Ką pamatyti Elektrėnuose?

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Elektrėnų savivaldybė - kryžkelė tarp keturių sostinių - kur šviesu, žalia ir saugu. Čia patogu gyventi, dirbti ir ilsėtis. Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių - miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Susipažinti su Elektrėnais ir miesto apylinkėmis galima aplankant kiekvieną seniūniją atskirai. Gamtos mylėtojai gali rinktis kelionę dviračiu, pėsčiomis ar vandens transporto priemone po gražiausius Elektrėnų krašto miškus ir vandens telkinius. Daugybe vandens pramogų galite pasimėgauti prie Elektrėnų marių. Aplankykite žymias vietas, dvarus, muziejus, pailsėkite sodyboje, sudalyvaukite sporto renginyje ar vykstančiame festivalyje.
Elektrėnai yra vienas iš jauniausių miestų Lietuvoje. 1962 m. gyvenvietė pavadinta Elektrėnais, norint įamžinti tuo metu didžiausią Lietuvos elektrinę. Daugeliui gyventojų ir miesto svečių Elektrėnai asocijuojasi su daina „Elektrėnų žiburiai". Ši daina laikoma miesto himnu, kurią kiekvienas gyventojas kuo puikiausiai žino. Dainą sukūrė kompozitorius Eduardas Balsys pagal poeto Stasio Žlibino eilėraštį „Elektrėnų žiburiai".

Visą informaciją apie įvairias veiklas, lankytinas vietas, kultūros paveldo objektus, edukacijas, renginius, apgyvendinimą, maitinimo paslaugas, pramogas, įvairius turistinius ir individualius maršrutus galite rasti Elektrėnų turizmo informacijos centre. Centras įsikūręs Elektrėnų kultūros centro pirmajame aukšte, jame galite įsigyti įvairių suvenyrų, lankstinukų ir Elektrėnų krašto atributikos. www.visit-elektrenai.lt

Lankytinos vietos Elektrėnų savivaldybėje

Elektrėnų lankytinos vietos

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčia pastatyta 1996 m. (projekto autorius Kęstutis Šilgalis). Girnakalių akmuo guli Petkevičių sodyboje (100 m į pietvakarius nuo gyvenamojo namo, į Besenio ežerą besileidžiančio šlaitelyje. Giedraitiškių ąžuolas - savivaldybės saugoma gamtos vertybė. Kamieno apimtis - 5,1 m, aukštis - 26 m, numanomas amžius siekia apie 300 metų. Abromiškių dvarą 1571 metais pastatė Abrahamas Poniatovskis. XVIII -  XIX a. jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai, kuriems valdant, dvaras suklestėjo. Senieji rūmai rekonstruoti klasicizmo stiliumi, buvo įveistas sodas, atsirado bitynas, tvenkinys. Vasarą dvare vykdavo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Kazimierai de Raes ištekėjus už grafo Pranciškaus Pliaterio, Abromiškės tapo Pliaterių nuosavybe. Jie dvarą valdė iki 1937 metų, rekonstravo de Raesų pastatytus medinius rūmus. Jie tęsė kultūrines dvaro tradicijas. Šiuo metu dvaro rūmai ir parkas yra tvarkomi. Elektrėnų pontoninis tiltas/prieplauka

Beižionių lankytinos vietos

Beižionių seniūnija yra Elektrėnų savivaldybės pietvakariuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių rajonu, iš pietų pusės - su Trakų rajonu. Seniūnijos teritorijoje yra keli istorijos ir kultūros paminklai: Balandiškių piliakalnis (Pilies kalnas), Beižionių piliakalnis ir pilkapynas, Migliniškių, Eitulionių pilkapynai. Eitulionių alkas, vadinamas Skerdimais, tai pelkėta įduba tarp kalvų, kurioje yra natūralių riedulių. Beižionių pilkapynas yra apie 1 km į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. 50 pilkapių supilti aukštumėlėse, apaugę medžiais ir krūmais. Manoma, kad pilkapiai yra VI -  VIII amžiaus. Beižionių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, datuojamas I - II tūkstantm. pr. yra 0,5 km į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. Beižionių akmuo - savivaldybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Keturkampės formos akmuo guli Beižionių gyvenvietės prieigose, iš rytų pusės, kelyje Damazavos link. Liaukiškių alkakalnis vadinamas Koplyčia. Pasak legendos, ant kalno stovėjusi koplyčia prasmego. Beižionių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1926 m, - tradicinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros statinys. Šventovės sienas puošia Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Daugelio figūrų kompozicijas 1927 m nutapė J. Neliubšis. Vertingas didžiojo altoriaus paveikslas ,,Nukryžiuotasis", nutapytas 1926 - 1928 m. Šalia bažnyčios stovi stulpinė varpinė ir originalus medinis kryžius.

