Ignalina - aktyvių pramogų kraštas

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Ignalina - tai tyra gamta, smėlėti pušynų takeliai, ežerai ežerėliai... Sporto ir turizmo dvasia alsuojantis jaukus nedidelis ir palyginti jaunas miestas 2016-aisiais atšventė 150-ąjį jubiliejų. 1969 m. senoji miesto dalis paskelbta urbanistikos paminklu, nes čia iki šių dienų išlikęs unikalus neoklasicistinis miesto planas, vienintelis toks Lietuvoje. Ignalina ir garsusis Palūšės kaimas visada buvo turistų mėgiamos vietos. Vasaromis čia suplūsdavo labai daug poilsiautojų iš Rusijos, ypač Sankt-Peterburgo. Taigi šis kraštas turi senas turizmo tradicijas.

Ignalinoje visais metų laikais galima turiningai leisti laisvalaikį: yra poilsio ir pramogų centras, stadionas, teniso kortai, sporto aikštelės. Ignaliniečių mėgstamos poilsio ir pasivaikščiojimų vietos - smėlio takeliais išmarginti pušynėliai, miesto paplūdimiai prie Galvio bei Ilgio ežerų teritorijos, Laisvės aikštė, pėsčiųjų tiltas per Paplovinio ežerą, kuriame vasarą trykšta fontanas. Prie gražuolio Žaliojo (Šiekščio ežero) įsikūręs Lietuvos žiemos sporto centras. Aktyviam poilsiui žiemą čia įrengtos kalnų slidinėjimo trasos su pakėlėjais ir sniego gaminimo sistema. Vasarą galima išbandyti 7,5 km ilgio riedučių trasą, pažaisti krepšinį, tenisą, paplaukioti valtimis, vandens dviračiais. Centro ir jo apylinkių panorama atsiveria užlipus į apžvalgos bokštą. Netoli Ignalinos savo veiklą plečia aerodromas, siekiantis populiarinti ne tik skraidybą, bet ir turizmą. Į Ignaliną atvykę poilsiautojai gali rinktis daugybę žvejybos vietų. Nuo 2007 m. Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą. Jis suteiktas atsižvelgus į minėtų vietovių turimas išskirtines Lietuvos mastu gamtines ir klimatines sąlygas, tinkamus išteklius kurortinio poilsio organizavimui tiek žiemą, tiek vasarą.

Vis populiaresni tampa žygiai pėsčiomis. Susipažinti su Ignalinos gamta, lankytinomis vietomis rekomenduojami šie maršrutai pėsčiomis:

• Pats populiariausias yra dviejų dienų maršrutas žymėta trasa nuo Palūšės iki pat Tauragnų. Žygis miško keliukais užtrunka dvi dienas, taigi galite jį sutrumpinti, jei norite keliauti trumpiau. Maršrutas: Palūšė - Meironys - Puziniškis - Salos I - Salos II - Ginučiai - Šiliniškės - Stripeikiai - Varniškės - Stučiai - Tauragnai. Maršrutas driekiasi išilgai Šiliniškių kalvagūbrio - unikalaus gamtos paminklo, kurį suformavo paskutinysis Lietuvos teritoriją dengęs ledynas. Tai puikus apžvalginis maršrutas, kuriame susipažįstama su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pirmą dieną keliaujama 18 km iki Ginučių. Maršrutas vingiuoja paežerėmis pro Lūšių, Asalnų, Asalnykščio, Alksno, Alksnaičio ir Linkmeno ežerus. Pakeliui aplankomi Puziniškio ir Ginučių piliakalniai, medžiai - gamtos paminklai Puziniškio ir Salų kaimuose, Ladakalnis. Antrą dieną nueinama 20 km. Maršrutas taip pat daugiausia driekiasi mišku, vinguriuoja palei Almajo, Pakaso, Tauragno ežerus. Pakeliui aplankomas Pakaso vandens malūnas, Stripeikių bitininkystės muziejus ir mitologinis akmuo Mokas. Žygis baigiasi Tauragnuose, kur daktarės E.Šimkūnaitės vardu pavadintoje mokykloje įrengtas kraštotyros muziejus.

