Stintų žvejyba Kuršių mariose

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Viena įdomiausių žiemos žvejybų rūšių yra stintų gaudymas Kuršių mariose. Stintų žvejybos entuziastų yra labai daug, bent kartą per metus nuvažiuoti pagaudyti stintų svajoja kiekvienas žvejys. Kai stintos kimba, ant Kuršių marių ledo žvejų būna taip tiršta, kad pasijauti esąs Vilniaus centre.  Mums pavyko pabendrauti su patyrusiu vietiniu žveju. Jo patarimus ir pateiksime šiame straipsnyje.

Kas yra stinta

Europinė stinta (lot. Osmerus eperlanus) yra stintinių šeimos (Osmeridae) žuvis. Net pavadinimas Osmerus (kvepiantis) rodo pagrindinį specifinį stintos požymį – malonų agurko kvapą. Kepant žuvį kvapas išnyksta. Baltijos jūroje gyvenančios stintos kasmet traukia į Kuršių marias ir iš jų – į upes neršti. Šios žuvys užauga iki 18–20 centimetrų ilgio ir gali sverti 75 gramus. Dažniausias laimikis – apie 15 centimetrų ilgio stintos, sveriančios apie 30 gramų.
Kuršių mariose taip pat auga vietinės sėslios stintos, kurias vietiniai žvejai vadina stintelėmis. Jos užauga iki 10 centimetrų, tačiau dažniausiai pagaunamos mažesnės. Šios žuvelės – atplaukusių stintų raciono dalis.

Kur žvejoti stintas

Į marias stintos plaukia dideliais būriais gruodžio–sausio mėnesiais. Šiuo metu stintos dažniausiai gaudomos siauresnėje Kuršių marių dalyje, farvateryje nuo Klaipėdos iki Juodkrantės. Jei tuo metu plauks stintų tuntas, šiose vietose jos labai gerai kibs. Tačiau jei stintos tuo metu neplaukia, dažnai tenka grįžti tuščiomis. Jei vanduo pakilęs, stintos ima anksčiau įplaukti į Kuršių marias.

Nuo Preilos stintos plačiai pasiskirsto po visą Kuršių marių akvatoriją. Tada jų galima pagauti beveik visame plote. Stintos nemėgsta kieto dugno, daugiau laikosi dumblėtuose plotuose. Daugiau stintų bus ten, kur plaukioja vietinės sėsliosios stintelės, nes jomis stintos keliauninkės maitinamasi.

Kimbant stintoms ant ledo susirenka daugybė žvejų. Nakčiai artėjant ledas tampa panašesnis į kempingą.

Kaip pasiruošti stintų žvejybai

Klimatas pajūryje dažniausiai būna švelnesnis nei kitoje Lietuvos dalyje.  Tačiau didelėse platybėse, pučiant stipriam pajūrio vėjui, jaučiamas didesnis šaltis, nei yra iš tiesų. Šaltį sustiprina ir didesnė drėgmė. Todėl apranga turėtų būti šilta, neperpučiama vėjo. Reikėtų apsiauti batus su neslystančiu padu, nes net gerai pasnigus ant Kuršių marių būna slidžių plotų.

Sėdama taip, kad vėjas pūstų į nugarą.

Daug komforto, ypač vėjuotą dieną, suteikia užuovėja arba palapinė. Užuovėja gali būti itin paprasta: prie slidinėjimo lazdų tiesiog reikia pritvirtinti polietileno gabalą. Žvejojant naktį labai praverčia žieminės žvejybos  palapinė. Be to, naktį reikės šviesos šaltinio ir akumuliatoriaus. Daugiau įrangos iki vietos galima nugabenti rogutėmis, tačiau daugelis žvejų naudojasi nuvežimo paslauga. Su kiekviena žvejyba atsiranda vis daugiau noro komfortui, todėl verta įsigyti ar išsinuomoti šią įrangą. Saugios aktyvios nuorodos veda į Arlivas internetinę žvejybos parduotuvę. Galime rekomenduoti, atveža operatyviai visoje Lietuvoje:

Žieminės žvejybos palapinė
Dujinės balionas ir viryklė
Stacionarus prožektorius
Žvejo dėžė ir verta pasiimti išlankstomą krėslą

Praktiškai nuo visų Kuršių marių pakrantės miestelių į žvejybos vietą nuveža "šumacheriai"

Mano nuomone, verta vežtis echolotą. Juo pasinaudojus galima matyti, kad apačioje visą dieną yra daug žuvų, tačiau jos kimba ne ištisai. Neturint echoloto galima pamanyti, kad žuvų ten nėra, ir pradėti blaškytis ieškant žuvingos vietos. Stebėti žuvis verta nukreipiant spindulį tiek į dugną, tiek horizontalia kryptimi. Taip galima lengviau surasti stintų tuntą.