Gilučių lankytinos vietos

Miškų apsupti Gilučiai priklausė Žaslių parapijai. 1741 m. surašymo duomenimis čia buvo 12 sodybų. 1863 sukilimo metu apylinkėse veikė aktyvūs sukilėlių būriai. Per Gilučius ėjo knygnešių kelias iš Prūsų į Vilnių. Pūstakiemio botaniniame draustinyje saugoma viena didžiausių ir gausiausių iš keturių dabar Lietuvoje žinomų dekoratyvaus, tik rudenį žydinčio, o vasarą vegetuojančio, rudeninio vėlyvio augimviečių. Gilučių kaimo kapinėse palaidotas knygnešys Petras Gudelis (1874 - 1924). Gabriliavos buv. dvaro sodybos parko fragmentai. Gabriliavos buvusio dvaro savininkas Vincentas Matusevičius - Lietuvos 1830 - 1831 m. sukilimo veikėjas, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas. Gabriliavos parkas, užimantis vos 3 ha teritoriją, mena kadaise čia buvusią dvarvietę. Vertingų senovinių pastatų neišliko, tačiau parke gausu brandžių ąžuolų, klevų, liepų, uosių, eglių. Išlikę keletas atvežtinių medžių ir krūmų. Kalninių Mijaugonių piliakalnis, vadinamas Pilimi, su gyvenviete datuojamas I tūkstantm. - II tūkstantm. pr.m.e. . Gyvenvietė yra piliakalnio šiaurės rytinėje papėdėje, lygiame, kiek aukštėjančiame šiaurės kryptimi lauke. Kalninių Mijaugonių pilkapyne rasta 15 pilkapių: jų sampilai yra 5 - 8 m skersmens ir 0,2 - 0,5 m aukščio. Ryškesni pilkapiai yra pilkapyno pietrytinėje dalyje.

Kazokiškių lankytinos vietos

Kazokiškės - buvęs karališkasis kaimas. 1609 m. LDK iždininkas Stanislavas Beinartas nupirko dvarą ir padovanojo Paparčių vienuoliams dominikonams, kurie Kazokiškėse įkūrė palivarką su ūkiniais pastatais. Kazokiškių istorija prasideda nuo žymiosios bažnyčios pastatymo. Taigi, apsilankę Kazokiškėse visų pirma aplankykite Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčią, kuri pastatyta 1782 - 1790 m. pagal architekto Augusto Kosakausko projektą. Bažnyčia yra vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Bažnyčioje yra malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas, 1660 m. parvežtas iš Italijos. Kazokiškių bažnyčia - vienintelė savivaldybėje, kurios šventoriuje išlikusios kapinės. Grabijolų kalnas. Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia, galbūt ten yra buvęs žvalgakalnis (kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi penkios bažnyčios: Kernavės, Kazokiškių, Vievio, Dūkštų, Sudervės. Šiuo metu kalnas apaugęs medžiais ir krūmais. Mitkiškių akmuo su ,,Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis". Natūralus riedulys, kuriame vienas įdubimas vadinamas ,,Kristaus pėda", kitas įdubimas - ,,Marijos pėda", trečiasis įdubimas - ,,Avinėlio pėda", XIX amžiuje prie akmens laikytos mišios, buvo dedamos aukos. Paalkių piliakalnis įrengtas bevardžio upelio santakoje su Nerimi susiformavusiame kranto kyšulyje, upelio dešiniajame ir Neries kairiajame krante, aukštutinėje terasoje. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Alkų ąžuolas - valstybės saugoma gamtos vertybė. Ąžuolas storiausias Neries regioninio parko teritorijoje. Kamieno apimtis siekia 5,12 m, aukštis 18 m, amžius - apie 300 metų. Vietovė, kurioje auga šis saugomas ąžuolas - ypatinga. Tai natūralių kalvų grandinė, vadinama Alkų kalnais (alkais buvo vadinamos senosios šventvietės). Aleksandrišių eglė - savivaldybės saugoma gamtos vertybė. Kamieno apimtis siekia 3,4 m, aukštis 27 m, numanomas amžius apie 150 metų. Zabarijos šaltinis trykšta medžiais apaugusio šlaito papėdėje, už 10 m rytų kryptimi jis įteka į bevardį upelį, o pastarasis už 200 m į šiaurės rytus įteka į Rugtupio upelį, kairįjį Neries intaką. Tikima, kad rytų kryptimi tekančių šaltinių vanduo turi stebuklingų galių. Kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis rėžinis 25 sodybų Grabijolų kaimas, kuriame išlikę nemažai senosios medinės architektūros įdomios puošybos statinių. Įvažiuojant į kaimą, dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 metais kasinėjo K. Tiškevičius.