• Nuostabaus grožio botanikos takas vilioja gamtos mylėtojus. Atvykę į Ignaliną pasivaikščiokite Botanikos taku, kuris yra 3,5 km ilgio. Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Botanikos takas

Keliaujame su dviračiais!

Mėgstantiems keliauti su dviračiais Ignalina gali pasiūlyti nuostabių maršrutų. Įrengti dviračių takai, poilsiavietės, įspūdingos lankytinos vietos.

Vaizdingiausi dviračių maršrutai:

• Maršrutas 16km. Kelionę pradėkite Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, kur stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai skulptūrose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Aplankykite Palūšės bažnyčią su varpine. Bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Užsukite prie Kryžiaus tremtiniams Ignalinoje, kuris stovi prie Ignalinos geležinkelio stoties. 19 m aukščio medinis drožinėtas kryžius trėmimams atminti Ignalinoje pastatytas 1989m. Paminklas Ignui ir Linai Ignalinoje- 5m. aukščio ąžuolinė skulptūra iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dalių, su metalinėmis saulutėmis viršuje, stovinti ant Paplovinio ežero kranto, kuri pastatyta 1993 m ir simbolizuoja Ignalinos vardo kilmės legendą. 2016 m. vietoj sunykusios pirmosios skulptūros pastatyta antroji - dabartinė. Legenda byloja, kad Ilgio ežero saloje stovėjusi kunigaikščio Budrio pilis. Kai kryžiuočiai užpuolė kraštą, Budrys su sūnumis išjojo ginti tėvynės ir negrįžo. Po mūšio jo dukra Lina išėjo ieškoti savo artimųjų ir rado sužeistą kryžiuočių riterį Igną. Mergina jį slapta slaugė ir išgydė. Jaunuoliai karštai pamilo vienas kitą ir ruošėsi vestuvėms. Tačiau Dievas Perkūnas supyko ir trenkė į pilį ir toje vietoje atsirado ežeras. Pasakojama, kad jo dugne ramią dieną matyti pilies griuvėsiai, o pučiant vėjui girdėti Linos rauda. Toliau aplankome Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčią, kurios klebonas- Vidas Smagurauskas. Tai naujo, modernaus stiliaus pastatas, išsiskiriantis iš aplinkos. Ignalinos parapija - jauniausioji rajono parapijų sesuo. Vėliau už ją įsteigta tik Visagino tikinčiųjų bendruomenė. Kai kitos bažnyčios Ignalinos krašte savo amžių skaičiuoja šimtmečiais, Ignalinos katalikai į savo bendriją susibūrė nuo 1896-ųjų. Istoriniai dokumentai mini, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ignalinoje buvo ir cerkvė.

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė               Paminklas Ignui ir Linai

• Maršrutas 20km. ,,Apie Ažušilės kraštovaizdžio draustinį". Dviratininkai, važiuojantys šiuo maršrutu, matys žavingus gamtos vaizdus: kalvas ir kalnelius, pušynus, mėlynus ežerus, žalias pievas, senus namus ir mielus kaimelius. Kelionę pradedame Ažušilėje. Takas eina per vieną iš nuostabiausių regiono vietų - Ažušilės kraštovaizdžio draustinį, kuriame yra smagiausi keliai ir miško takeliai. Važiuojame link Palaukiškių kaimo, tuomet link Vėlionių kaimo. Apžiūrėkite Vėlionių piliakalnį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, supiltas iki 1 m aukščio, 8,5 m pločio, kiek lenktas pylimas, užeinantis ir į šiaurinę aikštelės pusę, už kurio yra tarsi užslinkusio griovio pėdsakai - 20 m pločio, 1,5 m gylio įduba. Aikštelė apgadinta duobių. Piliakalnis apaugęs pušų mišku. Toliau važiuojame į Bėčiūnus. Kaime buvo Bėčiūnų dvaras, jį sudarė gyvenamasis namas, tvartas, klojimas ir sodas. Išliko tik kai kurie buvusio dvaro pastatai. Iš Bėčiūnų keliaujame link Ignalinos geležinkelio stoties. Tuomet kelionę baigiame Vidiškėse. Aplankome Vidiškių dvarą. XVIII a. ten įveistas parkas (5 ha), kuris yra išsidėstęs pietiniame Varnio ežero pakrantės šlaite.