Echolotas leidžia nesiblaškyti. Dažnai ekrane matoma daug žuvies, bet ji nekimba. Anksčiau ar vėliau sulauksite kibimo periodo. Echolotą žvejybai galima įsigyti Arlivas žvejybos parduotuvėje. Saugi nuoroda, atsiuntimas visoje Lietuvoje.

Žvejojant labai praverčia antkeliai. Kai stintos gerai kimba, patogiausia permauti masalą klūpant. Neabejotinai būtina šilta apranga ir labai praverčia termoapranga. tada galima lengviau apsirengti, komfortiškiau jaučiamasi. Termoaprangą, šiltą žieminę aprangą žvejybai galima surasti Arlivas žvejybos parduotuvėje Kaune, Šilainiuose. taip pat prekiauja internetu ir greitai atsiunčia visoje Lietuvoje.

Sistemėlė stintoms

Vietiniai žvejai sistemėles stintoms rišasi patys. Sistemėlėje naudojamos skirtingos avižėlės. Taip yra didesnė tikimybė, kad kuri nors avižėlė patiks būtent tą dieną.  Dažniausiai naudojamos šviečiančios fosforinės avižėlės su ryškiais elementais. Pasak žvejų, stintos labiau mėgsta žalią spalvą. Rišama nuo trijų iki penkių avižėlių, trys avižėlės rišamos, jei stintos ypač gerai kimba. Kuo mažiau avižėlių, tuo didesnė tikimybė, kad viršutinės avižėlės neįsikabins  į ledą ir stinta nepabėgs. Stintos burna kieta, kabliukas gana greitai atsikabina, jei stinta pajuda atgal. Kai kimba prastai, naudojamos keturių ar penkių avižėlių sistemėlės.
Kiekvienais metais vis atsiranda stebuklingos avižlės. Reikia ekeperimentuoti kai nekimba. Kai kimba, griebiama viskas. Tokiu momentu daug paprasčiau naudoti pirktas sistemėles. Sistemėles stintoms galima įsigyti Arlivas žvejybos parduotuvėje. Atsidarykite nuorodą ' stintų žvejybos sistemėlės" ir rinkitės, operatyvus pristatymas visoje Lietuvoje.

Sujungiami du valai, sutraukiamos kilputės paliekant 15-20cm galiuką. Avižėlė pristumiama prie pat pagrindinio valo ir surišama. Sutraukus ji pasilenka 3-4 centimetrus nuo pagrindinio valo.

Žvejojant srovėje nuo Klaipėdos iki Juodkrantės, naudojami sunkesni svareliai. Blizgutę srovė gali pakelti. Išplatėjusiuose Kuršių marių plotuose vietoj svarelio gali būti naudojamos blizgutės.  Kartais ir ant jų pagaunama stintų arba užkimba vėgėlė.

Žvejybai naudojami ilgesni žieminiai kotai su ryškiu sargeliu bumbulu. Žvejojimo gylis nedidelis –  2–3  metrai, ritė gali būti paprasta inercinė. Didelis žieminių meškeryčių stintoms pasirinkimas Arlivas žvejybos parduotuvėje.

Masalai stintai

Žvejai dažniausiai kaip masalą naudoja stintos gabaliuką. Stinta pjaustoma 3–4 milimetrų pločio riekelėmis, didesnes riekeles galima perpjauti per pusę. Svarbu, kad masalo gabaliukas padengtų kabliuką ir neliktų laisvų galų. Jei stintos kimba vangiai, jos tokį masalą tampys ir sunkiai pakirsit. Kartais stintos geriau kimba ant kitų masalų – musės ar trūklio lervų.

Riekelėmis pjaustoma stinta

Stintos gabaliukas maunamas, kad būtų kuo mažiau atplaišų. Šaltą dieną reikėtų eketę gręžti kur daugiau sniego, nes prie  ledo masalas momentaliai prišąla ir nusikabina.