Kietaviškių lankytinos vietos

Kaimas minimas nuo 1504 metų, kai čia buvo pastatyta pirmoji Kietaviškių bažnyčia. 1680 m. Strėvos upės krante prie Kietaviškių rastas vadinamasis  Gedimino skeptras, viduramžių Lietuvos saulinis - mėnulinis kalendorius. Kaimas įsikūręs prie Spenglos ir Skersės upių, apsuptas ežerų. Lankydamiesi Kietaviškėse galėsite pasimėgauti gamtos ramybe bei pasidomėti vietine kultūra, apsilankysite muziejuje ir neobarokinio stiliaus bažnyčioje.

Gojaus Kloninių Mijaugonių pilkapynas vadinamas Prancūzų kapais. Datuojamas IX - XIIa. Pilkapyne yra apie 40 pilkapių. Bajorų kapinynas. XIV a. pab. - XV a. pr. Bajorų kapinyne rasti degintiniai mirusiųjų kapai su įkapėmis: geležiniais ietigaliais, diržo apkalais, apskritomis skardinėmos segėmis, žvangučiais ir kt. Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus, įkurtas 1981 metais nušviečia vietovės etninę kultūrą ir istoriją. Visi eksponatai surinkti tik Kietaviškių apylinkėse. Jagėlonių akmuo, vadinamas Gaideliu. Pasakojama, kad prie jo vaidendavosi. Ilgio ornitologinis draustinis (405 ha) įkurtas 1991 metais, siekiant išsaugoti vandens telkinių ir pelkėtų vietų unikalią paukščių bendriją. Šį gamtinį kompleksą sudaro Ilgės ežeras ir penki gretutiniai žuvininkystės reikmėms įrengti tvenkiniai su užtvenkta Strėvos atkarpa. Vandens telkiniai užima didžiąją draustinio dalį. Čia peri 74 paukščių rūšys, užklysta labai retų paukščių - erelis žuvininkas, jūrinis erelis, gyvena daug vandens žvėrelių. 1906 - 1915 m. pastatyta Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia- neobarokinio stiliaus architektūros paminklas. Bažnyčioje išlikęs vietinės reikšmės dailės paminklas - kun. K. Čepano portretas, kurį 1922 m. nutapė dailininkas P. Kalpokas. Lietuvos karių kapai Jagėlonių kaime. Palaidoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio penktojo pėstininkų pulko eilinis Kazys Bartkus ir grandinis Aleksandras Vasiliauskas, 1919.07.15 žuvę mūšyje su Lenkijos kariuomene ties Jagėlonių k. Koplytstulpis 1940- 1990 m. žuvusiems parapijiečiams atminti. Koplytstulpis, kurio autorius A. Šalkauskas, pastatytas 1998 metais ir pašventintas Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio.

Pastrėvio lankytinos vietos

Pastrėvys - kaimas Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Išsidėstęs Elektrėnų marių pietinėje pakrantėje, netoli Strėvos upės.   Savivaldybėje yra 16 ežerų ir ežerėlių bei nuotabaus grožio miškų: rytuose - Pipiriškių miškas, pietuose - Strėvininkų miškas, pietryčiuose - Rusakalnio miškas, o vakaruose - Pagrendos miškas. Pipiriškių geomorfologinis draustinis, kurio teritorija užima 516,7 ha, įsteigtas siekiant išsaugoti geomorfologiškai ypač raiškias reljefo formas, būdingas Dzūkų moreninės aukštumos rajonui. Mustenių akmuo - savivaldybės saugomas gamtos objektas. Lietuvos partizanų bunkeris Pagrendos miške. 1945 m. sausio 10 d. šioje vietoje NKVD kariuomenės pasienio būrio kareiviai vykdė karinę operaciją. Jos metu buvo likviduotas bunkeris. Kautynių metu žuvo vienuolika Didžiosios Kovos apygardos būrio partizanų. Pipiriškių, Pasamanės piliakalnis, vadinamas Juodkalniu, su gyvenviete. Piliakalnis įrengtas slėnyje tarp Pasamanės ir Purvio ežerų esančioje atskiroje kalvoje. Datuojamas I tūkstantm. pr. Kr. - I tūkstantm. viduriu.