Vidiškių dvaras

• Maršrutas 70km. ,,Dviračiais po Aukštaitijos nacionalinį parką'': Palūšė - Strigailiškis - Vaišniūnai - Šuminai - Strazdai - Vaišnoriškė - Daunoriai - Varniškės - Stripeikiai - Ginučiai - Kimbariškė - Benediktavas - Linkmenys - Kaltanėnai - Palūšė. Apie 40 km keliaujama žvyrkeliu ir miško keliukais. Šiuo maršrutu keliaujama dvi dienas. Pirmą dieną aplankoma: Augulių namų muziejus Gaveikėnuose, Gaveikėnų vandens malūnas, Pabaluošės kadagynas, Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose, kuriame ne tik pasakojama bitininkavimo istorija Rytų Lietuvoje, bet ir galima pasivaišinti medumi bei žolelių arbata. Taip pat aplankomas Pakaso vandens malūnas. Nakvynei apsistojama Ginučių apylinkėse. Antrą dieną keliaujama pro Kimbariškę, Benediktavą, Linkmenis ir Kaltanėnus. Pakeliui aplankomi Ginučių, Papiliakalnės ir Linkmenų piliakalniai bei geomorfologinis gamtos paminklas Ladakalnis, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama, Kaltanėnų valstybinės svarbos urbanistikos kompleksas, Kaltanėnų ąžuolas, Obelų rago kadagiai ir Šakarvos pilkapiai. Žygis baigiamas Palūšėje.

Gaveikėnų vandens malūnas

• Maršrutas 16km. Kelionę pradedame Ievalaukio ekologinėje kaimo turizmo sodyboje, važiuojame prie Dringio ežero, aplankome Vaišniūnus, kaimą Aukštaitijos nac. parke. Galima sustoti pailsėti ežero pakrantėje prie kaimo miško parke, kur įrengta poilsio stovykla. Ant kalvos yra kaimo kapinaitės, kuriose išlikę XIXa. pab.- XXa. lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Toliau važiuojame į Trainiškio etnografinį kaimą. Ten augo, tačiau nulūžo žymus Trainiškio ąžuolas. Toliau keliaujame į Vaidžiuškes, kurias iš šiaurės supa Baluošo, iš pietų - Baluošykščio ežerai. Važiuojame į Ginučius- gatvinį kaimą Ignalinos rajone. Ten yra senas ąžuolynas, vietos gyventojų vadinamas giria. Aplankome ir veikiantį vandens malūną. Kaimelyje išvystytas kaimo turizmas, vandens pramogos, nutiestas pėsčiųjų kelias į Palūšę. Netoli kaimo stūkso Ladakalnis. Kelionę baigiame aplankydami Stripeikių bitininkystės muziejų.

Dringio ežeras

Vandens maršrutai Ignalinoje:

Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Palūšė nuo XX a. vid. yra laikoma vandens turizmo meka. Dar 1959 m. Palūšėje įkurta turistinė bazė, iš kurios buvo pradėta rengti organizuotas vandens turizmo keliones. Iš čia veda svarbiausi turistiniai maršrutai po Aukštaitijos ežerus ir upes. Aukštaitijos Nacionalinio parko teritorijoje yra 126 ežerai. Vandens telkiniuose gyvena 35 žuvų rūšys, priklausančios 13 šeimų. Visuose ežeruose gyvena karšiai, plakiai, kuojos, ešeriai, lydekos, aukšlės. Gilius vandenis mėgsta sykai, seliavos, o lynai ir raudės mėgsta stovintį ir šiltą vandenį. Menkės, šapalai, kiršliai, ir upėtakiai gyvena upėse ir pratakiuose ežeruose. Dauguma ežerų tarpusavyje jungiasi protakomis ir sudaro unikalius ežerų junginius, įdomiausi iš jų:

1. Lūšiai, Asalnai, Ukojas, Tauragnas;

2. Dringis, Baluošas, Utenas, Žiežulnys;

3. Žeimenys, Baltys, Labokaršis, Ūsiai.

