šventės metu.

„VIVA PICERIJA"

Adresas: Laisvės a.1-1 Rietavas, tel. +370669510052

Kviečiame užsukti į piceriją, kur Jūsų laukia šviežios, skanios picos, kebabai, bulvytės fri ir kiti patiekalai!

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS RIETAVO FILIALO VALGYKLA

Adresas: L. Ivinskio g. 5, Rietavas

Jei norite pavalgyti pigiai ir skaniai , kaip pas mamą, tai ši vieta Jums. Darbo laikas, darbo dienomis nuo 11:40 iki 14:00.

APGYVENDINIMAS

POILSIAVIETĖ MIŠKE „MIŠKO ROJUS"

Tel.:+370 648 48592mel.p. info@miskorojus.lt, https://miskorojus.lt/ adresas: Motiejų gatvė 1, Labardžiai 90308

Nuotraukos: Miško rojaus

Miško rojus" - tai miško poilsiavietė mažame kaime, Rietavo savivaldybėje. Ji pradėta kurti dar 2006 m. Judant po mažą žingsnelį čia gimė daug  nemažų dalykų. Iš pradžių tai buvo tiesiog itin apleistas miškas. Savininkams kilo mintis išvalyti ir sutvarkyti aplinką bei įsikurti jaukią miško poilsiavietę savo pačių ramiam poilsiui ir meditacijoms. Metai po metų išgražintoje miško ir pamiškės teritorijoje atsirado vis daugiau patrauklių objektų. Dabar čia akį džiugina vandens tvenkinys, namelis virš vandens, didelė laužaviete, kubilas, namelis tarp medžių, didelės supynės visai šeimai, sveikatingumo takas per miško tankmę ir daug kitų dalykų. Kiekvienas metų laikas atsineša savo žavesį. Pavasaris - gaivumą, pumpurus, gėles, vaistažoles ir pirmąsias paukščių giesmes. Vasara - nuostabią šilumą, uogas bei maudynes tvenkinyje ar upėje. Ruduo - grybus, kankorėžius, gaivų lietų ir kriokliukus. Žiema - baltą šaltį, ledo traškėjimą ir tylą.

Apie 10 metų poilsiavietė buvo naudojama tik šeimininkų asmeniniams poreikiams, tačiau atėjo laikas šią nuostabią vietą parodyti pasauliui! Dabar čia sulaukiame lankytojų iš įvairiausių Lietuvos ir pasaulio kampelių. Porelių čia laukia romantiškas poilsis dviems, o tėvelių - poilsis šeimai su vaikais. Žmonės žavisi, turėdami unikalią galimybę, niekieno netrikdomi susilieti su gamta ir pabūti vieni su ja. Taip pat čia jie gali užsisakyti ir papildomų paslaugų. Džiaugiamės partneryste su vietos organizacijomis, bei paslaugų teikėjais. Šiame miške galime pasiūlyti pasikaitinti karštame ,,Miško rojaus" kubile, pajodinėti žirgais Rietavo žirgyne, pasimėgauti masažu miške, paskanauti vietinių gamintojų patiekalų, o taip pat pažvejoti mūsų privačiame, įžuvintame tvenkinyje.

Po kelerių metų pozityvios veiklos bei daugybės įkvepiančių lankytojų atsiliepimų, buvo nuspręsta kitoje miško pusėje atidaryti dar vieną atokią ir privačią poilsiavietę, kuri pelnytai buvo pavadinta ,,Miško rojus - Šviesa".

VILA "JURVINGĖ"

Nuotraukos: vilos „Jurvingės"

Adresas: Tilto g. 1, Žadvainiai, Rietavo sav., tel.:+ 370 652 82681 +370 652 82680, www.jurvinge.lt el.p.: info@jurvinge.lt koordinates: 55°38'31.0"N 21°51'52.0"E

Vienos šventės metu pobūvių salėje galime priimti ir susodinti iki 60 svečių, o furšeto metu priimti net iki 80 svečių. Galime apgyvendinti 60 svečių vienu metu jaukiuose, pilnai įrengtuose kambariuose su visais patogumais.

• Mūsų virėjų paruoštas maistas visada šviežias, skanus ir skoningai patiektas.
• Turime reikiamą garso ir vaizdo aparatūrą skirtą šventėms ir seminarams.
• Siūlome pasilepinti poilsio komplekse su masažiniu baseinu, sauna ir garine pirtimi.
• Įrengėme lauko pirtelę su sauna, vantomis ir vietomis miegojimui iki 8 svečių.
• Suteikiame lauko pavėsinę su laužaviete bei lauko supynes mažiems ir dideliems.
• Siūlome žygį Jūros upe mūsų baidarėmis. Vienu metu gali plaukti 28 keliautojai.