Semeliškių lankytinos vietos

Semeliškių miestelis - vienas seniausių miestelių Lietuvoje, minimas jau 1276 m. 1276 - 1283 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis Semeliškėse apgyvendino nuo kryžiuočių pabėgusius prūsus ir vakarų lietuvius. Semeliškės ilgą laiką buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis. Pasak vietos gyventojų, ties šia vieta, gelbėdamas poną, nuskendo dvaro tarnas vežikas Jonas. Dėkingas ponas jam atminti pastatė koplytstulpį su šv. Jono Nepomuko - skęstančiųjų gelbėtojo - skulptūra. Daugirdiškių dvarvietė. XVI - XX amžiuje dvaras buvo įsikūręs giliai į Monio ežerą įsiterpusiame pusiasalyje (anksčiau čia buvo sala, kurią su sausuma jungė tiltas). Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia - medinės architektūros paminklas, saugomas valstybės. 1501 ar 1502 metais Semeliškėse buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri vėliau kelis kartus degė ir buvo perstatyta. 1772 metais bažnyčia atnaujinta. Bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių. Bažnyčios varpas - respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje, datuojamas 1442 metais. Žydų žudynių vieta ir kapai. 1941.10.06 naciai suorganizavo žydų egzekuciją: buvo nužudyta ir užkasta 962 Semeliškių, Žaslių miestelio bei Vievio žydų tautybės gyventojai: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų. Vėjų šaltinis, kurio vanduo teka į rytus. Manoma, kad toks vanduo turi gydomųjų galių.

Vievio lankytinos vietos

Vievis - miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų, Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, žmonių dažnai  atpažįstamas iš geležinkelio stoties ir šalia bėgių stovinčio vandens bokšto bei šalia greitkelio Vilnius - Kaunas stovinčios baltos Vievio cerkvės. Vievyje aplankykite: Ausieniškių dvarą, pastatytą 1815 m. Dvaro savininkas Matusevičius Vincentas, 1830 - 1831 m. sukilimo dalyvis, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas. 1831 m. balandžio 20 d. dalyvavo mūšyje prie Ausieniškių. Paaliosės pilkapynas. I tūkstantm. pab. - II tūkstantm. pr. 4 sampilai nuo 5,5 m iki 13,5 m skersmens ir nuo 0,3 iki 1,4 m aukščio. Kelių muziejus atidarytas 1995 metais, kurio vadovas ir įkūrėjas yra Juozas Stepankevičius. Eksponuojami tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Įkurtas Medžioklės ir ekologijos skyrius. Paneriškių ažuolas auga Neries regioninio parko Sviliškių kraštovaizdžio draustinyje. Jo kamieno apimtis - 4,70 m., aukštis - 21 m. Spėjama, kad Panerių dvarą XVII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon, Panerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius. Prieš I pasaulinį karą Panerių dvarą įsigijo grafas Antanas Slaboševičius. Dvare įkurtame pensione poilsiaudavo Lietuvos šviesuomenė. Vievio stačiatikių parapijo priešistorė siekia XVII a. Čia įsikūrė svarbus LDK stačiatikių veiklos židinys etninėje Lietuvoje - Vievio vienuolynas. XVII a. pirmoje pusėje Vievio stačiatikių vienuolyne veikė Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos spaustuvė, kurioje 1611 m. išleista unikali Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos rektoriaus M. Smotrickio ,,Slavų gramatika", tapusi kitų slaviškų gramatikų pagrindu. 1843 m. duris atvėrė nauja Vievio Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo cerkvė, tačiau vienuolynas nebuvo atkurtas.