Maršrutas 30km: Palūšė- Meironys- Ginučiai- Trainiškis. Žygį pradedame Palūšės kaime, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar vandens valtis su irklais bei kitą reikalingą žygio įrangą, žygio žemėlapį. Praplaukiama 12 ežerų ir 6 upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms. Aplankysime Palūšės Šv. Juozapo bažnyčią. Nuo bažnyčios kalnelio atsiveria puikus vaizdas į Lūšių ežero platybę. Lūšių ežero pakrantėje, prie Maironių kaimo, stovi 15 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P. Petronio skulptūra „Laumių pasaka" byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdų - užkutena. Keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Sekanti stotelė Meironys- senovinis gatvinis, žvejų kaimas, Ignalinos r. pietvakariuose tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame - Lūšių. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus - poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protakos. Meiros upeliu praplaukę Meironis, patenkame į antrąjį - Dringykščio ežerą. Iš jo Dumblės upeliu plaukiame į Dringį. Tai - antras pagal dydį nacionalinio parko ežeras, kurio rytiniame krante yra įrengta stovyklavietė, kur galima sustoti atsikvėpti. Tarp Dringio ir Baluošo ežerų yra apie pusantro kilometro sausumos ruožas, per kurį valtis perveža Palūšės valtinės darbuotojai. Kelionė tęsiama Baluošu, kuris su apylinkėmis paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu. Ežero saloje, vadinama Ilgasale, yra tikra retenybė: tai mažas ežerėlis, su didžiuoju ežeru besijungiantis upeliu - vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Į mažąjį ežerėlį lėtai iriamės atsistumdami ir irklais nuo kranto. Toliau plaukiame ir sustojame Ginučiuose- kaime, Linkmenų seniūnijoje, 10 km nuo Linkmenų, tarp Almajo ir Sravinaičio ežerų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Apžiūrime Ginučių vandens malūną, kuris yra vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Taip pat Ginučių piliakalnį. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H. Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi akmuo, bylojantis, kad prezidentas Antanas Smetona čia atvykdavo pas buvusį Mintaujos gimnazijos klasioką Juozą Breivą Kirdeikių kleboną. Piliakalnyje rasta lipdytinės keramikos liekanų, taip pat ir IX-X a. arabų monetos. Manoma, kad IX-XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis, minima Hermano Vartbergės kronikoje 1373 m. Užsukame prie labiausiai lankomo objekto Ladakalnio, 175 m aukščio virš jūros lygio stūksančio kalno. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo kalno matosi net 6 legendomis ir padavimais apipinti ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas. Nuo kalno žiūrint į Rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 hektarų ąžuolynas, kuriame auga retos augalų rūšys. Yra paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Toliau keliaujame į Trainiškį, etnografinį kaimą, prie Baluošo ežero, Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Ladakalnis                                                        Ginučių piliakalnis

Maršrutas 20 km: Baluošas, Baluošykštis, Skriogžlė, Sravinaitis. Keliaujant iš Sravinaičio ežero į Srovės upelį aplankykite Ginučių vandens malūną, išsaugojusį savo autentišką įragą. Jis veikė iki 1968 metų. Jame ne tik miltus malė- metalinės turbinos galią Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Įrengta ekspozija, kaip atsiranda duona. Toliau plaukiame: Srovė, Asėkas, Asėka. Sustojame prie Ladakalnio- 176 m. aukščio virš jūros lygio kalno, nuo kurio atsiskleidžia mistiško grožio vaizdas- net 6 ežerai tyvuliuojantys miškų apsuptyje. Apžiūrėję Ladakalnį ir pailsėję keliaujame toliau: Linkmenas, Unkstis, Asalnykštis, Asalnai, Lūšiai, Šakarvai.