Stintų gaudymas

Stintų aktyvumas gali keistis kelis kartus per dieną. Vangesnio kibimo laikotarpiu verta sumažinti masalą, naudoti sistemėles su mažesnėmis avižėlėmis. Tuomet verta stintą atsargiai paerzinti:  keliama nedaug, apie 5 centimetrus, meškerė visą laiką laikoma rankose. Pamačius, kad kimba, galima dar paerzinti, kol ims aktyviau griebti.

Kabliukų ir pagaunamų stintų kiekis neribojamas. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip keturis žvejybos įrankius.

Meškerė stintų žvejybai

Dideles vėgėles vietiniai gyventojai vadina maumais. Jos gaudomos naudojant vėliavėles, skritulius. Vietiniai dažnai kabina dvi žuveles: vieną po svareliu, kitą – virš svarelio. Geriau vėgėlės kimba ant gyvos žuvelės. Gana dažnai užkibusi vėgėlė niekur neplaukia, vėliavėlė neišmušama, todėl verta kartkartėmis patikrinti. Galima naudoti keturis žvejybos įrankius. Jei tuo metu naudojate meškerėles stintoms, įrankių skaičius turi būti mažinamas.

Vėgėlės seka stintų būrius, todėl žvejojant verta panaudoti keletą įrankių vėgėlėms gaudyti.

Nakvynė žvejams Neringoje

Gana nesunku viešbutį Nidoje, Preiloje ar Pervalkoje susirasti perskambinus viešbučius ir apartamentus. 2017 metams pasirinkome viešbutį "Šeimos vila" Pervalkoje. Užsisakyti viešbutį galima per viešbučio  rezervavimo sistemą . Kaip taisyklė žiemos metu galima aukštos klasės viešbutį ar apartamentus užsisakyti už gana nedidelę kainą. Neringa kompaktiškas regionas, nėra sudėtinga iš vieno miestelio nuvažiuoti į "kimbančią" Kuršių marių dalį. Galima pernakvoti viešbučiuose Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje. Kiek teko susidurti žiemą geriausia nakvoti nedideliuose nameliuose, kuriuose pirmame aukšte būna bendra erdvė, miegamieji antrame aukšte. Tokį namuką šeimininkai dažniausiai nesudėtinga greitai sušildyti ir jausitės daug komfortiškiau nei dideliame viešbutyje.

Daugiau viešbučiųir ką veikti Kuršių nerijoje  rasite paspaudę šią nuorodą. Viešbučiai ir apartamentai Nidoje, Pervalkoje, Preiloje, Juodkrantėje

Šeimos Vila Pervalkoje. Klasikinis viešbutis žvejams Neringoje. Nedidelis, tradicinio Neringiško stiliaus žvejų namas. Pastarasis moderniai įrengtas 2013 metais. Visai prie pat Kuršių marių, uždara aikštelė automobiliui.

"Roko" namas, "Jono" apartamentų virtuvė. Išsikepti po žvejybos stintas, pasidaryti iš jų žuvienę tampa gera tradicija. Šviežios, ką tik pagautos stintos skonis skiriasi nuo laikytų daugiau kaip pusdienį.

Kaip taisyklė tokiuose namukuose miegamosios vietos įrengtos antrame aukšte. Viešbutis Pervalkoje "Šeimos vila", Roko namas, Jono apartamentai.

Po žvarbios dienos ant ledo sušalusį kūną atgaivins pirtelė. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo. Pirtis viešbutyje Neringoje "Šeimos vila"

Patiekalai iš stintos

Ruošiant stintos patiekalus nereikia sudėtingų ingredientų. Kuo stinta natūraliau gaminama, tuo skaniau. Daug doroti nereikia. Jei neišskrosite vidaus, pati stinta išliks sultingesnė, ikrai išsitroškins savo sultyse. Pjaunant galvą ištraukiami virškinimo organai. Kepama ant gerai įkaitinto aliejaus ar aliejaus ir sviesto mišinio. Stintas galima kepti tik pagardinus druska ir pipirais ir apvoliojus miltuose. Kepama iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Patiekalas iš ką tik pagautų stintų bus nepakartojamas

Ant marių ledo iškepta stinta buvo fantastiško skonio. Išdorotos stintos buvo ištrintos druska, pipirais ir aliejumi. Naudotas alyvuogių aliejus, įdėjus į jį česnako ir aitriosios paprikos. Kepta kepsninėje, uždėjus foliją. Ant kepamos stintos užlašinta citrinos sulčių.

Sergejus Jeriomenko