Populiariausi maršrutai Elektrėnų savivaldybėje

Grabijolų pažintinis takas - tai „laukinis" pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo galite nueiti iki storiausio ąžuolo visame Neries regioniniame parke - senolio Alkų ąžuolo. Pakeliui  praeisite linksmais pasakojimais apipintą Saldųjį upelį ir mistiškas Uolkas (Alkų kalvas), ant aukšto upės šlaito stūksančius buvusio Zapalinos palivarko pamatus, dar visai neseniai atrastą Paalkių piliakalnį, priartėsite prie Neries su mitologiniais akmenimis. Keliaudami šiuo takeliu, susipažinsite su įdomiomis Grabijolų kaimo apylinkėmis. Jos kupinos ne tik gražių, „laukinių" gamtovaizdžių, bet ir kadaise žmogaus rankų sukurtų objektų, dabar jau pasiglemžtų gamtos.

Grabijolų apylinkės slepia daug paslapčių - linkime įdomaus ir turiningo pasivaikščiojimo jas atrandant! Virtualus turas po Grabijolų kaimą ir pažintinį taką

Kairiojo neries kranto turizmo trasa -- tai džiugus nuotykis keliaujant dviračiais (užtruksite apie 5 val.), automobiliu (apie 3-4 val. su sustojimais) ar pėsčiomis (viena ar dvi dienos). Kaip sakė vienas šios trasos lankytojas: "oras ten toks grynas, kad teršti jį automobiliu - tiesiog nuodėmė". Tad ir mes siūlome šią miškų ir upės apsuptą trasą įveikti ne automobiliu, o dviračiu ar pėsčiomis. Taip ne tik neteršite gamtos, bet ir spėsite joje įsibūti, giliau ją pajusti, o namo parsivešite gyvesnius įspūdžius! Be to, savo kojomis išbandysite įdomų, nelygų ir kalvotą, trasos reljefą. Žiedinė kairiojo Neries kranto turizmo trasa vingiuoja tiek miško keliukais, tiek žvyrkeliu, tiek (neilga 600 m atkarpa) asfaltuotu keliu Nr. 108. Čia būkite itin atidūs - juo vyksta intensyvus transporto eismas. O Karageliškių kaime privažiavę metalinius vartus, neišsigąskite: drąsiai juos atverkite, o pravažiavę - užverkite. Vartai skirti sustabdyti kaimo daržus lankančius šernus, o ne parko lankytojus. www.neriesparkas.lt

Muziejai Elektrėnų savivaldybėje

Lietuvos kelių muziejus atidarytas 1995 m., minint automagistralės 25 metų Vilnius-Kaunas sukaktį. Muziejuje sukaupta ir saugoma kelių dokumentacija,  projektai, planai, žemėlapiai,  kelininkų darbo instrukcijos pirmosios knygos apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Muziejaus lankytojai gali pamatyti prieš šimtą ir daugiau metų naudotus kelininkų įrankius. Taip pat gali pamatyti senąjį technikos paveldą, kuris įdomiausias jauniems ir vyresniems  lankytojams.

Žemės gelmių informacijos centras - Vievyje saugomas 1148 gręžinių kernas (virš 140 km). Kernas - cilindrinis uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant koloniniu gręžimu. Jis yra tos vietos geologinis metraštis ir pagrindinis informacijos šaltinis apie žemės gelmes. Taip pat Vievyje galima išvysti: riedulių gludinių ekspoziciją, lauko riedulių ekspoziciją, Juozo Dalinkevičiaus (1893-1980) memorialinę ekspoziciją, Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspoziciją, Alfonso Žukelio paleontologinę ekspoziciją, Juozo Lisausko retų mineralų kolekciją, kuri supažindina su unikaliais mineralais, saugomus geologų sukauptus asmeninius archyvus.

Elektrėnų literatūros ir meno muziejuje kiekvienais metais vyksta tarptautinis „Poezijos festivalis", kuriame dalyvauja svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Muziejaus rinkinyje yra 40 I. Užkurnio literatūrinių skulptūrų, 20 D. Palukaitienės sukurtų rašytojų bareljefų, etnokultūros eksponatai, grožinė ir mokslinė literatūra, nuotraukos, periodinė spauda, albumai ir kt. eksponatai. www.elektrenumuziejus.lt