Maršrutas 21 km: Utenas, Utenykštis, Būka. Aplankykite Vaišnoriškes- etnografinį kaimą Šuminai. Toliau- Baluošas, užsukite į Ilgasalę- unikalų hidrografinį gamtos darinį. Tai vienintelė Lietuvoje ežero sala, kurioje yra ežerėlis. Plaukiame toliau: Skriogžlė, Sravinaitis, Srovė, Asėkas, Asėka, Linkmenas, Alksnaitis, Ūkojas.

Populiariausi vienos dienos maršrutai baidarėmis Ignalinoje yra šie:

17 km: Utenykštis- m. Ginučiai; ež.Utenykštis- upė Būka-ež.Baluošas- ež.Baluošykštis- ež.Srovinaitis- m.Ginučiai- 17 km

13 km: Ginučiai- Palūšė; m.Ginučiai- upė Almaja- ež.Asėkas-  Linkmenas - Asalnykštis - Asalnai -Lūšiai- Palūšė- 13 km

15 km: Palūšė- Kaltanėnai; m. Palūšė- ež.Lūšiai- Šakarvai- Žeimenys- m.Kaltanėnai - 15 km

19 km: Kaltanėnai- Švenčionėliai; m.Kaltanėnai- ež.Žeimenys- upė Žeimena- m.Švenčionėliai - 19 km

14 km: Kiauna- Žeimena. ež.Kiaunas- upė Kiauna- ež.Gilūtas- Sekluotis- upė Žeimena - 14 km

Dviejų dienų maršrutai:

• Lūšių ež. - Baluošo ež. - Dringio ež. - Lūšių ež. (~28 km)

• Lūšių ež. - Žeimenos upė - Švenčionėliai (~34 km)

• Kiaunos upė - Žeimenos upė - Švenčionėliai (~31 km)

• Juodieji Lakajai - Lakajos upė - Liūlynė (~30 km)

• Upė BŪKA - Baluošo ež. - Lūšių ež. (~28 km)

• Žeimenos upė (Kaltanėnai - Liulynė) (~32 km)

Pramogos Ignalinoje

Ignalinos mieste veikia Žuvėdros pramogų parkas, kuriame galima išbandyti ilgiausią Lietuvoje skrydį per ežerą - net 310 m į vieną pusę, ir aukščiausias taškas šuoliui iš medžio - net 22 metrų aukštyje! Parke įrengta apie 30 dviejų lygių rungčių ruožai - žalia ir mėlyna trasos. Taip pat organizuojami keturračių safariai. Mėgstantiems vandens pramogas siūloma išmėginti naktinį baidarių safarį. Vasaros sezono metu Palūšėje organizuojami plaukimai Aukštaitijos ežerynu pramoginiais laivais. Adresas: Mokyklos g. 11, Ignalina. El. paštas: info@zuvedra.com; Tel.: 868609069.

Lankininkų kova (Arrow Tag) - tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis sportinis komandinis žaidimas, savo paprastumu ir saugumu pritaikytas tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurio metu naudojamas lankas ir speciali strėlė su buku, minkštu antgaliu. Žaidimo tikslas panašus kaip dažasvydyje, šratasvydyje (paintball, airsoft) - eliminuoti priešininkų komandos narius, pelnyti daugiau taškų, pagrobti priešo vėliavą ir t. t. Adresas: Turistų G. 30E, Ignalina. Tel.: 862609212.

Pasivažinėjimas keturračiais. Smagi pramoga ir puiki proga pabūti gamtoje, bet kuriuo metų laiku. Pavasarį smagu lėkti Labanoro girios keliukais taškant tirpstančio sniego balas, vasarą riedėti stačiom Aukštaitijos kalvom, rudenį krentant lapams vagoti purvynus, o žiemą skrieti keliant balto sniego sūkurius. Šiais metais pradėti organizuoti keturračių safariai. Mėgstantiems vandens pramogas siūloma išmėginti naktinį baidarių safarį. Vasaros sezono metu Palūšėje organizuojami plaukimai Aukštaitijos ežerynu pramoginiais laivais. Daugiau informacijos: http://martinoketurraciai.lt/; martinas@martinoketurraciai.lt. Kontaktinis telefonas: 864814345; Adresas: Bažnyčios gatvė 34, Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas.