ANTANO BUDRIAUS KAIMO TURIZMO SODYBA

Nuotrauka: Antano Budriaus

Lopaičių k., Tverų sen., Rietavo sav. Tel.:+370 615 50724, el.p.: info@antanosodyba.lt www.antanosodyba.lt

Čia visada rasi stalą, prie kurio smagu susirinkti. Ypatingą erdvę ir ramybę, sklindančią nuo Lopaičių piliakalnio. Puikias sąlygas didesniems ar mažesniems susibūrimams. Patrauklią ir patogią aplinką norintiems žvejoti, žaisti krepšinį, tinklinį. Smagią vaikų žaidimų vietą, sūpuokles.

Jau daug laimingų porų vaikščiojo tvenkinio pakrantėmis, drauge su svečiais džiaugdamiesi prasmingiausia gyvenimo diena. Daug vyko krikštynų, jubiliejų, draugų susitikimų. Svetinga sodyba atvira visais metų laikais, visomis savaitės dienomis, visą parą.

Antano Budriaus kaimo turizmo sodyba pobūviams gali priimti 50 dalyvių, yra 25 vietos miegojimui

MOTELIS „JŪRA"

Nuotrauka: kavinės - motelio „Jūra"

Adresas: Dariaus ir Girėno g. 13 Rietavas, tel.: 861244178, 868214877, el.p.: jurakavine@gmail.com, https://www.facebook.com/profile.php?id=100011267106188&fref=ts

Neturit kur apsistoti nakvynei ar apgyvendinti svečių? Jūsų paslaugoms motelis - kavinė „Jūra". Motelis gali apgyvendinti iki 40 žmonių.

AUDRONĖS ZUKIENĖS APGYVENDINIMO PASLAUGOS

Adresas: Plungės g. 16-7, Rietavas, tel.: +370 615 59 300 arba +370 698 45 657, El.p.: audrone.zik@gmail.com

Nuotrauka: Audronės Zukienės

2 miegamųjų apartamentai įsikūrę Rietavo dvaro sodyboje, vos už 100 metrų nuo Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro, 200 metrų nuo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, miesto centras vos už 150 metrų. Čia apsistoję galite nemokamai naudotis stovėjimo aikštele ir belaidžiu internetu.

Apartamentuose rasite 2 miegamuosius, svetainės zoną, virtuvę su visais reikiamais prietaisais, pagal poreikį gali būti aprūpinama ir maisto produktais. Draugiški gyvūnams. Kaina nuo 35 eur.

KAIMO TURIZMO SODYBA, VANDENLIEČIŲ PARKAS „AUKŠTATYRIS"

Adresas: Patyrio 4A, Rietavo sav., tel.: +370 682 51842, +370 682 51851 el.p.:sodyba@aukstatyris.lt

Nuotrauka: „Aukštatyrio" sodybos

Miško ir dviejų tvenkinių apsuptyje, Rietavo savivaldybės Patyrio kaime, duris atvėrė nauja sodyba "Aukštatyris". Sodyba, įsikūrusi 15 km nuo Rietavo ir 45 km nuo Klaipėdos, kviečia ramaus poilsio išsiilgusius ir aktyvių pramogų mėgėjus, taip pat paminėti įvairias šeimos ar kolektyvo šventes.
Šeimininkai pasistengs, kad Jūsų šventės vieta būtų dailiai paserviruota ir džiugintų akį, kad būtų suteiktas visapusiškas aptarnavimas, kad skanautumėt gardžių patiekalų, o išvykę dar ilgai prisimintumėt savo šventę.

Sodyboje "Aukštatyris" rasite:

• Pokylių salę, talpinančią iki 40 žmonių
• 6 miegamuosius kambarius - 28 miegamas vietas
• Vietoje gaminamą skanų ir kokybišką maistą
• Vaikų žaidimų aikštelę
• Pirtį, kubilą su įmontuota masažo srovių sistema
• Tinklinio aikštelę
• Tvenkinius, kuriuose galima žvejoti, maudytis, plaukioti valtimi, vandenlentėmis
• Vietą palapinėms
• Automobilių stovėjimo aikštelę
• TV, bevielį internetą
• Dušo kabiną, tualetus

Indrė Ulozaitė