Tradiciniai Elektrėnų savivaldybės sporto renginiai

Elektrėnų kraštas gali pasigirti nuostabiu kraštovaizdžiu: miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Ten, kur daug gamtos, gera sportuoti. Elektrėnuose organizuojama nemažai įvairių sportinių renginių: Atviras Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas, Lietuvos dailiojo čiuožimo varžybos „Elektrėnai Open" , Tarptautinės sportinių šokių varžybos „Vaikų pasaulis", Tarptautinis dziudo turnyras „Vaikų pasaulis" , Tarptautinis bėgimas „Aplink Elektrėnų marias", Patriotinis pėsčiųjų ir dviratininkų žygis „Žaliojo velnio takais", Supermoto varžybos, Bėgimas Juodojo kaspino dienai paminėti,  Elektrėnų vėjo regata , Semeliškių festivalio „Nuo Lauryno iki Roko" bėgimas , Tarptautinis automobilių ralis „DHL Elektrėnai Rally"

Tradiciniai Elektrėnų savivaldybės renginiai ir festivaliai

Elektrėnų savivaldybėje puoselėjamos senos ir kuriamos naujos tradicijos. 1968 metais Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis „Jaunystė 68", kuris vyksta iki šiol kasmet, tradiciškai paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Kiekvieną pavasarį čia vyksta jaukūs bliuzo festivaliai. Elektrėnuose jau nuo 2009 m. organizuojamos jaunų grupių ir atlikėjų konkursas „Muzika garsiau". Šis renginys plečiasi ir siekia pritraukti naujų bendraminčių, kurie norėtų prisijungti prie šios idėjos tobulinimo. Daugelį metų Elektrėnų kultūros centre vyksta teatrų festivalis „Prie marių kranto",  šiuolaikinio šokio festivalis „Šokio virpesiai",  liaudiškų šokių festivalis „Šokių pynė"  ir kt. Naujiena Elektrėnuose „Freskos muzikos koncertų ciklas", kuris organizuojamas kiekvieną mėnesio pirmąjį sekmadienį. Vievį garsina čia gimę ir augę  žymūs žmonės, tokie kaip Lietuvos simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, džiazo muzikos kompozitorius ir atlikėjas Dainius Pulauskas, dirigentas Jaroslavas Cechanovičius, chorvedys Tadas Šumskas  ir kt. Vievio kultūros centre  kasmet organizuojamas tarptautinis chorų festivalis „Mūsų dainose....", skirtas žymios kraštietės chorvedės Aldonos Pulauskienės atminimui,  vokalinių ansamblių festivalis „Vieversija"  ir t.t. Semeliškės garsėja švento Roko atlaidais, vykstančiais rugpjūčio mėnesį,  kurių metu visą savaitę miestelyje šurmuliuoja  festivalis  „Nuo Lauryno iki Roko", ne tik sukviečiantis buvusius ir po visą Lietuvą išsibarsčiusius  kraštiečius sugrįžti į savo tėviškę, bet ir išsiskiriantis nesikartojančiais meno renginiais kiekvieną savaitės dieną. Patys didžiausi Sekminių atlaidai birželio mėnesį vyksta Kazokiškėse net tris dienas. Anksčiau per Sekmines čia susirinkdavo apie 20 tūkstančių žmonių iš įvairių apylinkių, taip pat gausiai Sekminės švenčiamos ir šiandien.

Pramogos Elektrėnų savivaldybėje

Elektrėnai - ežeringas kraštas, todėl žvejyba - beveik kiekvieno Elektrėnų savivaldybės gyventojo hobis.  Elektrėnų savivaldybė yra viena vandeningiausių Lietuvoje - palyginti nedidelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 hektaro. Iš jų - 101 ežeras. Daugelis iš jų yra nedideli, pelkėtais krantais, o didžiausi ir giliausi - Elektrėnų marios, Vievio, Ilgio ir Vaisiečio ežerai. Šiuose ežeruose veisiasi kuojos, raudės, karšiai, plakiai, aukšlės, karosai, karpiai, lynai. Iš plėšriųjų žuvų - ešeriai, lydekos, sugaunama didelių ungurių ir šamų. Šiltuose šiluminės elektrinės vandenyse labai gausiai ir greitai veši dumbliai ir kita povandeninė augmenija, todėl į marias buvo įleista žuvų, kurios minta dugno augalais - baltųjų ir juodųjų amūrų. Prieš keliasdešimt metų į Elektrėnų marias buvo įleisti ir amerikiniai šamai. Mėgstantys žvejoti žmonės į Elektrėnus suvažiuoja iš visos Lietuvos. Taip pat Elektrėnuose populiaru ilsėtis sodybose, prie ežerų bei rinktis sportą baidarėmis, tokiu būdu susipažįstant su Elektrėnų žymiomis vietomis.