Parodomasis žuvienės virimas. Žuvienės virimo tradicijos pagal krašto receptus. Pristatymo pabaigoje ragaujama žuvienės, o lauktuvėms galima įsigyti šviožios, pagal senuosius receptus, rūkytos ežerų žuvies. Tel.: 868739339; El. paštas sodybavaldas@gmail.com; Adresas: Ginučiai, Ignalinos r.

Pieno kelias. Į programos kainą įskaičiuota: Senovinių pieno produktų gaminimo įrankių ekspozicijos pristatymas; Supažindinimas su šakočio tešlos sudėtinių produktų - grietinės ir sviesto senosiomis gamybos tradicijomis. Trumpas pasakojimas apie sūrio istoriją ir jo gaminimo būdus. Užsakymai priimami ir papildoma informacija teikiama: el. paštu info@romnesa.lt ir telefonais: 860026354; 8606 11315.

Šakočio kepimas. Muziejinės ekspozicijos pristatymas ir supažindinimas su šakočio kepimo istorija; Filmuotos medžiagos, pristatančios įmonės veiklą, demonstravimas; Šakočio kepimas tikros ugnies kaitroje, įtraukiant į kepimo procesą visus programos dalyvius; Įmonėje kepamų šakočių degustacija (tradicinis ir trapusis šakotis), kava arba arbata. Užsakymai priimami ir papildoma informacija teikiama: el. paštu - info@romnesa.lt ir telefonais: 860026354; 838654444; 8 60611315.

Pasiplaukiojimas pramoginiu laivu "Vytis". Kontaktai: tel.: +370 698 32207; el.p. info@baidariuuostas.lt; Adresas: Palūšės kaimas, LT-30202 Ignalinos r.

Baidarių ir kanojų nuoma. Labai populiari paslauga šiame krašte. Vien Palūšės kaime veikia trys valtinės.

Poilsis ir ramybė

Ignalinos krašte jaučiama sezoniškumo įtaka. Tačiau žiemą Ignalina taip pat labai populiari turizmo kryptis. Prasidėjus rudens sezonui iki pavasario lankytojų nestokoja Ignalinos sporto ir pramogų centras su pirčių kompleksu, keturių takelių baseinu. Po vandens procedūrų siūloma papramogauti žaidžiant boulingą ar biliardą. Vandens pramogų ir sporto mėgėjus vilioja 25 m baseinas su rusiška, turkiška ir suomiška pirtimis, sūkurine mineralinio vandens vonia, taip pat treniruoklių, krepšinio salėmis, boulingu, biliardu. Šalia centro pastato yra stadionas, kiek toliau - krepšinio aikštelės, teniso aikštynas. Ignalinos Reabilitacijos ir sveikatinimo skyriuje veikia gydomosios masažinės vonios, gydomosios purvo procedūros, druskų kambarys, taikomos įvairios kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros, veikia vertikali masažinė vonia. Čia galima išbandyti pavienes procedūras ar paslaugų kompleksus.

Sporto pramogos

Žiemos pramogas pamilusius turistus kviečia Lietuvos žiemos sporto centras su kalnų bei lyguminių slidžių trąsomis, įrengtais pakelėjais ir sniego gaminimo sistema. Ignalina nuo seno garsėja žiemos sporto varžybomis, nes čia sniegas iškrinta anksčiausiai ir ilgiausiai išsilaiko. Prie Žaliasių ežero įkurtas Lietuvos žiemos sporto centras, kuriame lankytojai gali poilsiauti ežero apsuptyje ištisus metus turi pagrindinę trasą - beveik 500 m ilgio, su tramplynais. Vasarą galima pasimaudyti ežere, paplaukioti valtimis, vandens dviračiais, išbandyti 7,5 km ilgio riedučių trasą, pažaisti krepšinį, tenisą. Sporto centre įrengta moderni šaudykla, šalia jos iškilo sportinių renginių administracinis pastatas. Įspūdinga panorama atsiveria užlipus į apžvalgos bokštą. Ignalinos kraštas- ežerų kraštas. Taigi, užšalus pirmajam ledui iki atotirpio jis masina poledyninės žvejybos mėgėjus. Ant Lūšių ežero- tradicinė etnografinė stintelių žvejyba! Ežere agurkais kvepianti žuvelė iš po ledo traukiama nuo senų laikų žinomu rankiniu būdu- pasitelkiant vadinamas "bobas". Medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas , o vėliau su "boba" jis su laimikiu traukiamas ant ledo. Lūšiai - vienas žuvingiausių ANP parko ežerų. Jame meškeriojamos lydekos, ešeriai, kuojos, raudės, plakiai, karšiai, lynai, meknės, unguriai, stintos, seliavos, šamai. Žiemą parko teritorijoje beveik visada yra užtektinai sniego, todėl galima keliauti slidėmis. Kalvotas reljefas tarsi tam sukurtas.

Kultūra: renginiai ir muziejai

Svečius visada maloniai priima ir su savivaldybe bendradarbiauja netoli Mielagėnų miestelio esantis Paliesiaus dvaras. Čia nuolat vyksta klasikinės muzikos koncertai, kiti renginiai. Skirtingai nuo daugelio kitų Lietuvoje pažintiniam, kultūriniam ir poilsiniam turizmui pritaikytų dvarų, šiame dvare dar veikia fizinio krūvio terapijos klinika. Svečius gali sudominti Ignalinos krašto muziejuje esančios ekspozicijos, interaktyvus stendas apie rajono ežerus, žvejybą ir kt. Muziejaus ekspozicijose pamatysite senuosius papročius, amatus ir žmonių gyvenimo būdą. Ežerų krašte labai svarbus užsiėmimas - žvejyba. Jai skirtas interaktyvus maketas, kuriame pristatomi senoviniai žvejybos būdai, galima pažiūrėti medžiagą apie stintelių gaudymą. Muziejuje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas - nuolat organizuojami įvairūs renginiai, parodos ir edukacinės programos. Ignalina turi vienintelį Lietuvoje plaktukų muziejų Linkmenyse. Taip pat Rojų - Rojaus kaime veikiantį žymaus pomologo prof. Adomo Hrebnickio muziejų.

Rajono gyventojai ir svečiai gausiai dalyvauja tradicinėse vasaros sezono pradžios ir pabaigos, žiemos šventėse, rudens ir pavasario mugėse, visada įspūdinguose kas dvejus metus vykstančio tarptautinio liaudiškos muzikos ir šokių festivalio „Ežerų sietuva" renginiuose. Kiekvieną rudenį Ignalinoje organizuojamas spalvingas ir linksmas tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai", kaimynų teatrų ir kapelų šventės. Na o kalėdiniai koncertai - visada anšlaginiai. 2017 m. gražiomis šventėmis džiugina ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė Palūšė. Rugpjūčio 5-6 dienomis - garsioji „Palūšės regata", o rugpjūčio 5-13 dienomis - vasaros festivalis „Palūšės vėjai".

Ignalina garsėja kaip žiemos sporto sostinė

Indrė Ulozaitė

VaidaU
Straipsnio vertinimas: 9

Labai informatyvus straipsnis! Tikrai daugiau info nei Turizmo informacijos centro puslapyje...
Tačiau yra vien klaida: jūs rašote -Ažušilės kraštovaizdžio rezervatas. Iš tikrųjų, ten yra Ažušilės kraštovaizdžio DRAUSTINIS. Skirtumas yra didelis. Į rezervatą negalima įeiti žmonėms, ten nebystoma rekreacinė ir jokia kita žmogaus veikla. Taip kad būtų malonu, jei ištaisytumėte :)

2017-07-13 16:29