Elektrėnų marios yra viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, tinkama jėgos aitvarų sportui. Jau daugiau nei 5 metai čia nuolat renkasi jėgos aitvarų mėgėjai. Populiariausios vietos Elektrėnuose šiai pasaulyje  populiarėjančiai sporto šakai: Elektrėnų Marios - „Betonkė". Vėjo kryptys:  S, SW, SE, kiek mažiau: W,E. Betoninė krantinė, šalia kurios esančioje aikštelėje paprastai keliami ir nuleidžiami jėgos aitvarai, parkuojamos mašinos. Tikrai ne pačios maloniausios sąlygos jėgos aitvarų sporto startui. Nepatartina pradedantiesiams. Elektrėnų Marios - „Iškyšulys". Vėjo kryptys:  N, NW, kiek mažiau: W, S. Vieta prieš „Pievas". Vasarą  burlenčių mėgėjai mėgsta įsirengti stovyklavietes. Yra privažiavimas kemperiams. Pakrantė paprastai šiek tiek apaugusi vandens meldais, medžiai arti kranto. Nėra vietos kur pasikelti jėgos aitvarus. Tačiau galima atplaukti su pakeltu jėgos aitvaru iš pievų. Elektrėnų Marios -  „Pievos" Vėjo kryptys:  N, NW, kiek mažiau: W, S. Tai  patogiausia vieta mariose  jėgos aitvarų sportui. Yra erdvė aitvaro pasikėlimui. Pučiant šiaurės krypties vėjui, krantai tarp "Pievų" ir "Iškyšulio" sudaro savotišką susiaurėjimą ir šioje vietoje vėjas paprastai būna metru ar dviem stipresnis nei "Krūmuose" ar "Betonkėj". Keliant ir nuleidžiant jėgos aitvarus reikia atkreipti dėmesį į įvairias laužavietes, stiklo šukes ir pan. Daugiau informacijos: www.extreme-sports.lt. Burlenčių sporto mėgėjai ar norintys išmokti šio sporto gali tai išbandyti  Elektrėnų mariose. Burlenčių mokykla Elektrėnų mariose: www.vejasgalvoje.lt

Ledo arena - 1976 m. Elektrėnuose įkurti ledo rūmai - tai pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Lietuvoje. Čia profesionalių sportininkų karjerą pradėjo žymūs Lietuvos ledo ritulininkai: Dainius Zubrus, Darius Kasparaitis. 2012 m. ledo rūmai buvo renovuoti. Masiniai čiuožimo seansai vyksta savaitgaliais nuo rugpjūčio iki balandžio mėnesio. www.elektrenuledas.lt

Sostinių golfo kubas Elektrėnai - golfo sostinė tarp keturių sostinių. Teritorijoje susiformavęs žemės paviršius taip, kad jis idealiai tinka golfo aikštynui. Dabar čia yra valstybės saugomas Pipiriškių geomorfologinis draustinis. Šiandien šiuo gamtos stebuklu gali gėrėtis Lietuvos ir viso pasaulio golfo žaidėjai. Nuo 2006 m. golfo sezono Sostinių golfo klubas pradėjo kurti ne tik savo klubo, bet ir visos Lietuvos golfo tradicijas. Yra moterų klubas, vaikų klubas. 2006 - 2007 m. žiemą aikštyne buvo įrengtos slidinėjimo trasos, kurias planuojama įrengti kasmet, atsižvelgiant į oro sąlygas. Daugiau informacijos: www.capitals.golf

„Speedway" kartodromas -  naujausias kartodromas Lietuvoje, skirtas kartingo, motociklų ir motorolerių sportui. Kartodromo trasa unikali - jos ilgis net 900 m, plotis 8 m ir tai vienintelė trasa Lietuvoje su žymiais reljefo pokyčiais bei neigiamo pasvyrimo kampo posūkiu. Galimos kelios trasos konfigūracijos ir važiavimas tiek prieš, tiek ir pagal laikrodžio rodyklę. Trasa suprojektuota tikram kartingo malonumui: čia surinkti visi smagiausi posūkiai, o galimybės tobulėti joje neribotos. www.speedway.lt

Elektrėnų dažasvydis - tobulas komandos formavimo užsiėmimas, tiek gimtadienio šventei, tiek šeimoms, tiek įmonės vakarėliams. Garantuojame, kad praleistas laikas suteiks Jums nuostabių įspūdžių, kokybišką žaidimą ir iššūkių. Pas mus galite pailsėti su šeima, atšvęsti gimimo dieną, surengti vakarėlį draugų būryje. www.elektrenudazasvydis.lt

„TOP šūvis" - vidaus šaudykloje organizuojamos įvairios varžybos, mokymai,  treniruotės vietos jaunimui, aplinkosaugos bei policijos departamento darbuotojams, vykdomos kitos medžioklės kultūrą keliančias edukacines programos. www.top-suvis.lt

„Šlapios marios" -  visi kada nors svajojo pasijusti, turintys supergalių... Gera žinia - svajonės pildosi. Su reaktyvine skraidykle „Flyboard" galima nerti į vandenį ir iškilti į 10 metrų aukštį! Tereikia įsispirti į specialią įrenginio avalynę, ant kurios padų pritvirtinti galingi vandens pūstuvai. Pūstuvus vandeniu maitina vandens motociklo variklis - būtent ši srovė sukelia reaktyvinį srautą ir kelia žmogų į orą. /www.facebook.com/slapiosmarios/

Nuotykių akademija (šunų kinkiniai, indėnų kaimas) Žalgirio kaime. Čia galėsite susipažinti su indėnų gyvenimo ypatumais, surengti originalią šventę vaikams, draugams, sudalyvauti miškuose rengiamose komandos vienijimo programose, orientaciniuose žygiuose. Taip pat galėsite pasigrožėti sodyba, kurią supa ypatinga gamta - atvykusiems surengiami pasivaikščiojimai po Neries regioninį parką. Šunys kinkomi į profesionalius dviračius, triračius ir kinkinius, o aktyviose pramogose su užduotimis naudojama patikima  įranga. Šios pramogos ne tik smagios, bet ir naudingos, jose naudojamos visame pasaulyje pripažintos aktyvios psichologinės treniruotės ir egzistencinio grupių konsultavimo metodai. Daugiau informacijos: www.nuotykiuakademija.lt

Nuotykių akademija

Pramogų parkas „Kauk inn" Iniciatyvių vietos gyventojų prieš mažiau nei metus įkurtas parkas patiks tiems, kurie mėgsta gryname lauke atlikti įvairias fizines užduotis ar galvosūkius, pasivaržyti. Čia rasite atskiras zonas suaugusiems ir vaikams.

Daugiau informacijos rasite : www.facebook.com/Kauk-Inn

Modernus vandenlenčių parkas AWAY Elektrėnuose - tai nuostabi vieta visiems vandens pramogų mėgėjams. Puikiai įrengtas wake parkas prie Elektrėnų marių. WAY vandenlenčių parko sistema yra viena ilgiausių Lietuvoje - atstumai tarp bokštų yra 250 metrų. Aplinka yra draugiška ir šeimoms su vaikais: parke yra vaikų žaidimų namelis su čiuožykla, smėlio dėžė ir kiti įvairūs žaislai. Parko teritorijoje veikia picerija, čia visuomet galite užsukti ne tik pavalgyti, bet ir išgerti kavos. Prekiaujame vandenlenčių sporto įranga. Be viso to galite išsinuomoti irklentes bei katerį. www.away.lt

Elev8 wake parkas - vandenlenčių sporto ir aktyvaus laisvalaikio vieta Šiemečio ežero pakrantėje. Iki parko dvi minutės kelio nuo Vievio. Elev8 Cable Park įrengtos dvi vandenlenčių sistemos ir šešios slydimo figūros. Tinginiaujantys gali smagiai laiką leisti 300 kv. m. terasoje arba maudytis sutvarkytame paplūdimyje. Vandenlenčių parkas laukia tiek pradedančiųjų, tiek pažengusių vandenlenčių sporto meistrų.www.elev8.lt

Elektrėnų savivaldybės sporto centras. Sporto centre galima atsipalaiduoti baseinuose ir pirtyse. Sporto rūšys: buriavimas, greitasis čiuožimas, vandensvydis, futbolas, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, šaudymas, baidarių ir kanojų irklavimas, plaukimas, keliautojų sportas, dziudo, lengvoji  atletika, rankinis. Daugiau informacijos: www.esportocentras.lt